Pleiskanos - tai dažna galvos odos problema, kuri pasireiškia pagreitėjusiu odos raginio sluoksnio atsinaujinimu, dėl kurio ant galvos odos ir plaukuose atsiranda matomų, balkšvų ar gelsvų odos ląstelių plokštelių, vadinamų pleiskanomis. Ši būklė gali sukelti diskomfortą, niežulį ir nepasitenkinimą savo plaukų išvaizda. BENU vaistinės apklausa rodo, kad pleiskanos vargina maždaug vieną iš keturių moterų, o bendras plaukų būklės įvertinimas yra vidutiniškai 6,8 balo iš 10.
Kas yra pleiskanos ir kodėl jos atsiranda?
Pleiskanos yra negyvos, suplokštėjusios raginio odos sluoksnio ląstelės, vadinamos karneocitais. Sveikoje odoje viršutinis karneocitų sluoksnis palaipsniui lupasi ir pasišalina nepastebimai. Tačiau, kai galvos oda yra pažeista, epidermio atsinaujinimas pagreitėja, o riebalinių liaukų aktyvumas padidėja. Tai sudaro palankias sąlygas daugintis mieliagrybiui Malassezia, kuris skatina dar didesnį pleiskanų atsiradimą.
Sausos ir riebios pleiskanos: skirtumai ir požymiai
Pleiskanos gali būti skirstomos į dvi pagrindines rūšis: sausas ir riebias.
- Sausos pleiskanos yra smulkios, lengvai atsiskiria nuo galvos odos ir byra ant plaukų bei drabužių. Oda gali būti sausa, jaučiamas erzinantis tempimas, dilgčiojimas. Dažnai galvos oda išsausėja šaltuoju metų laiku dėl temperatūrų kontrasto - pernelyg šilto oro patalpose ir šalto lauke.
- Riebios pleiskanos yra didesnės, prilipusios prie galvos odos ir nebyra ant drabužių. Jas dažnai lydi galvos niežėjimas ir paraudimas, sukeliantis fizinį diskomfortą. Esant riebioms pleiskanoms, greitai besiriebaluojantys plaukai, odos niežėjimas ir paraudimas gali signalizuoti seborėjinį dermatitą.
Pleiskanų priežastys
Pleiskanų atsiradimą gali lemti daugybė veiksnių, įskaitant:
- Odos ligos: seborėjinis dermatitas, psoriazė, egzema, ichtiozė.
- Grybelinės infekcijos: Malassezia mieliagrybio perteklius.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai: paauglystė, nėštumas.
- Stresas: gali paveikti bendrą organizmo sveikatą, įskaitant galvos odos būklę.
- Netinkama mityba: vitaminų trūkumas.
- Neteisinga plaukų priežiūra: per dažnas arba per retas plovimas, netinkamos priemonės, nepakankamas šampūno išskalavimas.
- Nusilpusi imuninė sistema: po persirgtų ligų, sergant lėtinėmis ligomis (Parkinsono liga, ŽIV infekcija).
- Alerginės reakcijos: į plaukų priežiūros priemones.
- Aplinkos veiksniai: užterštas oras, temperatūrų kontrastas.
- Genetika: polinkis į pleiskanojimą gali būti paveldimas.
Pleiskanų simptomai
Be matomų pleiskanų, ši būklė gali pasireikšti ir kitais simptomais:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Galvos odos niežėjimas ir dirginimas.
- Galvos odos paraudimas ir uždegimas.
- Riebi arba sausa galvos oda.
- Plaukų slinkimas (retais atvejais, dėl nuolatinio kasymosi).
Pleiskanų diagnostika
Dažniausiai pleiskanos diagnozuojamos apžiūrint galvos odą ir įvertinant simptomus. Sunkesniais atvejais, kai įtariama odos liga, gali būti atliekama odos biopsija arba pleistro testas alerginei reakcijai nustatyti.
