Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia mus nuolat skubėti, derinti darbą, asmeninius įsipareigojimus ir poilsį. Nenuostabu, kad daugelis žmonių vis dažniau jaučiasi išsekę. Daugelis žmonių patiria stresą sekmadienio vakarais, kai savaitgalis artėja į pabaigą ir vėl tuoj prasidės darbo savaitė. Šis reiškinys net turi savo pavadinimą - sekmadienio sindromas (angl. sunday scaries arba sunday blues). Tad, kas iš tiesų slypi už sekmadieninio streso ir kaip jį įveikti?
Kas Yra Sekmadienio Sindromas?
Kaip aiškina gydytoja V. Ligeikaitė, sekmadienio sindromas - neurotinė reakcija į nenumaldomai artėjantį darbo savaitės ritmą. Net jei nėra konkretaus dirgiklio, organizmas reaguoja - širdis daužosi smarkiau, galvoje sukasi neramios mintys, nuotaika prastėja. „Ir vėl rytoj į darbą“ - šios mintys sekmadienio vakarą kyla daugeliui, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio ar kasdienių iššūkių, su kuriais tenka susidurti. Sekmadienio sindromas atsiranda tuomet, kai reikia persijungti iš poilsio režimo į darbo ritmą. Nors logiškai suprantame, kas vyksta, emocijos dažnai nespėja prisitaikyti - dėl to jaučiamės neramūs, sutrikę. Ši būsena - tai išankstinis nerimas, kylantis dar prieš realų įvykį, šiuo atveju - prieš prasidedančią savaitę. Ir nors ji gali būti lengvesnė nei tikras nerimo sindromas, vis pasikartojantis sekmadienio slogutis gali ilgainiui paveikti sveikatą.
Gydytoja pastebi, kad dažniausiai šią būseną sukelia stiprus kontrastas tarp savaitgalio ir darbo dienų: laisvė - priešais griežtą struktūrą, atsipalaidavimas - priešais atsakomybę, laiko leidimas, kaip norisi - prieš sustyguotą grafiką. Savaitgaliai daugeliui reiškia laiką, per kurį jie gali atsikvėpti nuo darbų, pabėgti nuo rutinos, tad šių dienų laukiama su dideliu džiaugsmu. Tačiau artėjant sekmadienio vakarui, kai aiškiai suvokiama, kad poilsio laikas baigiasi, o prieš akis - įtempta savaitė, neretai užplūsta nerimas. Nors realių įvykių dar nėra, organizmas vis tiek reaguoja - tai būdinga neurotinei reakcijai, kai stresas kyla vien iš vidinės būsimos situacijos nuojautos.
Simptomai
Bloga nuotaika, įtampa, nerimas, susierzinimas ir nuolat galvoje besisukančios mintys apie pirmadienį - visa tai rodo, kad žmogų paveikė sekmadienio sindromas. Ilgainiui toks pasikartojantis stresas gali ne tik kenkti psichologinei savijautai, bet ir sukelti fizinių sveikatos problemų - nuo nemigos iki kraujospūdžio svyravimų.
Kam Dažniausiai Pasireiškia?
Medicinos mokslų daktarė priduria, kad nerimo būsenos ypač dažnai pasireiškia Y (gimusiems apie 1980-2000 m.) ir Z (po 2000 m. gimusiems) kartų atstovams. Tyrimai rodo, kad sekmadienio sindromą patiria net 91 proc. Y kartos ir 94 proc. Z kartos darbuotojų. Tuo tarpu vyresnėse grupėse - Kūdikių bumo (1945-1960 m.) ir X (1960-1980 m.) kartose - šį nerimą jaučia kiek mažesnė dalis, apie 70 proc. žmonių. Didžioji dalis jaunų žmonių susiduria su sekmadienio sindromu - tai aiškiai rodo statistika. Dažniausios priežastys - nemėgstamas darbas, įtempti santykiai su kolegomis, sudėtingi klientai arba tiesiog numatoma sunki, įtempta savaitė. Jaunesni darbuotojai dažnai dar nėra radę sveiko balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, todėl jiems ypač sunku kiekvieną savaitę vėl grįžti į darbo ritmą.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Kaip Įveikti Sekmadienio Stresą?
