Nors žodį „autizmas” girdėję yra praktiškai visi, didelė dalis žmonių vis dar nežino, kas slepiasi po šia sąvoka, arba turi labai klaidingą įsivaizdavimą. Šiame straipsnyje siekiama išsklaidyti mitus, apibrėžti autizmo spektrą ir aptarti, kaip supratimas apie šį neurologinį ypatumą gali padėti sukurti įtraukesnę visuomenę.
Autizmas: Spektras, o Ne Liga
Vieni turi viziją, kad autistai - visiškai nereaguojantys į aplinką žmonės, kurie visą laiką linguoja ir žiūri į vieną tašką. Tačiau autizmas yra ne liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria. Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė. Autizmas - viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. O pati nuostata, kad yra „sveikas” ar „normalus” smegenų tipas ar neurologinio ir pažintinio funkcionavimo stilius - yra kultūriškai suformuota fikcija. Ir ši fikcija tiek pat pagrįsta, kaip ir teiginys, kad egzistuoja „teisinga“ rasė, lytis, religija, seksualinė orientacija ar kultūra.
Autizmo Požymiai ir Elgesio Ypatumai
Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, autizmą sunku tiksliai apibūdinti, bei atpažinti. Paprasčiau tariant, sužinoję, kad žmogus yra autistas, bet nepažinodami žmogaus, negalėsite pasakyti apie jį nieko.
Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius. Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas. Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį. Autistas būna paniręs į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, yra ribotų interesų, priešinasi pokyčiams ir naujovėms. Autizmas niekaip neatsispindi vaiko ar suaugusiojo išorėje. O ir patys autistiški asmenys labai skiriasi vienas nuo kito.
Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tikrai nereikia nerimauti, jei pas vaiką pasireiškia vienas kitas požymis. Visi mes turime vienokių ar kitokių autizmui būdingų asmenybės ypatumų. Labai svarbu nelaukti.
Taip pat skaitykite: Žinių suvokimas ir jo svarba
Stipriosios Savybės ir Išskirtiniai Gabumai
Nemažai autistiškų žmonių pasižymi išskirtiniais talentais ir gabumais tam tikrose srityse. Susikoncentravimas į pačiam autistui įdomias veiklas (tačiau tuo pačiu šios veiklos gali būti labai naudingos ir svarbios ir visai visuomenei. Ir iš tiesų - sudėtingose inžinerinėse specialybėse, kur dirbama su kosminėmis technologijomis - socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti neretai nueina į antrą planą. Čia kur kas svarbesnis nestandartinis mąstymas, išskirtinis dėmesys detalėms ir gebėjimas fokusuotis į tą patį dalyką ilgą laiką.
Visuomenės Požiūris ir Autizmo Suvokimas
Tačiau, jie gyvena visuomenėje, sukurtoje pagal neautistiškų žmonių pasaulio suvokimą, jutimus ir socialinius poreikius. Todėl tokioje visuomenėje autistiški asmenys dažnai yra tam tikra prasme neįgalūs. Tačiau tokiais juos paverčia visuomenės požiūris. Iš tiesų, kadangi autistų neurologiniai ypatumai yra kitokie, jie dažnai pasižymi išskirtinėmis ir visuomenei labai naudingomis savybėmis.
Autizmo paplitimas gana didelis, ir pagal statistiką kas 70-as vaikas yra autistiškas. Nepaisant to, pačią autizmo sąvoką Lietuvoje vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Daugelis tėvų ir net mokytojų vis dar nėra gerai susipažinę su šiuo ypatumu. Dažnai klaidingai galvojama, kad autistai yra apatiški, neturi jausmų arba jų jausmai mažiau intensyvūs. Tai visiška netiesa. Paprasčiausiai tokiems asmenims yra sunkumų tinkamai išreiškiant ir parodant savo jausmus. Tokie žmonės dažniausiai atrodo kaip nemėgstantys bendravimo ir kitų žmonių. Tačiau tai nėra visiškai tiesa, kadangi daugelis autistų nori, tačiau paprasčiausiai nemoka bendrauti neurotipiškiems žmonėms priimtinu būdu. Neretai, po kelių nesėkmingų bandymų užmegzti draugiškus santykius, jie pradeda dar menkiau pasitikėti savimi ar atsiriboja nuo kitų.
