Šiame straipsnyje aptarsime emocinio persivalgymo priežastis, pasekmes ir būdus, kaip su juo kovoti. Sužinosime, kas tai yra emocinis valgymas, kaip jis skiriasi nuo fiziologinio alkio, kokios emocijos jį skatina ir kokios strategijos gali padėti įveikti šį sutrikimą. Taip pat aptarsime, kada reikėtų kreiptis į specialistus ir kokios organizacijos gali suteikti pagalbą.
Kas yra emocinis persivalgymas?
Emocinis persivalgymas - tai valgymo sutrikimas, kai maistas naudojamas kaip priemonė susidoroti su emocijomis, o ne patenkinti fiziologinį alkį. Tai reiškia, kad žmogus valgo ne dėl to, kad yra alkanas, bet dėl to, kad jaučia stresą, liūdesį, nerimą, nuobodulį ar kitas neigiamas emocijas. Maistas tampa paguoda, būdu nusiraminti ir pabėgti nuo nemalonių jausmų.
Persivalgymo sutrikimui (BED) būdingi dažni, kompulsyvūs, nekontroliuojami persivalgymo epizodai. Žmogus gali suvalgyti didelį kiekį maisto per trumpą laiką, net jei ir nejaučia alkio. Prarandamas saiko ir kontrolės jausmas, jaučiamas vidinis spaudimas ir žmogus negali sustoti. Po persivalgymo dažnai jaučiamas kaltės, gėdos, liūdesio jausmas, kuris gali paskatinti dar vieną persivalgymo epizodą.
Svarbu atsiminti, kad visiems mums kartais nutinka persivalgyti arba dažnas žmogus mano, kad valgo per daug negu reikėtų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jau yra persivalgymo sutrikimas.
Emocinio ir fiziologinio alkio skirtumai
Svarbu atskirti emocinį alkį nuo fiziologinio alkio, kad galėtume geriau suprasti savo valgymo įpročius ir valdyti emocinį persivalgymą. Štai keletas pagrindinių skirtumų:
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai persivalgymo ir bulimijos aspektai
- Atsiradimo laikas: Fiziologinis alkis atsiranda palaipsniui, o emocinis alkis - staiga ir sukelia poreikį suvartoti didelį kiekį maisto per trumpą laiką.
- Maisto pasirinkimas: Jaučiant fizinį alkį, dažniausiai norima į savo racioną įtraukti įvairių maisto produktų ir grupių, o emocinio alkio metu norima tik tam tikro maisto, dažniausiai užkandžių, saldumynų ar kito mažiau sveiko maisto.
- Sotumo jausmas: Emocinio valgymo metu žmogus dažnai būna atsiribojęs nuo savo pojūčių ir gali nepajusti sotumo jausmo. Valgant, kad būtų patenkintas fiziologinis alkis, žmogus laiku pajaučia sotumo jausmą ir priima tai kaip signalą nustoti valgyti.
- Jausmai po valgio: Fizinio alkio malšinimas neturėtų sukelti jokių negatyvių emocijų, tuo tarpu emocinio valgymo metu žmogus gali jausti kaltę ar gėdą dėl suvartojamo maisto.
Emocinio persivalgymo priežastys
Emocinis persivalgymas neturi vienos konkrečios priežasties. Jį gali paveikti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Emocijos: Dažniausiai emocinį valgymą skatina emocijos, kurių nesame išmokę jausti ir dėl to su jomis nėra patogu išbūti, nežinome, kaip su visu tuo tvarkytis konstruktyviai. Emocijos, skatinančios emocinius persivalgymus, gali būti gana neutralios, tokios kaip nuobodulys, nuovargis, o kartais - sunkios, slegiančios, tokios kaip vidinės tuštumos, vienišumo jausmai, liūdesys, apatija, užgniaužtas pyktis.
- Stresas: Didesnis streso lygis, kuris sukelia nemalonias ir neigiamas emocijas, yra susijęs su emociniu valgymu ir didesniu maisto suvartojimu.
- Depresija: Depresija yra tiesiogiai susijusi su emociniu valgymu bei impulsyvumu, dėl kurio padidėja suvartojamo maisto kiekis.