Kad sekmadienio vakarai būtų ramesni, o perėjimas į naują savaitę - sklandesnis, gydytoja V. Ligeikaitė rekomenduoja:
Fizinė veikla: Skirkite laiko fizinei veiklai. Tiesa, ji pabrėžia, kad visai nebūtina sportuoti intensyviai - kartais užtenka vos 20 minučių pasivaikščiojimo, kad kūnas ir mintys išsijudintų. Judėjimas natūraliai mažina streso hormono - kortizolio - kiekį, todėl net ir nedidelė fizinė veikla gali reikšmingai padėti nusiraminti.
Mėgstama veikla: Verta daugiau laiko skirti savo mėgstamoms veikloms: užsiimkite mylimais hobiais, išbandykite ką nors naujo, bendraukite su draugais. Užimtumas padeda atitraukti dėmesį nuo nerimą keliančių minčių.
Rytietiška išmintis: Psichologai dažnai primena ir apie rytietišką požiūrį - vakar dienos jau nėra, o rytojus dar neatėjo. Viskas, ką turime - tai šiandiena. Todėl verta ją išnaudoti sąmoningai, o kartu - ir proaktyviai.
Planavimas: Planuokite iš anksto: užsirašykite artimiausius darbus ir susitikimus. Net ir intensyvi savaitė atrodo lengviau valdoma, kai aiškiai žinome, kas mūsų laukia.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Malonus užsiėmimas savaitės viduryje: Susigalvokite sau malonų užsiėmimą savaitės viduryje. Tai padės išlaikyti emocinį balansą ir turėsite ko laukti ne vien tik savaitgaliais.
Kiti Patarimai
Relaksacijos technikos: Naudingos įvairios relaksacijos technikos, žolelių arbatos ar, esant poreikiui, maisto papildai, padedantys nusiraminti ir susigrąžinti vidinę pusiausvyrą.
Darbo ir poilsio balansas: Stenkitės išlaikyti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
Pozityvus mąstymas: Pastebėję neigiamas, sukeliančias nemalonų jaudulį, sąmoningai keiskite jas pozityviomis, t.y. ieškokite nors ir menkiausių pozityvių, raminančių dalykų.
Savaitgalio ritualai: Sukurkite sekmadienio ritualą, kuris jus džiugintų.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Atsitraukimas nuo darbo: Neplanuokite profesinių darbų savaitgaliui. Neskaitykite ir juo labiau neatsakinėkite į darbinius elektroninius laiškus bei žinutes.
Darbinis Nerimas: Priežastys ir Valdymas
Susinervinate vos pagalvoję apie darbą? Ar dėl to pirmadienio rytą ar sekmadienio vakarą jums sugenda nuotaika? Žinoma, kad patirtumėte darbinį stresą, visai nebūtina ateiti į biurą ar kitą darbo vietą. Šiuos jausmus galime patirti ir dirbdami nuotoliniu būdu.
Kaip Atskirti Darbinį Nerimą Nuo Nerimo Sutrikimo?
Visų pirma, ne visada lengva atskirti, ar jaučiate nerimą dėl darbo, ar tiesiog darbe pasireiškia nerimo sutrikimo simptomai. A. Finkel teigimu, darbinį nerimą galima atskirti pagal šiuos požymius:
- Poilsio dienomis jaučiatės gana gerai, nerimas sumažėja.
- Jei dirbate nuo pirmadienio iki penktadienio, nerimo ir baimės jausmas gadina jums savaitgalį, ypač jei galvojate apie darbą.
- Dėl konkurencingos darbo kultūros jums sunku kalbėtis su kolegomis, tačiau nekyla problemų bendraujant su žmonėmis ne darbo metu.
Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų būklių, kaip aiškina psichoterapeutė Alexandra Finkel, yra tai, kad darbinis nerimas paprastai atsiranda reaguojant į stresą darbe.
Darbinio Nerimo Simptomai
Darbinis nerimas gali reikštis labai įvairiais būdais. A. Palacios išskiria šiuos simptomus:
- Geriau jaučiatės naktį, bet prasčiau ryte.
- Pagalvoję apie darbą ar sulaukę skambučio ar elektroninio laiško iš darbo, fiziškai sunegaluojate.
