Emocijos - tai kasdienio gyvenimo palydovės, nuspalvinančios mūsų patirtis ryškiomis spalvomis ir veikiančios mūsų elgesį. Jos gali padėti išsigelbėti iš stresinių situacijų, tačiau kartais ekstremaliose situacijose „pakiša“ koją ir mes nebežinome kaip reaguoti. Supratimas, kas yra emocijos, kaip jos veikia ir kaip jas reguliuoti, yra esminis emocinio intelekto komponentas. Šiame straipsnyje gilinamasi į Roberto Plutchiko sukurtą 8 pagrindinių emocijų teoriją, aptariamos emocijų funkcijos, raiškos būdai ir strategijos, padedančios valdyti emocijas bei gerinti emocinę savijautą.
Emocijų Apibrėžimas ir Svarba
Emocijas paprastai būtų galima apibrėžti kaip automatines organizmo reakcijas į tam tikrus dirgiklius ar stimulus. Emocijas gali sukelti tam tikras įvykis, interakcija, prisiminimas ar tiesiog kilusi paprasta mintis. Palyginti su gyvūnais, mes daug dažniau jaučiame baimę, pyktį, liūdesį, džiaugsmą ir meilę. Emocijos paįvairina mūsų gyvenimą, jos gali padėti mums išsigelbėti iš stresinių situacijų, tačiau kartais atsitinka taip, jog emocijos ekstremalioje situacijose „pakiša“ mums koją ir mes nebežinome kaip reaguoti. Be abejo, nuolatinė psichologinė įtampa gali pabloginti sveikatą, emocinę būklę ir gyvenimo kokybę.
Anot mokslininkų, emocijas sudaro:
- Fiziologinis sužadinimas (susijaudinus stipriau plaka širdis).
- Išraiška (išsigandus įsitempia veido raumenys, pykčio metu sukandami dantys).
- Sąmoningas išgyvenimas (mintyse bandome analizuoti bei paaiškinti sau patirtas emocijas).
Kitaip tariant, kad mums kiltų emocija, pirmiausia reikalingas tam tikras sužadinimas ar įvykis, kuris mus paveikia ir tuomet mes išreiškiame emocijas - pyktis, baimė, liūdesys - tai matosi mūsų veido išraiškoje, girdima balso tone, jaučiama širdyje.
Emocijos - galinga jėga, nuspalvinanti mūsų patirtis, skatinanti veiksmus ir formuojanti santykius. Deja, kasdienybėje daug resurso skirdami būti produktyviais ir įnikdami į darymą, neretai praleidžiame tai, kas iš tikrųjų vyksta su mumis. Nors gebame paaiškinti daugybę sudėtingų išorinių procesų, atidžiau pažvelgus į savo emocinį pasaulį, jis gali pasirodyti nepažįstamas ir painus, o kai kuriais atvejais - netgi sąmoningai apeinamas ir ignoruojamas.
Taip pat skaitykite: Svarbiausios psichologijos sąvokos
Roberto Plutchiko Emocijų Teorija
Evoliucinio požiūrio modernus šalininkas R. Plutchik teigia, kad pagrindinės emocijos atsirado dar evoliucijos eigoje, kiekviena iš jų turi santykį su išlikimo svarba ir įeina į žmogaus prigimtį. Pavyzdžiui, baimė paskatina pasitraukimą iš pavojingos situacijos, pyktis - suaktyvina kovą dėl išlikimo.
Robertas Plutchikas (Robert Plutchik) 1980 m. pasiūlė 8 pagrindines įgimtas emocijas: tai džiaugsmas, smalsumas, baimė, nuostaba, liūdesys, pasibjaurėjimas, pyktis ir viltis. Jis daro prielaidą, kad sudėtinės emocijos kaip kaltės jausmas ir meilė yra pirminių emocijų deriniai. Plutchiko emocijų ratas vaizduoja šias emocijas kaip spalvų ratą, kuriame emocijos gali būti derinamos ir intensyvinamos.