- Nerimas: Nerimas yra dar viena svarbi emocinio valgymo priežastis.
- Potrauminio streso sindromas (PTSD): Traumuojantys įvykiai sukelia didesnį nei įprastą streso kiekį ir ypatingai neigiamas emocijas, kurios sukelia emocinį valgymą.
- Nuobodulys: Nuobodulys yra didžiausias emocinio valgymo kaltininkas.
- Vaikystės patirtys: Persivalgyti linkę žmonės neretai augo šeimose, kur maistas buvo vartojamas ir kaip nusiraminimo priemonė, ir kaip apdovanojimas.
- Dietos: Valgymo sutrikimams įtakos turi taip pat ir dietos, ypač drastiškos, ilgalaikės. Po persivalgymo epizodų žmogus dažnai pradeda drastiškai kontroliuoti kūno svorį, riboti maistą, laikytis dietų. Dažnai po tokio alinančio ir griežto nevalgymo jaučiamas dar didesnis apetitas ir vėl persivalgoma. Taip susiformuoja užburtas ratas.
- Kultūriniai veiksniai: Akcentas išvaizdai, kūno formoms, pasiekimams, materialinei ir kitokiais sėkmei, autonomijai skatina "aš nepakankamas" įsitikinimą. Emocinis susivaržymas, storumo ir riebalų baimė, lieknumo skatinimas ir dietų normalizavimas taip pat įtakoja valgymo sutrikimų atsiradimą. Socialinės medijos taip pat gali daryti didelę įtaką valgymo sutrikimams.
- Asmenybės savybės: Dažnai valgymo sutrikimais sergantieji pasižymi šiomis būdo savybėmis: perdėta empatija, jautrumas, (disfunkcinis) perfekcionizmas, kompulsyvumas, impulsyvumas, rigidiškumas.
Emocinio persivalgymo pasekmės
Emocinis persivalgymas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių pasekmių.
Psichologinės pasekmės:
- Kaltės jausmas
- Gėda
- Depresija
- Nerimas
- Žema savivertė
- Socialinė izoliacija
Fizinės pasekmės:
- Svorio padidėjimas
- Nutukimas
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- II tipo diabetas
- Virškinimo problemos
- Valgymo sutrikimai (bulimija, anoreksija)
Kaip valdyti emocinį persivalgymą?
Emocinio persivalgymo įveikimas reikalauja laiko, pastangų ir kantrybės. Štai keletas strategijų, kurios gali padėti:
- Atsisakykite dietų ir maisto ribojimų: Kuo daugiau moralumo yra susiję su maistu ir maisto pasirinkimais, tuo labiau tai gali skatinti emocinius persivalgymus.
- Praktikuokite sąmoningą valgymą: Valgykite lėtai, atkreipkite dėmesį į maisto skonį, tekstūrą ir kvapą. Klausykite savo kūno signalų ir sustokite valgyti, kai pajuntate sotumą.
- Identifikuokite savo emocinius trigerius: Pabandykite išsiaiškinti, kokios emocijos ir situacijos sukelia persivalgymą. Rašykite emocijų dienoraštį, kad geriau suprastumėte savo valgymo įpročius.
- Raskite alternatyvius būdus susidoroti su emocijomis: Užuot valgę, kai jaučiatės blogai, pabandykite kitus būdus nusiraminti ir sumažinti įtampą. Tai gali būti pasivaikščiojimas, meditacija, kvėpavimo pratimai, muzika, šokiai, pokalbis su draugu ar artimu žmogumi.
- Būkite sau atlaidus: Jei persivalgėte, nepeikite savęs. Vietoje to, pažiūrėkite į situaciją su smalsumu ir pabandykite išsiaiškinti, kas galėjo tam padaryti įtaką.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Reguliariai mankštinkitės, gerai išsimiegokite ir valgykite sveiką, subalansuotą maistą.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su emociniu persivalgymu vieni, kreipkitės į specialistą - psichologą, psichoterapeutą ar mitybos specialistą.
Kada kreiptis į specialistus?