- Sunku sutelkti dėmesį į darbines užduotis.
- Pastebite, kad dingsta motyvacija.
- Dažnai atidėliojate su darbu susijusias užduotis.
- Vengiate susirinkimų, naujų projektų, švenčių darbovietėje.
- Jaučiate baimę, vos pagalvoję, kad reikia eiti į darbą, ir slogulį, atėjus į darbo vietą.
- Galvos ir kaklo skausmais.
- Įtampa visame kūne.
- Prakaituojančiais delnais.
- Nuolatiniu pilvo skausmu ir pykinimu.
Kas Sukelia Darbinį Nerimą?
Daugybė veiksnių gali sąlygoti stresą darbe ir skirtingiems žmonėms jie gali būti skirtingi. Pavyzdžiui, anot A. Palacios, darbinį nerimą gali sukelti:
- Toksiškos darbo kultūros.
- Nerealių lūkesčių.
- Darbuotojų trūkumo.
- Pernelyg konkurencingos aplinkos.
- Netinkamo ar nepakankamo apmokymo.
- Neapmokamų viršvalandžių.
- Darbuotojų sveikatos, gerovės ar saugos nepaisymo.
Kai kuriais atvejais darbinis stresas gali turėti gilesnę, subtilesnę priežastį ar lemiamą veiksnį. Pavyzdžiui, kaip teigia B. Christiansonas, galbūt anksčiau turėjote neigiamos patirties skambindami telefonu arba jūsų viršininkas primena jūsų tėvą. A. Palacios taip pat pažymi, kad nerimauti linkę ar nerimo sutrikimą turintys žmonės dažniau patiria darbinį stresą.
Kaip Valdyti Darbinį Nerimą?
Darbinis nerimas gali atrodyti nenumaldomas, užvaldyti visą jūsų gyvenimą. Darbinio streso priežastys ne visada yra akivaizdžios. E. Smith teigia, kad pasižymint akimirkas, kuriomis dienos metu pasijuntate susierzinę, galima lengviau nustatyti modelius ir priežastis. M. Maiselis sako, kad nerimas, pasireiškiantis „o kas, jeigu“ forma, yra įprastas darbinio nerimo tipas. Norint geriau suprasti, kas vyksta, ir išanalizuoti galimus sprendimus, galite pabandyti savęs paklausinėti apie tuos „o kas, jeigu“, kol neužčiuopsite pagrindinės baimės.
Kaip žinoti, kad atradote savo pagrindinę baimę? M. Maiselis teigia, kad paprastai tai būna tada, kai nebegalite paklausti „kodėl tai yra blogai?“ arba intuityviai jaučiate, kad užčiuopėte kažką labai svarbaus. Tada galima švelniai mesti iššūkį baimei, paklausiant savęs: kas liudija už ir prieš tai? Ką pasakyčiau mylimam žmogui, jei jis man papasakotų panašų dalyką? Jei įvyks blogiausia, kaip aš tai išgyvensiu?
Kai nerimaujate ir streso lygis kyla, natūrali reakcija gali būti savikritika. Visgi reaguodami verčiau stenkitės būti kantrūs ir supratingi. Galite pradėti nuo jausmų įvardijimo ir atsirėmimo į juos. M. Maiselis taip pat siūlo pabandyti su savimi elgtis taip, kaip elgtumėtės su artimu draugu ar šeimos nariu. Galite pasakyti sau: „Nieko blogo jaustis taip, tarsi visko būtų per daug. Tu labai daug dirbi.“
A. Palacios teigia, kad emocijas galime perkalibruoti, darbo metu darant mažas trumpas pertraukėles. Kai nerimas nukreipia į šoną mintis, galime išbandyti 54321 techniką, padedančią įsitvirtinti esamoje akimirkoje, rekomenduoja A. Finkel. Mankštos metu ir po jo organizmas išskiria raminančius neuromediatorius, kurie padeda užtikrinti gerą savijautą, sako „symplr“ vyriausioji slaugytoja Karlene Kerfoot.
