Įvadas
Mokytojo motyvacija besikeičiančioje visuomenėje yra itin svarbi, nes ji lemia ne tik mokinių pasiekimus, bet ir visos visuomenės raidą. Todėl tinkamas profesijos pasirinkimas, kuris pateisintų būsimojo mokytojo lūkesčius, tampa esminiu veiksniu. Šiame straipsnyje nagrinėjama pedagogo veiklos motyvacija, jos pokyčiai studijų metu ir veiksniai, lemiantys profesijos pasirinkimą.
Profesijos pasirinkimo veiksniai
Profesijos pasirinkimą sąlygoja įvairūs veiksniai, tokie kaip asmeniniai poreikiai, potraukiai ir interesai, gabumai ir intelektas, charakteris ir temperamentas, taip pat tikslai ir vertybinės nuostatos. Žmogaus profesinės veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo jo požiūrio į pasirinktą profesiją bei jos pasirinkimo motyvacijos. Pedagogo profesija išsiskiria savo socialine ir asmenybine svarba, nes ji skirta ugdyti ir brandinti žmogų visoms kitoms profesijoms ir specialybėms.
Mokytojo profesijos svarba ir iššūkiai
Mokytojo profesija yra viena seniausių pasaulyje. XIX amžiuje švietimui buvo skiriamas didelis dėmesys, o šiandien švietimas išgyvena klestėjimo ir plėtros laikotarpį. Švietimo sistema neįsivaizduojama be mokytojų, kurie yra svarbiausi ugdymo proceso organizatoriai mokykloje. Norint, kad mokytojas gerai atliktų savo pareigas, jis turi būti motyvuotas.
Anot A. Furnhamo, mokytojo veikla turi būti reikšminga, kad jis būtų motyvuotas. Šiuolaikinė visuomenė kelia mokytojui didelius reikalavimus, todėl jis turi būti motyvuotas ir jo poreikiai turi būti patenkinti. Mokytojas privalo užtikrinti mokinių saugumą, kokybišką ugdymą, ugdyti dorovines, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, teikti pagalbą mokiniams ir nešališkai vertinti jų mokymosi pasiekimus.
Motyvacijos teorijos ir jų taikymas pedagogų veikloje
Organizacijos tikslas yra efektyviai panaudoti darbuotojų sugebėjimus visuomenės ir organizacijos tikslų įgyvendinimui. Kiekvienas įstaigos vadovas turi sukurti savitą motyvacinės vadybos koncepciją, pagrįstą žmogaus veiklos ir elgesio motyvais bei organizacijos tikslų realizavimo ypatumais. Įgyvendinant įstaigos tikslus, svarbus ir kolektyvo darnumas bei vieningumas, kuris priklauso nuo vadovo ir kolegų nuostatų.
Taip pat skaitykite: Tyrimų analizė apie mokymosi motyvaciją
Mokytojo motyvaciją, remiantis J. Laužiko požiūriu, įtakoja mokytojo įgimtas pašaukimas perduoti žinias jaunajai kartai. Norint pagerinti ugdymo kokybę, reikia skirti didesnį dėmesį mokytojo motyvacijai, nuo kurios priklauso mokinių motyvacija.
Motyvai yra vidiniai veiksniai, skatinantys individo elgesį. Poreikis yra trūkumas, kurį individas stengiasi pašalinti. Poreikiai skirstomi į pirminius ir antrinius. V. Bujanauskienė, remdamasi G. Schiffmann, teigia, kad motyvacija yra varomoji jėga, skatinanti individą veikti. Ši jėga sukeliama įtampos, kuri atsiranda dėl nerealizuoto poreikio. Motyvacijai giminingos sąvokos yra pažiūra ir nusistatymas, kurios taip pat aktyvina individo veiklą. Motyvas yra veiklos priežastis, susijusi su objektyviu poreikių patenkinimu.
