Įvadas
Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, didelė dalis gyventojų patiria stresą kasdien. Tyrimai rodo, kad net 90 % lietuvių jaučia stresą kasdien. Dažniausiai įvardijamos streso pasekmės - padidėjęs nervingumas, nuovargis ir nemiga. Tačiau stresas gali paveikti ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, įskaitant virškinimo sistemą, širdies veiklą ir imuninę sistemą. Vienas iš nemalonių streso simptomų yra pykinimas. Šiame straipsnyje aptarsime streso ir pykinimo ryšį, jų priežastis, valdymo būdus ir palengvinimo priemones.
Streso Poveikis Organizmui
Nuolatinė įtampa ir nerimas stipriai veikia fizinę sveikatą. Stresas gali pakenkti virškinimo sistemai, neigiamai paveikti širdies veiklą, susilpninti imuninę sistemą, organizmui ima trūkti įvairių medžiagų. Kasdieniai įvykiai, tokie kaip įtampa darbe, santykių problemos ar kamščiai gatvėse, iššaukia tokias pačias fiziologines organizmo reakcijas kaip ir prieš tūkstančius metų. Atsidūrus stresinėje situacijoje, širdis ima plakti tankiau, padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis - organizmas ruošiasi kovai.
Nuolatinis stresas pirmiausia paveikia virškinimo sistemą. Streso sukeliamos fiziologinės reakcijos tarsi „apvagia“ virškinimo sistemą, kadangi pagrindiniai resursai (kraujas, gliukozė, deguonis) tuomet nukreipiami į raumenis. Todėl nuolatinę įtampą patiriantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais.
Emociniai Streso Simptomai
Emociniai simptomai yra tie, kurie susiję su nuotaikomis, mintimis ir jausmais. Streso valdymas yra ypač svarbus, nes jis padeda atsikratyti nepageidaujamų simptomų. Emociniai streso simptomai:
- Išsekimas: Energijos lygis yra labai žemas ir jaučiatės pavargę, nesugebantys atlikti savo įprastų veiklų.
- Silpnumas: Kūnas ir raumenys yra susilpnėję ir jaučiatės neturintys jėgų.
- Liūdesys: Jaučiatės liūdni, nelaimingi, beprasmiški ar netikintys savimi.
- Užmaršumas: Atmintis ir dėmesys yra sutrikę ir dažnai pamirštate svarbius dalykus ar pametate mintis.
- Nuolatinis susierzinimas: Kantrybė ir tolerancija yra sumažėjusios ir su artimaisiais ir kitais žmonėmis pykstatės dėl mažų dalykų.
- Vienišumo jausmas: Jaučiatės, kad esate nereikalingi niekam. Jus slegia tai, kad neturite kam išsipasakoti problemų ar tiesiog neturite su kuo bendrauti.
- Humoro jausmo praradimas: Gebėjimas juoktis ir mėgautis gyvenimu yra sumažėjęs arba dingęs visai.
- Neracionalus pyktis: Emocijos yra labai intensyvios ir lengvai prarandate savikontrolę bei elgiatės agresyviai ar net smurtaujate.
Elgesio Pokyčiai Dėl Streso
Pasikeitęs elgesys reiškia tai, kad veiksmai ir įpročiai keičiasi dėl streso poveikio, o ne savaime, tarsi reaguojant į aplinką ir gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamas streso valdymas gali padėti atsikratyti žalingų elgesio modelių ir bruožų. Elgesio pokyčiai:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Dažnas verkimas: Emocinė būsena yra labai nestabili ir lengvai pradedate verkti dėl bet kokios priežasties ar net be jos.
- Socialinis atsiskyrimas: Bendravimas ir santykiai su kitais žmonėmis yra sumažėję arba nutrūkę visai.
- Pykčio priepuoliai: Tai yra dar vienas iš streso simptomų, kuris gali pasireikšti intensyviu ir netikėtu pykčio išsiveržimu. Šis streso padarinys pasireiškia agresyvumu, impulsyvumu ir staigiu nuotaikos svyravimu.
- Sudėtinga priimti sprendimus: Stresas gali būti kaltas ir dėl to, kad mąstymas bei logika yra sutrikę. Tai reiškia, kad dažnai negalite pasirinkti geriausios alternatyvos arba nesugebate apsispręsti.
- Nagų kramtymas, kasymasis: Kūnas ir raumenys yra įtempti ir nesąmoningai darote žalingus veiksmus savo odai ar nagams.