Kai dideli projektai ir pristatymai ima kelti nerimą, organizuotumas gali padėti sumažinti pervargimo jausmą, sako A. Finkel. Ji pataria suskaidyti dideles užduotis į mažesnes; kiekvienai iš šių mažesnių užduočių numatyti atlikimo terminą. Ar tam tikros ribos galėtų padėti suvaldyti su darbu susijusius stresorius? Jei jūsų patiriamas stresas yra susijęs su darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra arba darbo santykiais, A. K. Kerfoot teigimu, radus tai, kas prajuokina, atslūgsta įtampa, pasikeičia požiūris į daugelį dalykų, paspartėja neuromediatorių gamyba.
Jei turite darbo vietą, galite joje susikurti mini rezervatą, kuris taptų prieglobsčiu stresinėse ar nerimą keliančiose situacijose, siūlo E. Smith. Jei neturite darbo vietos, galite susidėlioti rinkinuką daiktų, kurie „greitai numalšintų stresą įtemptomis darbo akimirkomis“, - sako K. Kerfoot. Jame gali būti jausmus raminančių ir judėti padedančių daiktų.
K. Kerfoot rekomenduoja stenkitės susikurti gyvenimą, kurį užpildytų džiaugsmą, ramybę ir laimę teikiantys santykiai, įvykiai, veikla už darbovietės ribų, kad iki minimumo sumažinti su darbu susijusio streso poveikį, padidinti jūsų atsparumą stresui ir išstumti su darbu susijusias mintis. Pradžiai atsirinkite žmones, vietas ir pramogas, kurios jums teikia džiaugsmo ir ramybės. Kaip galite juos įtraukti į savo kasdienę rutiną?
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jei patiriate darbinį nerimą, profesionali pagalba gali būti nepaprastai naudinga. Anot A. Palacios, kreiptis į specialistą reikėtų, jei:
- Taip nerimaujate, kad nebegalite normaliai dirbti, laikytis terminų ar atlikti užduočių.
- Tampa sunku užmigti ar išmiegoti visą naktį.
- Jaučiate nervingumą, įtampą, nebesijaučiate pačiu savimi.
- Jaučiate, kad įprasti streso valdymo būdai nebepadeda.
- Jaučiate, kad vis dažniau reikia išeiginių ir vos grįžę į darbą, imate planuoti kitus laisvadienius.
Lėtinis Nuovargis: Priežastys ir Kaip Atgauti Jėgas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia mus nuolat skubėti, derinti darbą, asmeninius įsipareigojimus ir poilsį, todėl nenuostabu, kad daugelis žmonių vis dažniau jaučiasi išsekę. Vis dėlto kai nuovargis tampa nuolatiniu palydovu, o net ir ilgas miegas negrąžina energijos, gali būti, kad susiduriame su rimtesne problema, kuri vadinama lėtiniu nuovargiu. Tai būklė, kuri paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, trukdo susikaupti, mažina darbingumą ir gyvenimo kokybę.
Kas Yra Lėtinis Nuovargis?
Lėtinis nuovargis - tai ilgalaikis, nuolatinis išsekimo jausmas, kuris nepraeina net tinkamai pailsėjus ar išsimiegojus. Skirtingai nei įprastas nuovargis po įtemptos dienos, ši būklė trunka savaites ar net mėnesius ir daro reikšmingą poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio nuovargio, dažnai jaučiasi be energijos, praranda motyvaciją, sunkiai susikaupia net paprastoms užduotims. Ši būsena nėra tik fizinė - ją lydi ir emocinis bei protinis išsekimas. Gydytojai teigia, kad lėtinis nuovargis gali būti susijęs su įvairiais veiksniais: prastu miegu, ilgalaikiu stresu, netinkama mityba, hormonų pusiausvyros sutrikimais ar net infekcinėmis ligomis.
Lėtinio Nuovargio Simptomai
Nors kiekvienas žmogus nuovargį patiria skirtingai, yra keli bendri požymiai, kurie padeda atpažinti šią būklę. Dažniausiai lėtinio nuovargio požymiai pasireiškia ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu išsekimu. Tai nėra tiesiog paprastas nuovargis po sunkios dienos - energijos trūkumas tampa nuolatinis, net ir pailsėjus. Tarp dažniausių lėtinio nuovargio simptomų yra šie:
- Nuolatinis išsekimo jausmas, trunkantis ilgą laiką.
- Sunkumai susikaupiant ar išlaikant dėmesį.
