Žmonės iš tiesų yra skirtingi, vieniems būdingas aktyvumas ir noras vesti paskui save kitus visose gyvenimo srityse, kiti mėgsta garsiai reikštis, yra agresyvūs, dar kiti ‒ tikros pirmųjų priešingybės: ramūs ir atsipalaidavę. Dauguma žmonių paprastai būna tylūs ir pasyvūs. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra asmenybės aktyvumas, kaip jis pasireiškia ir kokie veiksniai jį lemia.
Asmenybė: Kas Tai?
Plačiai paplitęs klaidingas supratimas apie tai, ką reiškia „asmenybė“. Psichologai, kalbėdami apie asmenybę, turi omenyje individo savitumą, reikšmingų ir pastovių psichologinių bei elgesio savybių, kuriomis vienas asmuo skiriasi nuo kito, visumą. Asmenybei būdinga aktyvumas, kryptingumas, sąmoningas santykis su tikrove.
Jei norėtume kalbėti tikslesniais terminais, galime pasinaudoti Gordono Allporto asmenybės apibrėžimu. Šis apibrėžimas gana lengvai suprantamas ir yra vienas iš labiausiai paplitusių.
Asmenybės Formavimasis
Visiems turėtų kilti klausimas, kaip susiformuoja žmogaus asmenybė? Ar ji jau būna susiformavus žmogui gimus? Tai yra, ar yra sąsajų su paveldėjimo faktoriumi? O galbūt asmenybę suformuoja aplinkos, kurioje auga žmogus, veiksniai? Asmenybės formavimąsi lemia temperamentas, charakteris, psichiniai procesai, amžius, intelektas, lytis, aplinka.
Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių. XX amžiaus pradžioje sukurtos psichoanalitinės psichodinaminės (psichoanalizė), vėliau - bruožų, biheivioristinės teorijos. XX amžiaus viduryje kaip priešybė šioms atsirado humanistinės teorijos, biheivioristines teorijas papildė kognityvinė psichologija.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Psichoanalitinės psichodinaminės teorijos: Šių teorijų šalininkai (S. Freudas, C. G. Jungas, A. Adleris, E. Frommas, H. S. Sullivanas, O. Kernbergas, M. Klein ir kiti) asmenybę interpretuoja atsižvelgdami į įgimtas paskatas (gyvenimo ir mirties instinktus), psichinės energijos panaudojimo dėsningumus, aiškina asmenybės raidą ir integraciją psichikos dalijimu į sąmoningas ir nesąmoningas sritis. S. Freudas pateikė asmenybės raidos stadijas (oralinė, analinė, falinė, latentinė, genitalinė).
Bruožų teorijos: Šių teorijų šalininkai (H. J. Eysenckas, R. B. Cattellis, G. W. Allportas) teigia, kad asmenybė yra pastovi bruožų, arba būdingų elgesio, mąstymo, jausmų, reakcijų, visuma. Ankstyvųjų bruožų teorijų atstovai nagrinėjo bruožų derinius, šiuolaikinių - jų įtaką asmenybės raidai, veiklai ir elgesiui.
Biheivioristinės teorijos: Jų šalininkai tyrė, kiek elgesio pastovumą lemia bruožai, o kiek - aplinkos veiksniai ir bausmės. Plėtojantis kognityvinei psichologijai buvo siekiama paaiškinti kompleksines socialinio elgesio prielaidas. Biheivioristinės kognityvinės asmenybės teorijos atstovai G. Milleris, A. Dollardas, A. Bandura nagrinėja įsiminimo, reakcijų atidėjimo, savireguliacijos procesus.
Humanistinės teorijos: Šių teorijų šalininkai (C. R. Rogersas, A. H. Maslow) žmogų traktuoja kaip unikalią, visybišką sistemą, galinčią save realizuoti, iškelia asmenybės subjektyvumo, atsakomybės, laisvės, prasmės, meilės ir kitų jausmų vertę, nagrinėja potencialias asmenybės galimybes tobulėti.
Pagrindinės Sąvokos
Norint geriau suprasti asmenybės aktyvumą, svarbu atskirti keletą pagrindinių sąvokų:
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Žmogus: Tai labiausiai išsivysčiusi protingos prigimties biologinė būtybė (homo sapiens). Žmogumi domisi įvairūs mokslai; bilologija, medicina, filosofija, psichologija ir socialiniai mokslai.
Individas: Atskira būtybė, atskirta nuo kitų tos rūšies, klasės ar giminės objektų laiko ir erdvės atžvilgiu., iš kitų išsisikirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis.
Asmuo: Tai protingos prigimties individuali būtybė. Jis junta, galvoja, išgyvena, turi kūną, protą, valią jausmus. Savita asmens požymis yra jo tapatybė. Viskas aplink mus keičiasi, bet mes liekame tie patys. Asmuo ir vaikystėje ir senatvėje lieka tas pats.