- Padidėjęs alkoholio ir tabako vartojimas: Pastebite, kad dažniau arba daugiau vartojate alkoholį arba rūkote cigaretes, kad nuramintumėte savo protą.
- Griežimas dantimis: Stipriai sukandate arba trinate dantis, dažniausiai miegodami.
- Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas: Mitybos įpročiai ir poreikiai yra pasikeitę ir valgote daugiau arba mažiau nei įprasta.
Fiziniai Streso Simptomai
Daugelis žmonių vis dar nežino, kad stresas gali sukelti fizinius simptomus. Neretai žmonės jaučia įvairius skausmus ar sveikatos sutrikimus ir juos nurašo rimtoms ligoms. Tačiau, neretai tai gali būti streso sukeliamos pasekmės. Fiziniai simptomai:
- Oro trūkumas: Kvėpavimas yra sunkus, greitas arba neritmiškas ir žmogus jaučiasi, kad negali pakankamai įkvėpti oro.
- Nugaros, krūtinės skausmai: Nugaros arba krūtinės srityje yra skausmingi, aštrūs arba spaudžiantys pojūčiai.
- Nemiga: Negalite užmigti, išsimiegoti arba miegate per daug.
- Įsitempę raumenys: Raumenys yra įtempti, sustingę arba skausmingi - tai vienas dažniausiai stresą lydinčių simptomų.
- Pykinimas: Skrandis tampa jautrus, keliantis diskomfortą arba norisi vemti.
- Alpimas: Dažnai pasireiškia epizodai, kuomet ima svaigti galva, vaizdas tampa neryškus arba netenkate sąmonės.
- Galvos skausmai: Skausmingi, pulsavimo arba spaudimo pojūčiai. Galvos skausmai gali būti susiję su streso sukelta raumenų įtampa, kuri gali paveikti kaklą, pečius ar galvos odą.
Kodėl Nuo Streso Pykina?
Stresas veikia virškinimą. Kai patiriame stresą, tai veikia ir mūsų skrandį. Žarnynas dažnai vadinamas antrosiomis smegenimis, nes jo nervų sistema turi daugiau neuromediatorių nei centrinė smegenų nervų sistema. Kai patiriame stresą, mūsų smegenys suaktyvina simpatinę nervų sistemą. Simpatinė nervų sistema yra mūsų reakcija į "bėk arba kovok": ji paruošia organizmą apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus, suaktyvindama funkcijas, nedelsiant reikalingos išgyvenimui. Tai apima ir virškinimą. Skrandžio išsituštinimas uždelsiamas, todėl gali skaudėti skrandį, sutrikti virškinimas, graužti rėmuo ir pykinti. Kadangi skrandis sulėtėja, dėl streso sustiprėja storosios žarnos motorinė funkcija. Taigi tuo pačiu metu, kai patiriate stresą, gali pasireikšti žarnyno dirginimas arba viduriavimas.
Stresas ir nerimas gali turėti įtakos fiziologinei būklei, taigi ir virškinimo trakto veiklai ir sukelti pykinimą ar vėmimą. Kai žmogus yra susirūpinęs ar įsitempęs, jo organizme išsiskiria streso hormonai, kurie gali veikti virškinimo sistemą ir sukelti pykinimą. Stresas ir nerimas taip pat gali slopinti apetitą ir sutrikdyti normalius maisto virškinimo procesus. Gali kilti ir pilvo skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Kai kada streso sukeliamos reakcijos būna tokios stiprios, kad nerimo apimtą žmogų gali imti pykinti, pasireikšti vėmimas. Yra trys pagrindiniai sveikatos komponentai - fizinis (gera fizinė sveikata, rūpinimasis ja), psichinis (emocinis stabilumas, geras savęs vertinimas, kūrybiškumas) ir socialinis (geri santykiai su aplinkiniais). Esant stresui vienas arba net visi trys šie komponentai sutrinka. Todėl hormonų išsiskyrimas kraujyje gali skatinti vėmimą, galvos svaigulį, alpimą.
Ką Daryti, Kai Nuo Streso Pykina?
Kovojant su stresu pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jo priežastis (t.y. kas sukuria stresines situacijas ir kaip žmogus sugeba jas suvaldyti), šis procesas gali užtrukti. Jei jaučiate, kad su patiriamu stresu nebesusitvarkote, nedvejodami kreipkitės į specialistus. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacija gali tapti pirmu svariu žingsniu kovoje su stresu. Fizinės sveikatos gerinimas gali padėti sumažinti nuolatinio streso pasekmes organizmui. Visavertė mityba, poilsis, sportas ir aktyvus laisvalaikis, žalingų įpročių vengimas - visa tai padeda mažinti žalą, kurią sukelia didelė įtampa.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Mitybos Patarimai
Nuolatinis stresas pirmiausia paveikia virškinimo sistemą. Todėl nuolatinę įtampą patiriantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais. Tokiems žmonėms būtina atkreipti dėmesį į savo mitybą bei įsiminti, kokio maisto reikėtų vengti, o kokio - vartoti daugiau.