Reikėtų svarstyti apie pagalbą dėl valgymo elgsenos, kai nebesusitvarkoma vienam. Jei skaitote straipsnius apie emocinį valgymą, bet problema niekur nedingsta, verta kreiptis į specialistą. Dažnai žmonės nuvertina savo problemas iki tol, kol jos įsisenėja ir dėl to galiausiai reikia ilgesnio darbo su specialistu.
Pagalba ir parama
Yra įvairių organizacijų ir specialistų, kurie gali padėti žmonėms, patiriantiems problemų dėl valgymo elgsenos:
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
- Valgymo sutrikimų centras Vilniuje: Teikia specializuotą pagalbą žmonėms, sergantiems valgymo sutrikimais.
- Valgymo sutrikimų linija: Teikia nemokamą pagalbą telefonu.
- Psichologai ir psichoterapeutai: Gali padėti išsiaiškinti emocinio persivalgymo priežastis ir išmokti valdyti emocijas.
- Mitybos specialistai: Gali padėti susidaryti sveiką mitybos planą ir išmokti valgyti sąmoningai.
- Intuityvaus valgymo konsultantai: Gali padėti išmokti klausytis savo kūno signalų ir valgyti pagal alkį ir sotumą.
Gydymo būdai
Pagrindinis valgymo sutrikimų gydymas yra tikslinė, į valgymo sutrikimų gydymą orientuota psichoterapija.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET metu dirbama su disfunkciniais įsitikinimais, kurie veda prie nemalonių jausmų ir disfunkcinio elgesio su maistu ir kūnu. KET tikslas - identifikuoti persivalgymą sukeliančius negatyvius jausmus ir elgesį bei jais remiantis sukurti veiksmingas gydymo strategijas.
- Tarpasmeninė psichoterapija: Remiantis tarpasmeninės psichoterapijos principais, persivalgymas - tai bandymas įveikti ar nuslopinti neišspręstas asmenines problemas. Šios terapijos tikslas - identifikuoti persivalgymą sukeliančias problemas, jas pripažinti ir pašalinti.
- Dialektinė elgesio terapija: Pagal dialektinę elgesio terapiją, persivalgymas - tai emocinė reakcija į negatyvius kasdienius išgyvenimus. Siekiant nustoti persivalgyti ir geriau su tuo kovoti, dialektinės elgesio terapijos metu naudojamos tokios strategijos kaip įsisąmoninimas bei emocijų reguliavimas.
- Svorio metimo terapija: Svorio metimo terapijos pagalba siekiama sumažinti svorį bei nepasitenkinimą savo kūnu ir padidinti savivertę - tai gali padėti sumažinti persivalgymą.
- Gydymas vaistais: Gydymas vaistais gali sumažinti persivalgymą trumpalaikėje perspektyvoje. Visgi, vaistų terapijos ilgalaikis efektyvumas vis dar nėra aiškus.
Patarimai draugei, kenčiančiai nuo persivalgymo
Jei jūsų draugė kenčia nuo persivalgymo, svarbu būti palaikančiu ir suprantančiu. Štai keletas patarimų, ką galite padaryti:
- Būkite supratingi ir nekritikuokite: Nesmerkite ir niekaip nekritikuokite žmogaus valgymo, kūno, svorio. Dažniausiai dietos, sutrikęs valgymas ir valgymo sutrikimai prasideda nuo kūno vaizdo komentarų, pasiūlymų nebevalgyti ir panašiai.
- Domėkitės jos jausmais ir išgyvenimais: Geriausia tiesiog domėtis žmogumi, jo vidumi, klausti kaip ir kuo jis gyvena, megzti artimesnį kontaktą, siūlyti savo draugiją.
- Pasiūlykite pagalbą: Paklauskite, ar negalvojo kreiptis į terapeutus ir intuityvaus valgymo konsultantus, pasiūlyti pasekti tokius profilius, kurie dalinasi naudinga informacija apie valgymo sutrikimus.
- Sukurkite saugią erdvę: Tam, kad žmogus jus girdėtų ir priimtų jūsų sakomą informaciją, turi būti sukurta saugi erdvė ir tarpusavio pasitikėjimas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
tags: #persivalgymas #emocijos #tustuma