Asmenybė: Yra dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove. Arba žmogus pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais. Pvz. pasa tik asmuo. Asmenybės sąvoka tarsi pažymi žmogaus kokybę. Savimonės atsiradimas- apie 2m. Atsakomybė už savo poelgius, ppvz, mokymąsi. Kuo anksčiau ir stipriau pasireiškia šie žmogaus požymiai, tuo teisingiau jį galime vadinti asmenybe.
Individualybė: Išskirtinei žmogaus vietai tarp kitų pažymėti vartojama ir individualybės. Tai individo psichikos savitumas, kuris reiškiasi individo temperamentu, charakterio bruožais, interesų, poreikių ir sugebėjimų, pažinimo procesų ir intelekto savybių savitumu. Taip įvardijami labai stiprios dvasios žmonės.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Asmenybės Aktyvumas
Asmenybės teorija pagal L. išskiria 3 pagr. 1. 2. 3. Aktyvumas yra žmogaus egzistencijos pagrindas, jis formuoja asmenybę. Jis yra įgimtas, tačiau kryptingą aktyvumą, sąlygojantį tam tikrą veiklą, sukelia procesai, kurie kyla organizmui praradus pusiausvyrą su aplinka. Deficito pertekliaus pojūtis, nepatogumo, nepasitenkinimo emocijos skatina organizmą veikti. Fiksuotos emocijos tampa poreikiais. Poreikiai įvertina ko reikia, kad pusiauvyra būtų atstatyta. Aktyvumą gali sužadinti ir ko nors žinojimas ar nežinojimas. Aktyvumo šaltiniu gali būti ir valia. Ji padeda įgyvendinti tikslus, siekius. Šie veiksniai ir tampa veiklos ir elgesio motyvais. Motyvas- veiksmo ir jo krypties priežastis. Temperamentas reiškia veiklos kiekybinį būdą, o gabumas- kokybinę. Sąveikoje su aplinka temperamentas virsta charakteriu.
Mokslinis asmenybės tyrinėjimas yra siekis suprasti ir paaiškinti žmogaus minčių, jausmų ir elgesio suderinamumą, pasikartojimą. Asmenybės psichologija tyrinėdama individus nori išsiaiškinti, kas jie yra, kaip jie tokiais tapo, kodėl jie taip elgiasi būtent taip, o ne kitaip, kodėl jie apskritai yra aktyvūs. Kas yra asmenybės varomoji jėga? Ar žmogaus elgesys yra nuoseklus? Kokia reikšmę reiktų skirti Aš koncepcijai?
Asmenybės Raida ir Elgesys
Asmenybės raidą ir elgesį lemia dviejų priešiškų jėgų susidūrimas; tai instinktai ir socialinė aplinka. Instinktai siekia patenkinimo, o visuomenė laikytis bendrų santykių taisyklių. Mirties (thanatos) apima agresiją. Asmenybės raidai svarbiausi pirmieji gyvenimo metai. Freud sukūrė psichoseksualinę asmenybės raidos teoriją, kuri remiasi, jog žmogaus lytinio potraukio kitimas, brendimas ir jo poveikis asmenybės raidai. Jis išskyrė šias stadijas pagal tai, kokio pobūdžio erotinė veikla vyrauja: oralinė, analinė, falinė, latentinė ir genitalinė.
Oralinė (nuo gimimo iki 1m.): Malonumų zona- burna. Čiulpimas ir kandžiojimas.
Analinė(1-3m.): Malonumų zona- išeinamoji anga.
Falinė (3-5m.): Malonumų zona - genitalijos.
Latentinė (5m.-12m.): Vyksta kokybiniai pokyčiai libido energijoje. Vystosi intelektas, vaiko energija nukreipiama naujų sugebėjimų vystymui.
Genitalinė (paauglystė): Malonumų zona-lyties organai.
Id, Ego ir Superego
Nuo pat gimimo žmogus turi id- primityviąją, biologinę asmenybės pusę. Joje yra gyvybės ir mirties instinktai ir kitos biologinės paskatos ( valgymas, gėrimas ir kt.) Id suteikia energiją (libido) viseims žmogaus veiksmams. Ši asmenybės dalis yra nemorali, neatsižvelgianti į aplinkinių interesus ir aklai siekianti sumažinti įtampą, kylančią iš nepatenkintų biologinių poreikių. Id veikia pagal malonumo principą- nedelsiant gauti malonumą ir vengti nemalonumo/skausmo. Dėl išorinių aplinkybių ignoravimo id yra nustumiama į pasąmonę.
