Psichologija - mokslas, tyrinėjantis žmogaus ir gyvūnų psichiką, psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą ir dėsnius. Šis mokslas apima įvairias šakas, nuo bendrosios psichologijos, tiriančios bendriausius psichikos reiškinius, iki taikomųjų šakų, tokių kaip pedagoginė psichologija, nagrinėjanti psichinius procesus ugdymo procese. Straipsnyje aptarsime, kaip psichologijos žinios gali padėti tėvams, kokie yra pirmieji psichologijos autoriai ir kaip psichologija plėtojosi Lietuvoje.
Tėvystės iššūkiai ir psichologijos pagalba
Šiuolaikiniai tėvai susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos kelia greitas gyvenimo tempas, dideli reikalavimai ir nuolatiniai pokyčiai. Psichologė Aurelija Lingienė ir psichologė Ieva Lingienė, turinčios ilgametę patirtį konsultuojant vaikus, paauglius ir šeimas, teigia, kad tėvai ieško veiksmingų receptų, kurie padėtų įveikti sunkumus auklėjant vaikus, kurti su jais tvirtą santykį ir būti stipriems tėvystėje. Jų knygoje „12 sėkmingos tėvystės receptų“ skaitytojai ras efektyvių metodų, kaip elgtis tam tikrose situacijose skirtingais vaiko gyvenimo tarpsniais.
Ieva Lingienė pabrėžia, kad šiandien šeimos kreipiasi į psichologus ne todėl, kad turi daugiau problemų nei ankstesnės kartos, bet todėl, kad pasikeitė laikai ir požiūris į tėvystę. Tėvai kelia sau aukštesnius reikalavimus, siekia emocinio sąmoningumo ir yra linkę priimti pagalbą. Psichologo pagalba suprantama kaip brandos, o ne silpnumo ženklas.
Receptai tėvystei: kantrybė, ryšys ir meilė
Aurelija Lingienė teigia, kad vaikų auklėjime receptų yra galybė, ir kiekvienas renkasi sau labiausiai tinkamą. Knygoje dalijamasi receptais, o ne patarimais, nes kiekvienas iš mūsų esame savo gyvenimo ekspertas. Receptai leidžia koreguoti ingredientus ir sukurti autentiškus savosios tėvystės receptus.
Vienas svarbiausių receptų ingredientų - kantrybė. Ieva Lingienė pabrėžia, kad vaikų pokyčiai vyksta ne iš karto, o lėtai ir sluoksniais. Svarbu pasitikėti procesu, pastebėti mažus žingsnelius ir pasirūpinti savimi - pailsėję tėvai turi daugiau jėgų ir kantrybės.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Aurelija Lingienė išskiria ryšį ir santykį su vaikais kaip svarbiausią sėkmingos tėvystės ingredientą. Tik turėdami santykį galėsime daryti įtaką. Jei neturėsime gero ryšio, jį sukurs kažkas kitas, ir to kito įtaka mūsų vaikams bus daug reikšmingesnė.
Tėvai turėtų nepamiršti švelnumo, prisilietimų ir apkabinimų. Vaikams svarbu demonstruoti meilę apkabinimais, prisilietimais, švelniais gestais, gražiais žodžiais ir leidžiant laiką kartu.
Tobulumo siekis ir tikri tėvai
Ieva Lingienė teigia, kad vaikams nereikia tobulų tėvų, vaikams reikia mylinčių tėvų. Nešvaistykime laiko tobulybei. Kartais žmonės tobulybės siekia visur: profesijoje, tėvystėje, partnerystėje, namų ūkyje ir taip toliau. Vaikams reikia tiesiog gerų tėvų, tikrų tėvų, juos mylinčių tėvų, kurie kartais klysta, bet atsiprašo, ne viską išmano, bet stengiasi, ne visada prieinami, bet patikimi ir saugūs. Jie - visokie, bet visada šalia.
Aurelija Lingienė pabrėžia, kad už santykį su vaiku visuomet atsakingas suaugusysis. Tik pažinęs, priėmęs save, sėkmingai galėsi kurti santykį su kitais. Su vaikais - taip pat.