Kaip Padėti Autistiškiems Asmenims
Labai svarbu suteikti autistui daugiau dėmesio. Jis labai mielai kalba jiems įdomiomis temomis, tad kuo daugiau dėmesio skirkite tiems dalykams, kurie jį domina. Nors iš šono to ir nesimato, tačiau autistai supranta, kad jie yra kitokie nei visi. Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą.
Autizmo Gydymas ir Pagalba
Autizmas nėra liga. Autistu gimstama, o ne susergama. O pats autizmas nėra gydomas ar pagydomas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Medikamentiniai Gydymo Būdai
Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
Psichologinės ir Pedagoginės Priemonės
Jų spektras labai platus. Gaila, kad Lietuvoje daugelis šių priemonių nėra sistemingai taikomos. O tėvai priversti patys ieškoti pagalbos. Ir neretai netgi patys, pagal galimybes, turi pilnai apmokėti arba taikyti minėtas priemones. Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones, pvz.
Šizofrenijos Spektro Sutrikimų Apibrėžimas
Šizofrenijos spektro sutrikimai apima šizofreniją, šizoafektinį sutrikimą ir šizotipinį sutrikimą. Šie sutrikimai pasižymi skirtingais simptomais ir sunkumo lygiu, tačiau juos vienija bendras bruožas - sutrikęs realybės suvokimas.
Šizofrenija
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje ir gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą bei gebėjimą atlikti įprastas veiklas. Šizofrenijai būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Šizoafektinis Sutrikimas
Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais. Šizoafektinis sutrikimas dažnai pasireiškia kaip sudėtingas derinys, kai nuotaikos svyravimai ir psichozės požymiai persipina, todėl diagnozė ir gydymas reikalauja individualaus požiūrio.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Šizotipinis Sutrikimas
Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes: pozityvius ir negatyvius.
Pozityvūs Simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos: Visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai: Įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo Sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvūs Simptomai
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Tai gali būti:
- Emocijų išraiškos sumažėjimas (blankus afektas)
- Motyvacijos stoka
- Socialinis atsiribojimas
- Kalbos skurdumas
Šizofrenijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai įtakos turi genetiniai, aplinkos ir neurologiniai veiksniai.
Genetika
Šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą. Tyrimai rodo, kad jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika turėti šį sutrikimą yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje.
Aplinka
Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi. Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.
Neurologiniai Aspektai
Neurologiniai tyrimai, naudojantys magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su šizofrenija ir kitais sutrikimais. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse, įskaitant priekinę skiltį, kuri atsakinga už planavimą ir sprendimų priėmimą. Taip pat pastebėta, kad yra pokyčių hipokampe, kuris svarbus atminčiai ir mokymuisi.
Šizofrenijos Gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas.
Medikamentinis Gydymas
Pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra antipsichotikai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.
Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga.
Psichosocialinė Reabilitacija
Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Gydymo Metodai Esant Šizoafektiniam ir Šizotipiniam Sutrikimams
Šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų gydymo metodai dažnai yra panašūs į šizofrenijos gydymą, tačiau gali būti papildomi nuotaikos stabilizatoriais, antidepresantais ar kitais specifiniais vaistais. Šis gydymas dažniausiai apima antipsichotikus kartu su nuotaikos stabilizatoriais arba antidepresantais, priklausomai nuo paciento nuotaikos epizodų tipo. Nors šizotipinis sutrikimas dažniausiai nereikalauja antipsichotikų, gali būti skiriami vaistai nerimui ar depresijai gydyti. Psichoterapija, ypač socialinių įgūdžių mokymas, gali būti labai veiksminga kasdienio funkcionavimo ir tarpasmeninių santykių gerinimui.
Gyvenimo Būdas ir Savipagalba
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią.
Subalansuota Mityba
Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
Fizinis Aktyvumas
Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
Streso Valdymas
Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.
Socialinė Parama
Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.
Miegas
Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu užtikrinti gerą miego higieną, kuri apima reguliarų miego grafiką, ramų ir patogų miegamąjį, vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą bei atsipalaidavimo technikas prieš einant miegoti.