Ko vengti:
- Kofeino: Jo nemažai yra ne tik kavoje, bet ir juodoje arbatoje, kai kuriuose vaisvandeniuose bei šokolade. Kofeinas veikia kaip stimuliatorius, tačiau per dideli jo kiekiai iššaukia nemigą, dirglumą, sumažina magnio ir B grupės vitaminų kiekį organizme. Kavą ir juodąją arbatą reikėtų keisti arbatžolių ir žaliąja arbata bei sumažinti šokolado kiekį racione.
- Cukraus: Stresinėse situacijose maisto, kuriame gausu cukraus, poreikis padidėja. Toks maistas organizmą „nuramina“ tik trumpam - vėliau, kai cukraus kiekis nukrenta, maisto poreikis padidėja nekontroliuojamai.
- Riebaus maisto: Tokio tipo maistas dažnai siejamas su depresija.
- Alkoholio: Alkoholiniai gėrimai sukelia miego sutrikimus, didina dirglumą ir gali sukelti priklausomybę, tad kenčiantiems nuo streso itin svarbu jo vengti.
Ką valgyti:
Lėtinis stresas susilpnina imuninę sistemą ir neigiamai paveikia apsaugines žmogaus sistemas - žmogus tampa jautresnis infekcijoms ir neinfekcinėms ligoms. Valgant daug augalinio maisto, vaisių bei daržovių gausite daugybę maistinių medžiagų ir mineralų - patiriančiam stresą žmogui jų reikia kur kas daugiau. Atkreipti dėmesį į produktus, kuriuose gausu B grupės vitaminų, vitamino C ir magnio.
- B grupės vitaminai: Gausu riešutuose, sėklose, mėsoje, žuvyje, pieno produktuose, bananuose, lapinėse daržovės.
- Vitaminas C: Atsargas organizme padidinsite į savo maisto racioną įtraukdami daugiau apelsinų, kivių, pomidorų, paprikų, brokolių bei lapinių daržovių.
- Magnis: Gausu skaidulų turtingame maiste - ankštinėse daržovėse, pilno grūdo gaminiuose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, brokoliuose, moliūguose, sėklose, riešutuose (ypač migdoluose ir „braziliniuose“ riešutuose). Magnio taip pat yra pieno produktuose, mėsoje, žuvyje, juodajame šokolade ir kavoje.
Gera porcija špinatų, riešutų ar gabalėlis lašišos padėtų suvartoti daugiau magnio ir palengvinti organizmo kovą su stresu. Magnio, vitamino C ir B grupės vitaminų kiekį nesudėtingai padidinsite užkandžiams pasirinkę tinkamus produktus (pavyzdžiui vaisius, žalias daržoves, jogurtą, riešutus bei sėklas). Šie produktai taip pat apsaugos nuo gliukozės koncentracijos kraujyje svyravimų. Tomis dienomis, kai streso patiriama daug, svarbu valgyti dažnai, mažomis porcijomis, ir būtinai valgyti sočius pusryčius. Pusryčiams labai tiktų komforto maistu vadinama šilta avižinių dribsnių košė - toks maistas paskatina serotonino išskyrimą „nuramina“ organizmą.
Magnio Nauda
Magnis dalyvauja apie trijuose šimtuose cheminių reakcijų žmogaus kūne. Jis reikalingas raumenų susitraukimui, nervinio impulso (duomenų) siuntimui bei gavimui. Jis svarbus gerai širdies ir imuninės sistemos veiklai, todėl žmonėms, kurie nuolat patiria stresą, ar kurių mityba nevisavertė tai itin svarbus mineralas. Jei organizmui trūksta magnio, gali pradėti varginti raumenų mėšlungis ir trūkčiojimas, silpnumas, nuovargis, nervų funkcijos sutrikimai, psichikos, protiniai sutrikimai, apetito stoka, pykinimas, padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai.