- Raumenų, sąnarių ar galvos skausmai be aiškios priežasties.
- Prastas arba nekokybiškas miegas, po kurio žmogus vis tiek jaučiasi pavargęs.
- Emocinis išsekimas, dirglumas, apatija ar motyvacijos stoka.
- Imuninės sistemos susilpnėjimas - dažnesni peršalimai, infekcijos.
Jei šie simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai signalas, kad organizmas reikalauja dėmesio.
Kas Gali Sukelti Lėtinį Nuovargį?
Lėtinio nuovargio atsiradimą gali lemti daugybė skirtingų veiksnių. Tai nėra vien fizinis nuovargis ar miego trūkumas - dažniausiai tai daugelio organizmo sistemų disbalanso pasekmė. Kiekvieno žmogaus atvejis yra unikalus: vieniems išsekimą sukelia nuolatinis emocinis stresas ar pervargimas darbe, kitiems - tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas ar net nediagnozuoti sveikatos sutrikimai. Tarp dažniausių priežasčių yra šios:
Ilgalaikis stresas ir perdegimas. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai verčia žmogų nuolat gyventi įtampoje. Stresas išsekina nervų sistemą, trikdo hormonų pusiausvyrą, mažina miego kokybę ir ilgainiui sukelia emocinį bei fizinį išsekimą. Kai streso poveikis tampa nuolatinis, organizmas paprasčiausiai nespėja atsistatyti - taip ir atsiranda lėtinis nuovargis.
Miego trūkumas ir netinkamas poilsis. Miegas - tai pagrindinis atsistatymo procesas. Tačiau šiuolaikinis žmogus dažnai miega per trumpai, o ekranų šviesa, nereguliarus darbo grafikas ar pervargimas trukdo pasiekti gilaus miego fazes. Kai poilsis nekokybiškas, energijos lygis kasdien vis labiau mažėja ir organizmas pradeda kaupti nuovargį.
Nesubalansuota mityba. Mityba tiesiogiai veikia mūsų energiją. Perdirbtas maistas, per didelis cukraus kiekis ir maistinių medžiagų stoka trikdo cukraus lygio pusiausvyrą kraujyje, o tai lemia nuotaikų svyravimus ir išsekimą. Energijos gamybai būtini baltymai, geri riebalai ir kompleksiniai angliavandeniai - be jų kūnas negali tinkamai funkcionuoti.
Vitaminų ir mikroelementų stoka. Tyrimai rodo, kad B grupės vitaminų, magnio, geležies ir vitamino D trūkumas yra vieni dažniausių energijos stygiaus kaltininkų. Šios medžiagos dalyvauja šimtų biocheminių procesų metu, todėl net nedidelis jų stygius gali turėti juntamų pasekmių - nuo silpnumo iki koncentracijos praradimo.
Hormonų disbalansas. Skydliaukės sutrikimai, antinksčių išsekimas ar estrogenų ir testosterono pusiausvyros pokyčiai gali paveikti energijos apykaitą, miego ritmą ir nuotaiką.
Ligos ir infekcijos. Kai kuriais atvejais lėtinis nuovargis išsivysto po sunkesnių infekcijų - pavyzdžiui, po gripo ar virusinių ligų, kurios paveikia imuninę sistemą. Tokiu atveju kūnas ilgai kovoja su pasekmėmis, o energijos atsargos senka. Be to, autoimuniniai susirgimai ar kitos lėtinės ligos taip pat gali sukelti ilgalaikį išsekimą.
Psichologiniai veiksniai. Ne mažiau svarbu įvertinti emocinę būseną. Depresija, nerimas ar emocinė įtampa gali stipriai išsekinti organizmą, net jei fiziškai žmogus atrodo sveikas. Emocinis nuovargis dažnai pasireiškia tokiais pat simptomais kaip fizinis.
Kaip Kovoti su Lėtiniu Nuovargiu?
Kova su lėtiniu nuovargiu - tai procesas, reikalaujantis nuoseklumo, kantrybės ir visapusiško požiūrio į savo gyvenimo būdą. Nors vieno stebuklingo sprendimo nėra, derinant kelias veiksmingas priemones galima ženkliai pagerinti savijautą ir atkurti energiją.