Naujausi Tyrimai ir Perspektyvos
Per pastaruosius du dešimtmečius šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų tyrimai labai pažengė į priekį. Mokslininkai aktyviai tiria genetinius ir neurologinius šių sutrikimų pagrindus, ieškodami naujų gydymo būdų. Naujausi tyrimai identifikavo kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika.
Tėvų Teisės ir Vaikų Gerovė
Po to, kai Norvegijoje iš lietuvių šeimų buvo atimti vaikai ir atiduoti norvegų šeimoms globoti, gavau laiškų, kuriuose pilni nerimo tėvai samprotauja apie šią situaciją. Turbūt bijome, kad iš mūsų pačių gali vaikus atimti. Visi mes netobuli. Kai koks nors įstatymas skelbia tobulybę, pagalvojame, kad labai gerai siekti gražiai, be jokio smurto ugdyti vaikus. Ne taip seniai, prieš dvejus metus, Vokietijoje viena mama susiginčijo su dukra - iš tos šeimos dingo pinigai, todėl įvyko karštesnis, negu gal reikėtų, aiškinimasis. Dukra pasitarė su drauge, o per draugę įsikišo jaunimo apsaugos tarnyba ir 14 metų dukra buvo iš mamos paimta. Mama iki šiol kovoja, ne tik kad atgautų dukrą, bet kad su ja susitiktų ir pasikalbėtų, išspręstų šiuos dalykus. Tai gana žiaurus elgesys. Joms neleidžiama susitikti, nes užvesta baudžiamoji byla, ir ta mama yra apgailėtinos būsenos. Yra tokia nuomonė (galbūt ją išsako šeimos, netekusios vaikų), kad yra daug bevaikių šeimų, kurios norėtų turėti vaikų, ir joms tai - vienas iš įvaikinimo būdų.
Sudėtingas klausimas, nes iš šeimos atimtas ir kitur apgyvendintas vaikas patiria daug psichologinės kančios. Todėl būtina labai gerai įvertinti, kas yra geriau, kas sukelia mažiau skausmo. Pirmiausia reikia mėginti padėti tai šeimai susitvarkyti su problemomis, išmokti be smurto ir žiaurumo ugdyti vaiką. O jeigu į situaciją nesigilinama ir vaikas tiesiog išplėšiamas iš šeimos, jis išgyvena didžiulį stresą. Vaiką paimti iš šeimos ir apgyvendinti socialinės globos įstaigoje turėtų būti kraštutinė priemonė, kai padėtis labai sunki. Be to, turime suprasti, kad tai vis tiek yra jėgos naudojimas ir vaikas traumuojamas papildomai. Žinoma, galbūt šita trauma kartais tikrai mažesnė, negu būti žiauriai mušamam namuose. Žymių žmonių biografijose galima rasti ir pasakojimų apie sulaužytus kaulus… Tačiau tai retas dalykas ir būtų gerai, kad vyrautų nuostata, jog vaikas po kiek laiko turi grįžti į šeimą.
Šeimos Santykiai ir Vaikų Auklėjimas Šiuolaikiniame Pasaulyje
Pasaulis greitai modernėja, atotrūkis tarp kartų didėja, ir tėvų autoritetas žlunga dar anksčiau ir greičiau negu praėjusio amžiaus pabaigoje ar šio amžiaus pradžioje, nes skiriasi požiūris į gyvenimo būdą, religiją, šeimą - į viską. Padėtis sunki, nes ji labai nenatūrali, ją sunkina ir tai, kad mūsų kultūrą taip pat galima vadinti narciziška. Mano manymu, tai labai smarkiai lemia nenatūrali gyvenimo būklė. Dabar turbūt nustebinsiu pasakęs, kad tokią nenatūralią gyvenimo būklę sukuria kontracepcija. Vienas žymiausių psichoanalitikų, kiekviename vadovėlyje ir psichiatrijos žinyne minimas iškart po Sigmundo Freudo, yra Erikas Eriksonas. Tai mįslinga ir labai griežta frazė, pasakyta psichoanalitiko, mokslininko, kuris šią išvadą priėjo per didžiulę savo darbo praktiką.