Motyvacijos raida ir metodai
Nuo seno buvo žinoma, kaip paveikti individą, kad jis vykdytų užduotis. Vienas pirmųjų žmogaus veiklos skatinimo metodų buvo "botago ir meduolio" metodas. Pirmieji darbuotojų elgsenos tyrimai buvo pateikti Hotorne (JAV). Elgsena yra labai reikšminga individualiam darbo našumui. XIX amžiaus pabaigoje industrializacija sąlygojo darbo kultūrą, kurioje visi žmonės ir organizacijos buvo panašūs. Darbuotojai buvo tarsi mechanizmo dalelės, kurios turėjo būti preciziškai organizuotos siekiant tikslų. Geriausias darbuotojas buvo tas, kuris apsiribojo tiksliu vykdymu. Žmogaus interesai buvo paprasti: turėti darbą, kuris garantuotų jam ir jo šeimai gyvenimą.
XX amžiuje pradėta suprasti žmogaus socialinius, priklausymo grupei, pagarbos ir pripažinimo poreikius. Šie poreikiai turėjo būti patenkinami naudojant tinkamą valdymo stilių, skiriant darbuotojams sudėtingesnes užduotis, suteikiant didesnę atsakomybę, mažinant kontrolę ir išskiriant kiekvieno indėlį į kolektyvinį rezultatą. Apie 1950 m. susiformavo biheviorizmas, psichologijos kryptis, kurios objektas yra žmogaus elgsena darbo vietoje. Bihevioristų nuomone, elgesys priklauso nuo aplinkos sąlygų.
Apie 1990 m. įmonėse, neatsižvelgiant į Lietuvos darbuotojų kultūrinius ir ekonominius skirtumus, buvo siekiama mechaniškai perkelti vakarietiškus motyvavimo ir elgsenos modelius.
Taip pat skaitykite: Sprendimo būdai pedagogams
Motyvavimo priemonės pagal poreikius (1930-1980 m.)
- 1930 m.: Saugumas, materialiniai poreikiai. Dėmesys darbuotojui.
- 1970 m.: Saviraiška, pagarba. Darbo rezultatų tinkamas ir teisingas vertinimas.
- 1980 m.: Potencialas realizuoti savo galimybes. Įsipareigojimų ir atsakomybės delegavimas.
Darbo motyvacijos koncepcija visada susijusi su tam tikro laikotarpio kultūra arba vertybėmis, kurios pripažįstamos darbe. Todėl svarbu ne tik taikyti motyvavimo techniką, bet ir valdyti sudėtingą darbuotojo asmeninę, profesinę aplinką ir organizacijos vertybių sistemą. Šiandieninėje ES šalių įstaigų patirtyje darbuotojų motyvavimas tampa bendrosios strategijos dalimi.
Motyvacijos teorijos ir jų taikymas
Motyvacijos teorijos siekia paaiškinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokie jų poreikiai ir kokios elgesio alternatyvos. Nagrinėjant motyvacijos problemą psichologiniu požiūriu, galima išskirti poreikių teorijas (A. Maslow) ir proceso teorijas (V. Vroom). Poreikis yra fiziologinis arba psichologinis ko nors trūkumas. Motyvacijos teorijos bando suklasifikuoti šiuos poreikius pagal tam tikrus kriterijus. Pirminiai poreikiai yra fiziologinės kilmės, pvz., maisto, vandens, miego. Antriniai poreikiai yra psichologinės kilmės, pvz., pasisekimo, pagarbos, priklausomumo poreikiai.
Žmonės turi skirtingą patirtį, todėl ir antriniai poreikiai gali skirtis. Poreikis skatina žmogų imtis veiksmų, kad jį patenkintų. Darbuotojai aktyviai sieks organizacijos tikslų, jei bus tikri, kad tai padės jiems įgyvendinti jų poreikius. Poreikių prigimtis ir struktūra yra motyvai ir motyvacijos turinys.
A. Maslow poreikių hierarchija
A. Maslow sukūrė poreikių hierarchiją, kurią sudaro:
- Fiziologiniai poreikiai: būtini išgyvenimui (maistas, vanduo, miegas).
- Saugumo poreikiai: saugumas ir užtikrintumas dėl savęs ir savo šeimos.
- Socialiniai poreikiai: poreikis būti kompanijos ar kolektyvo nariu.
- Pagarbos poreikiai: pasitikėjimas savimi, pripažinimas.
- Savęs realizavimo poreikiai: galimybė tobulėti ir realizuoti savo potencialą.