Sveikiems, gerai besimaitinantiems žmonėms magnio pritrūksta retai - mūsų inkstai, jei reikia, geba sumažinti magnio šalinimą ir taip sumažinti jo netekimą. Magnio stoką dažniau patiria senjorai, taip pat aktyviai sportuojantys (kadangi jų racione daug baltymų) žmonės, nėščios moterys, antibiotikus, šlapimą varančius ar skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus vartojantys. Magnio deficitas taip pat būdingas ir sergantiems cukriniu diabetu, ligomis kurias lydi dažnas viduriavimas bei piktnaudžiaujantiems alkoholiu - tokiais atvejais reikalingas magnio vartojimas su maisto papildais.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Kenčiantys nuo streso dažnai apskritai pamiršta pavalgyti. Tačiau tai padidina tikimybę padauginti saldaus ir riebaus maisto, kuris išstumia vertinguosius produktus iš mūsų valgiaraščio. Stresą ir taip patiriantis kūnas tuomet dar labiau alinamas. Visavertė mityba padeda sumažinti streso poveikį stiprinant imuninę sistemą, mažinant kraujospūdį ir gali padėti valdyti stresą bei pagerinti miegą.
Gyvensenos Koregavimas
Apgalvokite savo gyvenseną. Kiekvienas žmogus turi savo limitą ir tikslo pasiekimas neturėtų kainuoti nei fizinės, nei emocinės sveikatos. Gyvenimą papildykite sveikais įpročiais: sportas, meditacija, sveika mityba ir kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus. Kita vertus, alkoholis, tabakas ir kofeinas tik pablogina savijautą.
- Stebėkite kūno siunčiamus ženklus: Atpažinkite streso simptomus savo emocijose, elgesyje, sveikatoje. Ką galvojate ar ką veikiate, kai jaučiate daugiausiai streso požymių?
- Apgalvokite savo gyvenseną.
- Gyvenimą papildykite sveikais įpročiais: sportas, meditacija, sveika mityba ir kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus. Kita vertus, alkoholis, tabakas ir kofeinas tik pablogina savijautą.
- Alkoholis, cigaretės ir maistas, kuriame yra daug cukraus ir riebalų, gali padidinti vidurių užkietėjimo ir streso riziką. Šių dalykų vengimas arba ribojimas gali pagerinti abu simptomus.
- Tokios veiklos pavyzdžiai: meditacija, joga, dienoraščio rašymas, knygos skaitymas ir ramios muzikos klausymas. Be to, svarbu stengtis neskubėti ir neiti tuštinti per prievartą. Jei žmogus skiria laiko poreikiui išsivystyti, jis gali jausti mažiau streso dėl šio proceso.
- Skirkite laiko atpalaiduojančiai veiklai: Ką kiekvienas žmogus laiko atpalaiduojančia veikla, priklauso nuo jo paties. Vienas žmogus gali norėti atsipalaiduoti skaitydamas gerą knygą, kitas - užsiimti kokia nors aktyvia veikla, pavyzdžiui, žygiuoti pėsčiomis. Raskite tai, kas jums padeda valdyti stresą, ir įtraukite tai į savo dienotvarkę. Tai padeda susikurti buferį nuo streso tiek prevenciškai, tiek streso metu.
- Praktikuokite nuolaidumą sau: Kalbėkite su savimi taip, kaip kalbate su artimaisiais. Dažnai esame kritiškesni sau, nei kada nors būtume tokie kritiški savo draugams ir šeimos nariams. Nepamirškite būti malonūs ir nesmerkiantys savęs.
Natūralios Priemonės Pykinimui Malšinti
Neturint nei vieno iš aukščiau nurodytų natūralių preparatų, yra dar keletas būdų trumpam nuslopinti pykinimo jausmą. Vienas iš jų - daug alkoholio turinčios priemonės. Pradėjus pykinti, galima pauostyti dezinfekcinio skysčio ar kitos priemonės, kurios sudėtyje yra didelis procentas alkoholio. O jei neturite po ranka nieko panašaus, padės paprastas pratimas - kaip įmanoma žemiau nuleiskite galvą ir išlaikykite šią poziciją bent 5 minutes.
- Imbieras: Imbieras yra vienas iš populiariausių ir seniausių natūralių vaistų nuo pykinimo. Jis turi antispazminį poveikį ir padeda nuraminti skrandį, mažinti raumenų susitraukimus virškinimo trakte. Vartojimas: imbierą galima vartoti įvairiais būdais: gerti imbiero arbatą, kramtyti džiovintus imbiero gabaliukus, vartoti imbiero kapsules arba sirupus.