Šeimose taip pat matoma, kaip meilės perteklius krinta ant to vieno vargšo vaikelio galvos. Gerai, kad vaikelio, ne šunelio ar katinėlio, kaip kartais pasitaiko. Tačiau imkime tą šeimą, kurioje auga vienas ar du vaikai. Paprastai sakant, jie yra per daug brangūs. Sakau atsargiai, nes vaikai yra labai brangūs ir turi būti brangūs, bet jeigu jie mums tampa per daug brangūs ir mes imame jiems melstis kaip energijai, vitališkumui, džiaugsmui, šviesai, kurią jie skleidžia, vaikai ima tuo naudotis ir pasaulis ima suktis apie juos. Tėvų teisės ar vaikų pareigos tampa nepopuliarios, nes vaikas tėvams ir seneliams tampa vilties šaltiniu. Ši problema labai didelė Kinijoje, nes ten vienas vaikelis yra mylimas aštuonių suaugusiųjų ir tiesiog skęsta tame dėmesyje. Alegoriškai sakant, jis gauna per daug saldumynų ir saldumynai ima jį nuodyti. Intymaus vedybinio akto metu atsiranda didžiulė energija.
Labai dažnai tokia intymaus gyvenimo „pornografizacija“ yra susijusi su kontracepcija. Dažniausiai kontracepcija naudojama tam, kad būtų galima patirti kuo daugiau seksualinio malonumo. Ar žmonės tampa mažiau vaisingi, jeigu nenaudoja kontracepcijos, bet nėra atviri naujai gyvybei, yra klausimas. Dalai Lama, vieno anglų žurnalisto paklaustas apie homoseksualius santykius, mandagiai nusišypsojo ir pasakė, kad pagal budistinę doktriną seksas yra skirtas reprodukcijai, o kitos dvi angos tam tikslui netarnauja.
Vokietijoje dabar įsisąmoninama, kad vaikų neturėjimas arba minimalus jų skaičius pranašauja mirtį senelių namuose. Neseniai „Spiegel“ paskelbtas tyrimas rodo, kad trys ketvirčiai žmonių norėtų numirti apsupti artimųjų. Senatvė, liga, šeimos bendrystė, globa ir pan. - natūralūs dalykai. Bet tai pavyksta bene tik 5 proc. žmonių. Daugelis miršta ten, kur mažiausiai norėtų mirti, būtent senelių globos įstaigose. Čia problemų spektras labai platus ir įvairiapusis. Manau, kad dabar mažus vaikučius auginantys tėvai, gal ir jaunesni seneliai, psichologiškai gerai išprusę, apie vaikų ugdymą skaitę ne vieną knygą. Literatūroje apie vaikų ugdymą tikrai kritikuojamas atšiaurumas ir griežtumas. Kadangi atšiaurumas, formalus elgesys, drausmė žaloja vaiko psichiką ir charakterį, nesusiformuoja ryšys. Visų pirma gyvenimas neleido labai daug apie tai galvoti, nes reikėjo arti žemę ir parnešti duonos. Psichoanalizės tradicija visada pabrėžia, kad vaikas užauga sveikas tada, kai ne tik patiria meilę, bet ir išmoksta gerbti ir žino ribas. Tačiau populiarioji literatūra apie vaikų ugdymą dažnai ribų klausimą užmiršta ir hipertrofuojama švelnioji dimensija, kuri, žinoma, yra gera, bet labai dažnai virsta vaikų lepinimu. Vienas iš psichoterapijos klasikų Alfredas Adleris irgi sakė, kad vaikui galima pakenkti dviem būdais - atšiaurumu arba lepinimu. Taip, narciziška asmenybė formuojasi, kai vaikas matomas kaip funkcijų vykdytojas. Jeigu jis tobulai vykdo (pvz., kur nors šoka ar dainuoja), jo pasiekimai geri, jis yra mylimas. Jeigu daro netobulai, juo nusiviliama. Tokia pasąmonės logika - atsvara atšiaurumui. Frustracija - gebėjimas priimti tai, kas nepatinka, be didelės tragedijos ir isterijos. Tai prasideda labai anksti.