Poreikių dažniausiai negalima patenkinti nedelsiant- reikia sulaukti tinkamos situacijos arba ją sukurti. Dėl tokių patirčių pradeda formuotis kita struktūrinė asmenybės dalis ego. Id veikia pagal malonumo principą, o ego-pagal realybės principą-poreikių tenkinimas turi būti atidėtas, kol išorinė situacija leis patenkinti poreikius. Ego yra tarsi asmenybės valdytojas, kuris stengiasi suderinti vidinius id reikalavimus su išorės sąlygomis. Didžioji dalis yra sąmonėje. Ego- sąmoninga proto dalis, su tam tikrais superego, t.y. Kad visuomenė galėtų susikurti ir išlikti, ji turi kontroliuoti savo narių savanaudiškus biologiniu impulsus -id. Nuo mažų dienų žmogus yra kontroliuojamas per bausmes ir paskatinimus. Tokiu būdu žmoguje formuojamos normos, sampratos kas yra „gerai” ir „blogai.”Toks vidinių nnormų rinkinys sudaro trečiąją asmenybės dalį-superego. ( pasididžiavimas). Didžioji superego dalis yra ir pasąmonėje ir sąmonėje.
Froidas teigia, kad tarp dviejų iracionalių asmenybės dalių ( id ir ego) vyksta pastovus, nors ir didžia dalimi pasąmoningas konfliktas. Kai ego pradeda nesisekti derinti šių jėgų reikalavimus žmogus patiria nerimą. Froidas tai vadino neurotiniu nerimu. Siekiant susitvarkyti su neurotiniu ir mmoraliniu nerimu, ego naudoja gynybos mechanizmus. Neigimas-neigiamą nerimą kelianti informacija.
C. Jungo Asmenybės Teorija
C. Jungas - žymus šveicarų psichiatras, kultūrologas, S. Freud mokinys. Jis kaip ir Froidas akcentavo pasąmonės reikšmę žmogaus elgesiui, tačiau nesutiko su seksualistinio instinkto , kai visą elgesį persmelkiančios jėgos, traktavimu. Šalia asmeninės pasąmonės termino jis įvedė kolektyvinės pasąmonės, apibūdinantį tam tikrus iš protėvių paveldėtus psichinius darinius. ir to žmogaus tikslai, t.y. elgesiui reikšminga tiek praeitis, tiek ir ateitis. Ji sudaryta iš kelių diferencijuotų, bet tarpusavyje susijusių sistemų: sąmonė, individulai pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė.
Sąmonė: Tai psichikos dalis, kuri yra žinoma individui. Tai mintys, jausmai, dabartyje esantys prisiminimai. Jį domino kap veikia sąmonė ir kadangi ji skirtingų žmonių veikia skirtingai, ati sukūrė psichologinių tipų teoriją. a) asmenybės funkcijų, kurias galima suskirstyti į racionalias (mąstymas, jausmai), ir iracionalias ( pojūtis, iintuicija). b) asmenybės orientacijos krypties - ekstraversijos ir intraversijos. Sąmonės centras yra ego. Jis atsakingas už asmenybės vientisumą ir valią. Tai kaip archetipinės sąmonės šerdis.
Asmeninė pasąmonė: Tai lyg talpykla, kuri kaupia psichinį turinį, kuris dėl įvairių priežasčių buvo nuslopintas. Joje slypi kompleksai. Kompleksas yra emocinį krūvį turinti minčių, jausmų ir prisiminimų sankaupa. Jie iš dalies yra savarankiški psichiniai dariniai. Jie gali daryti didelį įtaką žmogaus elgesiui ir kartais užvaldyti jo sąmonę. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo aasmeninė pasąmonė yra užpildyta jam būdingais kompleksais, nuo kurio priklauso to žmogaus suvokimas.
Kolektyvinė pasąmonė: Nepriklauso nuo asmeninio patyrimo. Ji sudaryta iš pirmapradžių vaizdinių archetipų. Žmogus gimta netuščias, bet su tam tikra parengtimi kažkaip elgtis, jausti, ssuvokti, galvoti. Jis yra paveldėjęs iš savo protėvių tam tikrus psichinius darinius, kurie formavosi evoliucijoje, kartojantis tipiškomis situacijomis. Kolektyvinė pasąmonė talpina visą dvasinę žmonijos patirtį ir išmintį, atgimusią kiekvieno žmogaus smegenų struktūroje. Iš jos išauga ego ir asmeninė pasąmonė. Kolektyvinės pasąmonės turinys yra visiški neprieinamas tiesioginiam pažinimui.
Archetipai
Archetipas yra universali minties idėja, turinti emocinę galią. Tai tarsi pirminės, įgimtos, pačios bendriausios suvokimo ir elgesio schemos, lemiančios individo sąmonės turinį ir elgesį, tačiau tiesiogiai sąmonėje ar elgesyje nepasireiškiančios. Jis sieja jį su pasakomis, mitais. Pvz. vaiko ( simbolizuoja kažką naujo, kas reikalauja globos mumyse, motinos (kaip viską gimdanti ir viską paimanti į save). Jungas ypatingą dėmesį skyrė personos, anima/animus, šešėlio ir savasties archetipams.
