Šiuolaikiniame profesiniame gyvenime, kurį lydi nuolatinis tempas, reikalavimai ir lūkesčiai, ilgalaikis stresas tampa vis dažnesniu reiškiniu. Jei laiku nesiimama priemonių jam suvaldyti, jis gali peraugti į rimtesnę būklę - perdegimo sindromą. Nors apie perdegimą kalbama vis dažniau, svarbu suprasti, kad tai nėra tik paprastas nuovargis - tai būklė, turinti aiškų mokslinį apibrėžimą ir realias pasekmes žmogaus sveikatai.
Perdegimo sindromo apibrėžimas ir istorija
Perdegimo sindromas - tai psichologinė reakcija į ilgalaikį, su darbu susijusį stresą, pasireiškianti fiziniu, emociniu ir kognityviniu išsekimu (Olejnik, 2024). Miller-Keane enciklopedija apibrėžia perdegimą kaip emocinį ir fizinį išsekimą, kylantį dėl išorinių ir vidinių stresorių bei nepakankamų įveikimo ir prisitaikymo įgūdžių.
Sąvoką "perdegimas" (angl. burnout) pirmą kartą 1974 m. pavartojo psichologas Freudenberger, apibrėždamas šią būseną kaip sekinančio darbo sukeltą išsekimą. Vėliau tyrėja Christina Maslach sukūrė Maslach perdegimo klausimyną (MBI), tapusį standartiniu šios būklės diagnostikos įrankiu. 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdegimą oficialiai įtraukė į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK), apibrėždama jį kaip profesinį reiškinį, o ne medicininę diagnozę. Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-CM), perdegimas klasifikuojamas kaip “gyvybinio išsekimo būsena” (Z73.0) ir priskiriamas “gyvenimo valdymo sunkumams” (Kakiashvili et al., 2013).
Trys esminės perdegimo sindromo dimensijos
Remiantis Maslach perdegimo sąvoka, sindromą sudaro trys pagrindinės dimensijos:
- Emocinis išsekimas: Tai pagrindinis perdegimo požymis, susijęs su energijos stygiumi ir psichologiniu nuovargiu. Tai varginanti būsena, atsirandanti dėl nepalankių darbo sąlygų, ilgalaikio streso ir nesibaigiančių emocinių reikalavimų.
- Depersonalizacija (arba cinizmas): Tarpasmeninis perdegimo aspektas, pasireiškiantis ciniško ir beasmenio elgesio vystymu santykiuose su klientais, kolegomis ar šeimos nariais. Žmogus emociškai atsitraukia, tampa abejingas ir mechaniškas savo veiksmais.
- Sumažėję asmeniniai pasiekimai: Tai savęs vertinimo aspektas, kai žmogų ima kamuoti abejonės dėl savo kompetencijos ir gebėjimų (Shaheen & Mahmood, 2024).
Perdegimo tipai
Pagal Montero-Marín ir kt. (2009) klasifikaciją, perdegimo sindromą galima suskirstyti į tris tipus, remiantis žmogaus atsidavimo darbui lygiu:
Taip pat skaitykite: Perdegimas slaugytojų darbe
- Perdėtai įsitraukęs tipas (angl. frenetic): Šie žmonės linkę pernelyg įsitraukti į darbą, pasižymi ambicingumu ir stipriu poreikiu siekti rezultatų. Jie neigia nesėkmes ir dirba be saiko, rizikuodami tiek sveikata, tiek asmeniniu gyvenimu. Jaučia nuolatinį nerimą ir irzlumą.
- Iššūkių stokojantis tipas (angl. under-challenged): Šie asmenys dirba paviršutiniškai, abejingai. Jie jaučia asmeninio tobulėjimo stoką, svarsto galimybes keisti darbą. Jiems būdingas nuobodulys ir monotonija, tačiau stresas dėl darbo kiekio nėra jaučiamas.
- Išsekimo tipas (angl. worn-out): Šie žmonės praranda motyvaciją, mažėja jų rūpestis darbo kokybe, dažnai apleidžiamos pareigos. Jaučia kontrolės trūkumą ir pripažinimo stoką, susiduria su sunkumais atliekant užduotis. Dažnai pasireiškia depresijos simptomatika.
Perdegimas dažnai vystosi palaipsniui; nuo perdėto įsitraukimo (perdėtai įsitraukęs tipas), per vidutinį (iššūkių stokojantis), iki visiško atsitraukimo ir išsekimo (išsekimo tipas).
Perdegimo stadijos
Perdegimas dažniausiai vystosi palaipsniui, pereinant per kelias stadijas:
- Medaus mėnesio fazė: Darbas teikia pasitenkinimą, žmogus jaučia stiprų įsipareigojimą, daug energijos ir entuziazmo.