Erikas Eriksonas sako, kad mama turi būti rami. Kūdikio ugdymas yra tarnystė 24 valandas per parą. Erichas Fromas sako, kad laimingą vaiką gali užauginti laiminga mama. Tai daugiau vidiniai kriterijai - ramybė, pasitikėjimas, kuris neleidžia mamai tapti mylimo kūdikio vergu. Tarnystė nėra vergavimas, gražiai tarnauti kitam gali tik laisvas žmogus. Kartais būna, kad mes labai vieni kitus mylime, paskui ta meilė tampa diktatūra: mes būtinai valgysime tuos pačius ledus, būtinai su razinomis, nes man jie labai patinka, todėl ir tau turi labai patikti. Jeigu tu valgysi su riešutais, gal tu manęs nemyli, nes nėra sielų bendrystės. Tačiau tokios „sūpuoklės“ žeidžia. Ugdymo tikslas - užauginti tokį asmenį, kuris yra stiprus, pasirengęs gyvenimui, atsparus frustracijai.
Tėvas pirmiausia yra mamos draugas ir ramstis, teikiantis paramą, palaikymą, fizinę pagalbą. Dažniausiai mamai padeda jos pačios mama, sesuo arba galbūt vyresnė dukrelė. Mama turi jaustis kaip karalienė, kad būtų rami ir laminga ir galėtų su kūdikiu sukurti labai gražų, harmoningą ryšį. Tėvas vis tiek trupučiuką struktūros žmogus. Baudėjo funkcija nebūtų pats geriausias tėvo funkcijos apibrėžimas, bet jis yra tam tikras aiškesnių ribų, reiklumo šaltinis (žinoma, ne žiaurumo šaltinis). Tikras, autentiškas švelnumas sutampa su tvirtumu. Man visada iškyla Mahatma Gandhi figūra, kurį labai paveikė Levas Tolstojus. Jis gal net sėkmingiau įgyvendino tas pažiūras negu pats L. Tolstojus. M. Gandhi - švelnaus, nesmurtinio pasipriešinimo politikoje pavyzdys, rodantis, kad švelnumas, smurto vengimas yra didžiulė galia, kuri struktūruoja realybę ir ramina ją.
Savęs Pažinimas ir Psichologinė Gerovė
Mano darbas grindžiamas įsitikinimu, kad jei nesugebame pažinti savęs, negalime tikėtis suprasti savo veiksmų, išspręsti problemų ar gyventi prasmingo gyvenimo. Tačiau savęs pažinimas apima kur kas daugiau nei vien racionalų supratimą - jis taip pat reikalauja jausmų ir jautrumo. Mintys apie savižudybę dažnai kyla iš gilios nevilties, vienišumo ar skausmo. Tai gali būti artimo žmogaus mirtis, santykių pabaiga, sveikatos, darbo ar tapatybės praradimas.
Darbe derinu psichodinaminį požiūrį, K. G. Jungo teorines prielaidas, bei geštalto metodus. Visos konsultacijos yra supervizuojamos. Dirbu su žmonėmis, išgyvenančiais rimtus emocinius sunkumus, konsultavau Jaunimo linijoje. Kasdienybėje vidada sutinkame ir aukų, ir agresorių. Tiek vyrų, tiek moterų. Kur yra agresorius, ten yra ir auka. Agresoriaus galia labai traukia. Sukūrus santykį, auka pamažu ima gyventi pagal agresoriaus taisykles, vertybes, jo požiūrį į pasaulį. Pirmuosius signalus, kad kažkas negerai, auka nutildo. Auka tampa agresoriaus jėgos dalimi. „Susitapatinimas su agresoriumi“ yra gynybinis mechanizmas: kai auka ko nors bijo, ji perima agresoriaus požiūrį ir nuomonę, paneigdama savąjį. Auka praranda ribas, užmiršta, kas yra pats, ir ima matyti pasaulį agresoriaus akimis. Buvimą auka palaiko viltis, kad agresorius pasikeis. Destruktyvumą, kurį jis įkūnija, galima ilgai pakęsti, tikintis, kad kada nors bus geriau. Dažniausiai agresorius nesikeičia. Svarbu atgaivinti tai, kas gyvenime liko nepaveikta agresoriaus ir aukos sistemos. Kartais atrodo, kad iš agresoriaus ir aukos santykio nėra išeities, tik mirtis. Tačiau padėti gali žmonės iš praeities ar specialistai. Norint įveikti agresorių reikia tapti agresoriumi. Su destrukcija visada kovojama ryžtingai ir be gailesčio. Tuomet pats agresorius tampa auka. Labai svarbu prisiminti, kas buvai prieš tapdamas auka, ir kokių resursų vis dar turi.
#