Žemesnio lygmens (deficitiniai) poreikiai turi būti patenkinti, kad iškiltų aukštesnio lygmens (augimo) poreikiai. Vadovas privalo suteikti asmeniui galimybę patenkinti jo pagrindinius poreikius, tokiu būdu padedant pasiekti organizacijos tikslus. Remiantis šia teorija, žmogus motyvuotas tol, kol gyvenime nepasiekė tam tikro pasitenkinimo lygio. Patenkintas poreikis nebemotyvuoja.
Taip pat skaitykite: Asmenybės svarba ugdymo procese
D.C. McClelland poreikių teorija
D.C. McClelland teigė, kad dabartinėje visuomenėje pirminiai žmonių poreikiai yra patenkinti, todėl dėmesys sutelkiamas į aukštesnio lygio poreikių tyrimą. Jis išskyrė tris pagrindinius poreikius:
- Laimėjimų poreikis: troškimas nenusileisti ir pranokti.
- Valdžios poreikis: siekimas turėti įtakos kitiems žmonėms.
- Artimo bendrumo poreikis: poreikis palaikyti artimus santykius.
Stiprus poreikis laimėti yra susijęs su darbuotojų motyvacija atlikti darbines užduotis.
F. Herzberg dviejų veiksnių teorija
F. Herzberg teorija pagrįsta prielaida apie pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu. Jis išskyrė:
- Higieninius veiksnius: organizacijos politika, darbo ir socialinis saugumas, statusas, gamybiniai santykiai, darbo užmokestis, darbo sąlygos, kontrolė, administracijos elgesys su darbuotojais. Šie veiksniai gali pašalinti nepasitenkinimą darbu, bet neįtakoja pasitenkinimo.
- Motyvacinius veiksnius: saviraiška, pažanga, atsakomybė, pripažinimas, sėkmė. Šie veiksniai tiesiogiai įtakoja pasitenkinimą darbu.
Proceso motyvacijos teorijos
Proceso motyvacijos teorijos stengiasi paaiškinti motyvavimo proceso esmę, veikimo principus, dinamiką ir specifinio elgesio pasireiškimo modelius. Šios teorijos pabrėžia ne tik poreikių egzistenciją, bet ir teigia, jog individualias individo ypatybes lemia ne vien jie.
V. Vroom lūkesčių teorija
V. Vroom teorija teigia, kad individo motyvaciją lemia trys veiksniai: lūkestis, instrumentalumas ir valentingumas.
- Lūkestis: tikimybė, kad pastangos ves prie efektyvaus darbo proceso.
- Instrumentalumas: santykio tarp darbo proceso ir rezultato suvokimas.
- Valentingumas: suvokta rezultato vertė.
Žmonės turi matyti ryšį tarp to, kaip sunkiai jie stengiasi ir to, kaip gerai atlieka darbą.
Teisingumo motyvacijos teorija (J. Adams)
J. Adams teorija aiškina, kad žmonės subjektyviai nustato įdėtų pastangų ir atlygio santykį. Motyvacija kyla tada, kai jaučiama pusiausvyra tarp savo ir kitų individų atlygio ir indėlio santykio. Vadovas turėtų pasirūpinti pastangų ir atlygio pusiausvyra, o skatinimo principus reikėtų aiškiai fiksuoti ir visiems paskelbti.
E. Lawler - L. Porter modelis
Šis modelis praplečia V. Vroom teoriją ir akcentuoja atlygio vaidmenį, išskiriant vidinį ir išorinį atlyginimą. Vidinis atlyginimas teikia asmeninį pasitenkinimą, o išorinis atlyginimas apima uždarbį, premijas ir pagyrimus. Rezultatyvus darbas suteikia pasitenkinimą ir įtakoja tolesnį rezultatyvumą.
Motyvacijos įtaka mokymosi procesui
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi sėkmę, yra mokinių motyvacija. Motyvacija itin glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose. Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto, o išorinei motyvacijai būdingas vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys.
Mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs santykiai. Mokytojo vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Žaismingas informacijos pateikimas, tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis ir didina jų mokymosi motyvaciją.
Tiesioginis ir netiesioginis poveikis motyvacijai
Formuojant personalo darbo motyvaciją, naudojami du poveikio tipai: tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginė motyvacija apima tiesioginį poveikį darbuotojui, norint pakeisti jo vertybių sistemą ir formuoti reikiamą darbo motyvų sistemą.
tags: #pedagogu #veiklos #motyvacijos #ypatumai