- Streso pradžia: Pradeda ryškėti nepasitenkinimas darbu, mažėja koncentracija ir darbo efektyvumas.
- Lėtinis stresas: Atsiranda neigiamas požiūris, ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas.
- Išdegimas: Atsiranda rimtų fizinės ir psichinės sveikatos problemų, žmogus jaučiasi vienišas ir atitolęs.
- Lėtinis išdegimas: Perdegimas tampa nuolatine būsena, žmogus visiškai praranda vidines (psichines) ir fizines jėgas (Sivaparthipan et al., 2023).
Perdegimo simptomai
Remiantis moksliniais tyrimais, perdegimo sindromui būdingi šie simptomai:
Emociniai simptomai:
- Ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas
- Dingusi ar labai sumažėjusi motyvacija
- Ciniškas požiūris į darbą, kolegas ir klientus
- Malonumo ir džiaugsmo praradimas veiklose, kurios anksčiau teikė pasitenkinimą
- Jausmas, lyg būtumėte atskirtas nuo pasaulio - tarsi žiūrėtumėte į gyvenimą per matinį stiklą
Fiziniai simptomai:
- Miego sutrikimai - sunku užmigti, dažnas prabudimas arba neatsigavimas po miego
- Bendras silpnumas, nuolatinis energijos trūkumas
- Dažnesnis sirgimas - dėl susilpnėjusio imuniteto organizmas tampa imlesnis infekcijoms
- Pasikartojantys galvos skausmai, raumenų įtampa, ypač pečių, kaklo ir nugaros srityse
- Virškinimo problemos - pilvo skausmai, pykinimas, sutrikęs apetitas ar viduriavimas
Kognityviniai simptomai:
- Sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį ir koncentruotis į užduotis
- Krentantis darbo našumas ir efektyvumas
- Sunku priimti sprendimus - net paprasti pasirinkimai tampa varginantys
- Jausmas, kad dedate daug pastangų, tačiau rezultatai nuvilia arba jų išvis nematyti
Tyrimai rodo, kad perdegimo simptomai skiriasi pagal profesines sritis. Pavyzdžiui, Štěpánek et al. (2024) nustatė, kad tarp bendrosios praktikos gydytojų dažniausias perdegimo aspektas yra asmeninių pasiekimų trūkumas (52,2%), po to seka emocinis išsekimas (45,9%) ir depersonalizacija (35,7%).
Perdegimo sindromas medicinos srityje: gydytojų psichiatrų patirtis
Darbas, pasižymintis dideliu autonomiškumu bei atsakomybe, aukštais reikalavimais ir minimaliu išoriniu palaikymu darbo funkcijų vykdymo metu, priskiriamas aukšto streso lygio darbams. Tokio pobūdžio darbo specifika būdinga tiek klinikiniams gydytojams psichiatrams, dirbantiems gydymo įstaigose, tiek ir gydytojams teismo psichiatrams ekspertams, dirbantiems ekspertinėje įstaigoje. Šiuolaikinės medicinos reikalavimai dažnai verčia gydytojus naudotis naujomis technologijomis, elektroninės medicinos įrašais, dirbti ties profesinių žinių riba, atlikti daug biurokratinio pobūdžio darbų, tiesiogiai nesusijusių su gydymo užduotimis. Griežtėjantis medicininės veiklos teisinis reglamentavimas reikalauja iš gydytojų skirti daug laiko atidžiam teisės aktų studijavimui, jų išmanymui, taip sukurdamas dar didesnę įtampą dėl galimų netyčinių pažeidimų bei tikėtinų teisinių nuobaudų. Šios aplinkybės verčia gydytojus jaustis mažiau vertinamiems sveikatos sistemos kontekste ir visuomenėje. Gydytojai kasdieniame darbe patiria didžiulę atsakomybę už pacientų gerovę ir gydymo rezultatus. Savo darbe gydytojai dažnai susiduria su ūmiais ir sunkiai gydomais ligų atvejais, kurie sukuria distreso situacijas. Teismo psichiatrai ekspertai dažnai patenka į komplikuotos diagnostikos bei simuliacijos situacijas. Teikdami įvertinimus teismui, jie patiria didžiulę atsakomybę, kuri sukelia stipraus distreso būsenas. Į gydytojų psichiatrų darbe patiriamo streso lygį būtina atsižvelgti, galvojant apie gydytojų perdegimo prevenciją.