Pedagoginė psichologija: mokymo ir ugdymo dėsningumai
Pedagoginė psichologija tiria psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie susidaro mokymo, mokymosi ir ugdymo procese. Ši psichologijos šaka padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus, aiškinti, prognozuoti ir valdyti mokymosi reiškinius.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Pedagoginė psichologija remiasi idėja, kad vaiko psichika formuojasi jam perimant socialinį patyrimą. Mokymasis laikomas specifine veikla, kuri padeda susidaryti vaizdiniams, sąvokoms, susiklostyti pažiūroms, perimti dorovės normas ir įsisavinti praktinius veiksmus.
Mokymosi motyvacija yra vienas svarbiausių pedagoginės psichologijos tyrimų objektų. A. H. Maslow teigia, kad mokinys norės mokytis, kai bus patenkinti visi kiti žemesnio lygmens poreikiai.
Psichikos raidos ir mokymosi santykį tyrė J. Piaget, J. S. Bruneris, L. Vygotskis ir kiti. J. Piaget išskyrė vaiko pažinimo raidos 4 stadijas: sensomotorinę, ikioperacinę, konkrečių operacijų ir formalių operacijų.
Pirmieji psichologijos autoriai ir psichologijos raida
Psichologijos problemos buvo nagrinėjamos jau senovės šalyse, tokiose kaip Indija, Kinija, Egiptas ir Graikija. Senovės filosofai nagrinėjo sielos prigimties, jos substancionalumo, struktūros, sielos ir kūno santykio, pažinimo gebėjimų problemas.
Demokritas teigė, kad siela materiali ir sudaryta iš smulkių dalelyčių - atomų. Platonas sielą laikė dieviškąja žmogaus dalimi ir nepriklausoma nuo kūno. Aristotelis pirmasis sistemingai psichinius reiškinius aprašė veikale „Apie sielą“.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Viduriniais amžiais psichikos tyrimai mažai plėtoti, labiau domėtasi raganavimu, chiromantija ir astrologija. Tomas Akvinietis išdėstė savo psichologines pažiūras veikaluose „Suma prieš pagonis“ ir „Teologijos suma“.
Naujaisiais amžiais psichologijos problemų svarstymas suaktyvėjo. R. Göckelis pirmasis pavartojo psichologijos terminą, pavadino ją sielos mokslu. R. Descartes’as teigė, kad žmogaus sielą ir kūną sudaro 2 nepriklausomos substancijos.
19 a. sparčiai plėtojantis gamtos mokslams pagausėjo tyrimų, susijusių su psichologijos problematika. Fiziologai pradėjo tyrinėti žmogaus nervų sistemos problemas, psichiką tyrė specialiais moksliniais metodais. Atsirado požiūris, kad psichika yra smegenų funkcija.
W. M. Wundtas 1879 Leipcige įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją, kuri laikoma eksperimentinės psichologijos pradžia.
Psichologijos raida Lietuvoje
Lietuvoje pedagoginės psichologijos pradininkai - M. Reinys, K. Raičinskis, J. Vabalas‑Gudaitis, A. Gučas ir J. Laužikas. Psichologijos studijoms atsirasti svarbios vietinės aplinkybės - specialistų parengtis psichologijos studijoms organizuoti, bazė mokomosioms ir profesinėms praktikoms, etatai studijas baigusiems absolventams įdarbinti.
1969 m. Vilniaus universitete pradėtos pirmosios penkerių metų trukmės psichologijos studijos. Ši programa buvo orientuota į darbo ir inžinerinę psichologiją.
Artėjant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui, nutolstama tiek nuo sąjunginio standarto, tiek nuo orientacijos į inžinerinę bei darbo psichologiją - ji tampa vis labiau „generalistine“, bendrine.
Po Nepriklausomybės atkūrimo psichologijos studijos išplėtotos dar šešiuose universitetuose. Psichologai aktyviai dalyvauja kuriant psichologinės pagalbos švietimui sistemą.
tags: #pirmieji #psichologijos #autoriai