Pleiskanų gydymas
Nors pleiskanų visiškai išgydyti neįmanoma, jas galima sėkmingai kontroliuoti ir sumažinti simptomus. Gydymo būdas priklauso nuo pleiskanų priežasties ir sunkumo.
Plaukų priežiūros priemonės
- Šampūnai nuo pleiskanų: svarbu pasirinkti tinkamą šampūną, atsižvelgiant į pleiskanų tipą (sausos ar riebios). Šampūnuose nuo pleiskanų dažnai būna veikliųjų medžiagų, tokių kaip:
- Cinko piritionas: antimikrobinis ir priešuždegiminis poveikis.
- Salicilo rūgštis: keratolitinės savybės, padeda pašalinti pleiskanas.
- Klimbazolis: priešgrybelinis poveikis.
- Piroktono olaminas: priešgrybelinis poveikis.
- Ketokonazolas: priešgrybelinis vaistas (receptinis).
- Seleno sulfidas: antimikrobinis ir citostatinis poveikis.
- Degutas: antiproliferacinis, priešuždegiminis ir priešgrybelinis poveikis (kosmetiškai ne itin priimtinas).
- Baltasis ichtiolas: antimikrobinis, fungicidinis, priešuždegiminis, antipruritinis poveikis.
- Galvos odos šveitikliai: padeda pašalinti negyvas odos ląsteles.
- Keratoplastiniai preparatai: padeda išvengti naujų pleiskanų atsiradimo.
- Šampūnai su aliejais (kokosų ir kt.): skirti sausoms pleiskanoms.
Svarbu laikytis šampūno naudojimo instrukcijų ir plauti galvą tiek kartų per savaitę, kaip nurodyta. Gydomuosius šampūnus rekomenduojama naudoti 2-3 kartus per savaitę, o kitomis dienomis pasirinkti švelnią, neutralią plaunamąją priemonę.
Vaistai
Sunkesniais atvejais, kai pleiskanos yra gausios, niežti odą, ji paraudusi ir atsiranda žaizdelių, gali prireikti gydytojo dermatologo konsultacijos. Gydytojas gali paskirti:
- Gydomuosius šampūnus su priešgrybeliniais vaistais (ketokonazolu ir kt.).
- Vietinius gliukokortikosteroidus: esant sunkiai ligos eigai.
- Sieros salicilo, deguto ir hormoninius tepalus: sergant žvyneline, ichtioze, seborėja.
Gyvenimo būdo korekcijos
- Sveika mityba: subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, gali padėti pagerinti galvos odos būklę.
- Streso valdymas: streso mažinimas gali padėti sumažinti pleiskanų paūmėjimus.
- Tinkama plaukų priežiūra: venkite per dažno plovimo, naudokite švelnius šampūnus ir gerai išskalaukite plaukus.
- Gydomosios žolelės: vartokite gydomųjų žolelių nuovirus.
- Venkite plaukų alinimą: sumažinkite cheminių procedūrų (dažymo, garbanojimo) ir karšto džiovintuvo naudojimą.
- Imuniteto stiprinimas: palaikykite stiprią imuninę sistemą.
Pleiskanų profilaktika
Norint išvengti pleiskanų atsiradimo arba sumažinti jų pasikartojimą, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
- Reguliariai plaukite galvą švelniu šampūnu.
- Venkite per dažno plovimo.
- Gerai išskalaukite plaukus po plovimo.
- Naudokite tinkamas plaukų priežiūros priemones, atsižvelgiant į savo plaukų tipą ir galvos odos būklę.
- Venkite streso.
- Laikykitės sveikos mitybos.
- Stiprinkite imuninę sistemą.
- Venkite cheminių plaukų procedūrų ir karšto džiovintuvo naudojimo.
- Reguliariai naudokite gydomuosius šampūnus profilaktiškai.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
tags: #pleiskanos #nuo #streso