Taip pat skaitykite: Perdegimo prevencija
Vienas iš ilgalaikį stresą sukeliančių veiksnių pastaraisiais metais buvo COVID-19 liga. Šis susirgimas staiga išplito po visą pasaulį, sukėlė pandemiją ir gerokai padidino mirčių skaičių. Mokslo neištirtas susirgimas, paliekantis neaiškias, tikėtinai, grėsmingas, pasekmes, kėlė daug nerimo ir medicinos specialistams. Pastaraisiais metais kilęs karas Ukrainoje tapo dar vienu stresą sukeliančiu veiksniu, galinčiu pakenkti gerai savijautai, emocinei pusiausvyrai bei psichinei sveikatai.
Tyrimai rodo, kad darbo krūvis, užduočių atlikimo terminai ir darbo turinys yra labiausiai stresą keliantys aspektai klinikiniams psichiatrams. Teismo psichiatrams ekspertams labiausiai stresą kelia darbo terminai ir dalyvavimas teismų ginčuose. Analizė parodė, kad apie 30 procentų teismo psichiatrų ekspertų nurodė, kad jaučia nuovargį, energijos trūkumą, miego ir nuotaikos sutrikimus, o apie 2 procentai - anhedoniją. Beveik pusė klinikinių psichiatrų iš psichiatrijos ligoninių nurodė, kad jaučia energijos trūkumą, 25 procentai - anhedoniją, prislėgtą nuotaiką, miego ir apetito sutrikimus, dėmesio sutrikimus ir psichomotorikos sulėtėjimą, apie 10 procentų jautė beviltiškumą ir 6 procentai - mintis apie savižudybę.
Perdegimo prevencija ir gydymas
Perdegimo sindromas - rimta būklė, kylanti dėl ilgalaikio, nekontroliuojamo streso darbo aplinkoje. Perdegimą padeda atpažinti trijų pagrindinių jo aspektų - emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir sumažėjusio asmeninių pasiekimų jausmo - supratimas. Taip pat svarbu atsižvelgti į visuminius fizinius, emocinius ir kognityvinius simptomus. Perdegimas dažnai vystosi palaipsniui, keičiantis žmogaus atsidavimui darbui - nuo perdėto įsitraukimo iki visiško išsekimo. Labai svarbu atskirti perdegimą nuo įprasto streso ar kitų psichologinių būsenų, nes tik tikslus atpažinimas leidžia taikyti veiksmingas pagalbos priemones.
Eugenijus Laurinaitis (65 m.) teigia, kad perdegimo sindromas - liguista žmogaus būsena, kurią reikia gydyti. Tyrimo duomenimis, net 53 proc. šalies medikų yra perdegę. Vienas esminių perdegimo sindromo simptomų - nusivylimas ir cinizmas profesijos ir anksčiau buvusių vertybių atžvilgiu. Gydytojai yra apkraunami nepakeliamu kiekiu darbų, jiems pavedamos net ir tos funkcijos, kurių jie neturėtų daryti, pavyzdžiui, socialinių, psichologinių problemų sprendimai.
Laiku taikoma prevencija ir tinkamas gydymas gali padėti atkurti psichologinę ir fizinę sveikatą, susigrąžinti džiaugsmą darbe ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gintarė Dailydė, psichologė-psichoterapeutė, atkreipia dėmesį, kad perdegimo simptomų ignoravimas nėra tinkama išeitis. Ilgainiui tai veda prie dar gilesnių emocinių problemų ir net fizinių ligų. Ilgesnį laiką patiriant perdegimą vystosi depresija, randasi nerimo sutrikimai. Jis paveikia ne tik emocinę būseną, bet ir fizinę sveikatą - silpsta imuninė sistema, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Didėja ir socialinė izoliacija, kyla konfliktai su artimaisiais, draugais, kolegomis.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
Svarbu nusibrėžti aiškias ribas tarp darbo ir poilsio, į savo rutiną įtraukti daugiau fizinio aktyvumo, dalintis savo jausmais su artimųjų ar artimų draugų ratu, praktikuoti sąmoningumą - tai gali būti meditacija, kvėpavimo pratimai ar dėmesingo įsisąmoninimo praktikos. Perdegimo prevencija - tai ne tik fizinis poilsis, bet ir darbas su savimi: mokymasis atsisakyti perfekcionizmo, priimti nesėkmes kaip natūralią proceso dalį bei puoselėti savęs supratimą ir atjautą.
Išvados
Itin svarbu laiku atpažinti pirmuosius perdegimo požymius ir nedelsti imantis veiksmų, padedančių suvaldyti šią būklę. Duomenys iš tyrimų rodo, kad būtina keisti kai kuriuos darbo organizavimo aspektus, siekiant užkirsti kelią perdegimo sindromui tiek teismo psichiatrams ekspertams, tiek klinikiniams psichiatrams Lietuvoje.
tags: #perdegimo #sindromo #diagnozavimas