Šešėlis: Tai tamsioji mūsų asmenybės pusė, kurią ppatys ne visai suvokiame arba mielai slepiame nuo savęs ir kitų. Šešėlis turi bruožus, kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus ir visa visuomenė.
Persona (kaukė): Jungas teigia, kad persona egzistuoja dėl prisitaikymo, adaptacijos. Tai socialinis drabužis. Tarp privačios asmenybės ir viešos asmenybės (kaukės) turi būti išlaikytas deramas santykis. Pernelyg naudojantis kauke, žmogus praranda savo individualybės pojūtį.
Anima ir animus: Anima- tai moteriški bruožai vyro asmenybėje., animus- vyriški bruožai moteryje. Šie du aarchetipai išsirutuliojo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties; jų dėka geriau vyrai ir moterys vieni kitus suprant. Anima suteikia vyrams švelnumo, moteriai- animus suteikia jėgų, drąsos, intelektą.
Savastis: Visos psichikos centras. Apima ir sąmonę ir pasąmonę. Žmogus turi paisyti ko reikalauja savastis.
Asmenybės Tipologija
Ekstraversija: Psichinė energija, nukeipta į išorę, į objektyvų pasaulį.
Introversija: Psichinė energija nukreipta į vidų, į subjektyvų pasaulį.
Pojūčiai: Fiksuojami įspūdžiai apie realybę.
Mąstymas: Sugebėjimas analizuoti įvykius, lyginti ir kurti apibendrinančias koncepcijas.
Jausmai: Realybė vertinama pagal tai, kokius ji jausmus sukelia.
Intuicija: Nuojauta, kažko žinojimas, bet negalėjimas paaiškinti, iš kur tai atsirado.
Kombinuojant orientacijos kryptį su dominuojančia funkcija galimi 8 deriniai. Pvz. ekstraversija su dominuojančia mąstymo funkcija. Jungo nuomone, žmogaus tobulėjimas vyksta visą gyvenimą. Yra įgimtas psichologinio augimo instinktas. Galutinis tobulėjimo tikslas yra savęs realizacija - visų asmenybės aspektų diferenciacija ir harmoningas derinys. Asmenybės raidos procesui nusakyti jis vartoja individuacijos terminą, tai lyg vis labiau tapimas savimi, tuo kuo lemta tapti.
G. Allporto Asmenybės Struktūra
Norėdami apibūdinti žmogaus asmenybę bandome išskirti charakteringiausius jjo/s bruožus. Bruožas suprantamas kaip stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija. Bruožai apibūdinami dviem priešingais būdvardžiais (draugiška- nedraugiška, darbšti-tingi ir pan.). Suprasti reikia taip: kiek žmogus turi to bruožo.
Bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis.
Bruožas yra varomasis elgesio elementas.
Bruožų buvimą galima patvirtinti empiriškai.
Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito.
Bruožą galima tyrinėti asmenybės ar visuomenės kontekste.
Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo toje asmenybėje nėra.
Allport atrado 18 tūkst. sąvokų apibūdinančių asmenybę. Atrinko 4-5tūkst. 2) individualūs bruožai t.y. unikalios asmenybės savybės paremtos individualiu patyrimu. Individualius bruožus jis pavadino individualiomis dispozicijomis. 1) kardinalios dispozicijos. Tiek paplitusios, kad beveik visas individo elgesys yra nulemtas šių bruožų. Ji yra užvaldžiusi beveik visą žmogaus elgesį galima paaiškinti jos įtaka. Pvz. Don Žuanas, Don Kichotas ir t.t. 2) centrinės dispozicijos. Tai tokios žmogaus elgesio tendencijos, kurias lengvai pastebi aplinkiniai. Jų gali būti 5-10. 3) antrinės dispozicijos. Mažiau ryškūs ir mažiau įtakojantys asmenybę lemiantys skonį, ppolitinius įsitikinimus, reakcija į tam tikras situacijas. Dispozicijos asmenybėje yra susijusios ir sudaro visumą, suteikiančią asmenybei unikalumą. Nuostatos, motyvai, polinkiai yra organizuojami į visumą pagal tam tikrą principą.
Allporto nuomone, visas asmenybės dalis į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Propriumas tai pozityvi, kūrybinga ir besivystanti žmogaus prigimties savybė. Tai asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės, kurios suvokiamos kaip pačios reikšmingiausios ir centrinės. Tai yra savastis. Jis skyrė septynis jos aspektus: savo kūno suvokimas, asmeninis identitetas, savigarba, savasties plėtra, savęs vaizdas, racionalus savės valdymas, veržimasis į savastį.