Subalansuota mityba ir pakankamas skysčių kiekis. Energijos lygis tiesiogiai priklauso nuo to, ką valgome. Verta rinktis maistingą, įvairų maistą: daug daržovių, pilno grūdo produktus, liesus baltymus ir sveikus riebalus. Svarbu nepamiršti ir vandens - net lengva dehidratacija gali mažinti darbingumą ir koncentraciją.
Fizinis aktyvumas. Nors gali atrodyti paradoksalu, judėjimas padeda įveikti nuovargį. Net trumpi pasivaikščiojimai, joga ar lengva mankšta gerina kraujotaką, aprūpina smegenis deguonimi ir skatina endorfinų gamybą.
Kokybiškas miegas. Stenkitės eiti miegoti tuo pačiu metu, vengti ekranų šviesos prieš miegą ir susikurti raminančią aplinką. Geras miegas - natūraliausias energijos šaltinis.
Papildai ir natūralūs preparatai. Kai organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, verta apsvarstyti pagalbą iš išorės. Tam gali pasitarnauti specialiai sukurti preparatai energijai, kurie padeda palaikyti gyvybingumą, mažina nuovargį ir gerina fizinį bei protinį pajėgumą. Be to, bendram balansui palaikyti naudingi ir preparatai gerai savijautai - jie padeda organizmui prisitaikyti prie kasdienio streso bei stiprina imuninę sistemą.
Streso valdymas. Meditacija, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai gamtoje ar mėgstama veikla padeda sumažinti įtampą. O mažiau streso reiškia didesnį energijos rezervą kūnui ir protui.
Tinkamas požiūris į poilsį. Poilsis - tai ne prabanga, o būtinybė. Leiskite sau sustoti, atsikvėpti ir atgauti jėgas be kaltės jausmo. Tai vienas iš pagrindinių būdų atstatyti energijos balansą.
Natūralūs Energijos Sąjungininkai
Renkantis priemones energijai palaikyti, svarbu suprasti, kad jokie papildai nėra stebuklingas būdas atsikratyti lėtinio nuovargio būsenos, tačiau tinkamai parinktos medžiagos gali padėti pagerinti energijos apykaitą, palaikyti nervų sistemos veiklą ir sumažinti nuovargį. Viena populiariausių natūralių medžiagų yra ašvaganda - adaptogeninis augalas, padedantis organizmui geriau prisitaikyti prie streso, mažinti kortizolio kiekį bei palaikyti energijos balansą. Ji gali padėti gerinti miego kokybę, dėmesio koncentraciją ir ištvermę. Kitas svarbus junginys - kofermentas Q10, kuris dalyvauja ląstelių energijos gamybos procesuose (mitochondrijose). Jo vartojimas ypač naudingas žmonėms, susiduriantiems su energijos stoka, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar vyresnio amžiaus žmonėms, nes natūralus Q10 kiekis su amžiumi mažėja. Tarp natūralių energijos šaltinių dažnai minima ir spirulina - baltymų, geležies, B grupės vitaminų, magnio ir antioksidantų turtingi mėlynai žalieji dumbliai. Taip pat naudingas ir magnis. Pastarasis yra būtinas raumenų, nervų sistemos ir energijos apykaitai - jo trūkumas gali sukelti silpnumą, dirglumą ir nuovargį. O geležis svarbi deguonies pernešimui kraujyje.
Be šių medžiagų, svarbų vaidmenį energijos gamyboje atlieka ir B grupės vitaminai (ypač B1, B6 ir B12), kurie padeda paversti maistines medžiagas energija bei palaiko nervų sistemos veiklą. Tuo tarpu vitaminas D stiprina imuninę sistemą ir mažina bendrą silpnumo pojūtį, o vitaminas C veikia kaip antioksidantas ir padeda kovoti su oksidaciniu stresu. Taip pat gali būti naudingi omega-3 riebalų rūgščių papildai (pavyzdžiui, žuvų taukai), kurie padeda gerinti smegenų veiklą ir nuotaiką. Tačiau prieš vartojant bet kokius papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kad būtų įvertinta organizmo būklė ir realus šių medžiagų poreikis.
tags: #sekmadienio #stresas #pries #pirmadieni