- Pipirmėtė: Pipirmėtė yra dar viena natūrali priemonė, turinti pykinimą mažinantį poveikį. Ji veikia kaip antispazminis ir raminantis agentas, kuris atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno raumenis ir mažina diskomfortą. Vartojimas: pipirmėtės arbata yra lengvai paruošiama: užpilkite verdančiu vandeniu pipirmėčių lapelius ir leiskite užvirti 5-10 minučių. Pipirmėtės eterinio aliejaus galima lašinti ant vatos arba rankšluosčio ir įkvėpti aromatą arba tepti ant krūtinės arba pilvo.
- Ramunėlės: Ramunėlės yra viena iš populiariausių ir seniausių žolelių, kurios naudojamos virškinimo sutrikimams gydyti. Ramunėlės turi priešuždegiminį, antispazminį ir raminantį poveikį, kuris padeda nuraminti skrandžio ir žarnyno gleivinę ir mažinti diskomfortą.
- Citrina: Citrina yra labai geras vitamino C šaltinis, todėl puikiai išvalo toksinus iš organizmo. Tačiau atlikti medicininiai tyrimai parodė, kad citrina yra puiki priemonė, pykinimui malšinti. Vartojimas: jei jaučiate pykinimą, pabandykite nupjauti citrinos viršūnę ir pora kartų įkvėpti aromato.
Kreipimasis Į Specialistus
Neretai žmonės streso metu susikaupusią energiją supykę išlieja ant kitų žmonių. Akivaizdu, kad visiškai išvengti streso neįmanoma. Siekis suvaldyti stresą - tai aktyvūs žmogaus veiksmai stengiantis sumažinti streso šaltinio įtaką. Tai galima daryti dviem būdais - keičiant aplinkybes arba savo paties emocijas, t.y. situacijos suvokimą. Kovoti su stresu padeda aplinkinių pagalba, palaikymas, noras ir veiksmai keisti situaciją. Iškilusius nesutarimus spręsti vos tik jiems iškilus. Nepamiršti poilsio. Neverta stengtis paveikti ir nuolat kontroliuoti aplinkinių elgesio.
Jei šios būsenos suintensyvėja, atsiranda panikos atakos ar kiti nerimo sutrikimai. Vieniems išbūti su šiais nelengvais jausmais yra sunku, galime jausti stingantys resursų juos įveikti, norėti užsidaryti savyje ir imti vengti buvusių įprastų kasdienių veiklų. Kad taip nenutiktų, svarbu išdrįsti laiku kreiptis pačiam arba nukreipti tokių problemų turintį artimąjį specialisto pagalbai.
Visų pirma, bandysime atpažinti ir suprasti, kas sukelia nemalonią savijautą ir kokios yra giluminės nerimo priežastys. Tik tinkamai ir visapusiškai pažinus problemą galima imtis kryptingų ir tikslingų jos sprendimo būdų. Taip pat ieškosime individualiai tinkančių būdų priimti ir valdyti nemalonius pojūčius, keičiant mąstymo ir reagavimo į įvairias situacijas modelius, kurie leistų sklandžiau ir adaptyviau įveikti kylančius sunkumus.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Nors daugeliu atvejų pykinimas yra nekenksmingas ir gali praeiti savaime, kartais jis gali būti rimtos ligos požymis arba negydant pereiti į rimtus susirgimus. Todėl pykinant visada yra naudinga kreiptis gydytojo pagalbos, kad liga neprogresuotų.
Jei pykinimas trunka ilgiau nei kelias dienas ir jo nepavyksta sumažinti natūraliomis ar medicininėmis priemonėmis, tai gali rodyti gilesnes sveikatos problemas, tokias kaip virškinimo trakto infekcijos, opaligė ar net vidaus organų funkcijos sutrikimai. Jei pykinimas tęsiasi ilgai, yra itin intensyvus arba lydimas kitų nerimą keliančių simptomų, tokių kaip vėmimas krauju, stiprūs pilvo skausmai, karščiavimas, stiprus galvos svaigimas - reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. Taip pat reikėtų sunerimti, jei pykinimas atsiranda po galvos traumos arba kartu su neurologiniais požymiais, pavyzdžiui, tirpimu, kalbos sutrikimais ar regos pokyčiais, nes tai gali rodyti rimtą būklę, pavyzdžiui, smegenų sukrėtimą.
Svarbiausia - nekentėti ir neignoruoti simptomų, kurie neleidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kartais pykinimas yra tik nedidelis diskomfortas, o kartais - svarbus kūno siunčiamas signalas, kad reikia imtis rimtų veiksmų. Jei kyla abejonių, visada geriau pasitarti su specialistu, nes laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti didesnių problemų.