Vienas iš pirmųjų mokslinių modelių, aiškinančių emocijų sudedamąsias dalis, buvo Robert Plutchik trišalis modelis. Pasak Plutchik (2002), emocijos yra kompleksinės reakcijos, kurios apima pažintinius, fiziologinius ir elgesio komponentus. Pavyzdžiui, įsivaizduokite užklumpančią jaudulio žengiant prieš didžiulę ir jums reikšmingą auditoriją. Akivaizdu, kad šis jaudulys - tai ne tik jausmas, bet gerokai platesnė patirtis.
Pagrindinės Emocijos Pagal Plutchik
- Džiaugsmas: Tai malonumo, laimės ir pasitenkinimo jausmas. Džiaugsmas motyvuoja mus siekti teigiamų patirčių ir stiprina socialinius ryšius.
- Smalsumas: Tai noras tyrinėti, domėtis ir pažinti naujus dalykus. Smalsumas skatina mokymąsi, kūrybiškumą ir asmeninį augimą.
- Baimė: Tai reakcija į suvokiamą pavojų ar grėsmę. Baimė padeda mums išvengti pavojingų situacijų ir apsisaugoti.
- Nuostaba: Tai netikėtumo ir susižavėjimo jausmas. Nuostaba gali paskatinti naujas įžvalgas ir padėti mums permąstyti savo požiūrį.
- Liūdesys: Tai sielvarto, nusivylimo ir netekties jausmas. Liūdesys padeda mums susitaikyti su praradimais ir įvertinti tai, ką turime.
- Pasibjaurėjimas: Tai atstūmimo ir nemalonumo jausmas. Pasibjaurėjimas padeda mums išvengti potencialiai kenksmingų medžiagų ir situacijų.
- Pyktis: Tai susierzinimo, įniršio ir priešiškumo jausmas. Pyktis gali motyvuoti mus ginti savo teises ir kovoti už tai, kas mums svarbu.
- Viltis: Tai optimizmo ir tikėjimo geresne ateitimi jausmas. Viltis padeda mums įveikti sunkumus ir siekti savo tikslų.
Emocijų Funkcijos ir Išraiška
Emocijos atlieka svarbias funkcijas mūsų gyvenime:
- Motyvacija: Emocijos skatina mus veikti ir siekti tikslų.
- Komunikacija: Emocijos padeda mums bendrauti su kitais žmonėmis ir išreikšti savo poreikius.
- Sprendimų priėmimas: Emocijos veikia mūsų sprendimus ir padeda mums pasirinkti geriausią veiksmų kryptį.
- Socialiniai ryšiai: Emocijos stiprina mūsų santykius su kitais žmonėmis ir padeda mums jaustis priklausomiems.
Emocijas reiškiame trejopai:
Taip pat skaitykite: Emocijos ir spalvos: sąsajos analizė
- Fiziologinė jausmų išraiška, tai kūno drebėjimas, galvos svaigimas, širdies plakimas, kraujospūdžio šokinėjimas ir t.t.
- Kūno kalba: intonacija, ašaros, šypsena, veido mimika, t.y. - kaip parodome tas savo emocijas, iš ko mes atspėjame, ką jaučiame.
- Subjektyvus, sąmoningas jausmas.
Mimika žmogus gali išreikšti per 10 000 emocijų.
Emocijų Reguliavimas ir Emocinis Intelektas
Emocijų reguliavimas - tai gebėjimas valdyti ir kontroliuoti savo emocijas. Tai svarbus įgūdis, padedantis mums sėkmingai bendrauti su kitais žmonėmis, įveikti stresą ir pasiekti savo tikslus.
Terminas „emocinis intelektas“ gali sukelti kiek kitokį suvokimą apie emocijas, tačiau pagrindinė idėja ta, jog svarbu gebėti savo emocijas atskirti vienas nuo kitų ir suvokti jų reikšmę savijautai. Kaip pavyzdys yra tinkamas „emocijų skėčio“ metodas: užuot išdėlioję visas emocijas, kurias jaučiame po vienu skėčiu, pabandykite jas išdėlioti po dvejais skirtingais skėčiais, išskirstant pagal kategorijas „Malonios/pozityvios emocijos“ ir „Nemalonios/neigiamos emocijos“. Naudinga šias emocijas paanalizuoti, naudojant kuo daugiau apibūdinančių žodžių, pavyzdžiui, pyktis gali būti kartus, agresyvus, erzinantis, varginantis ar aktyvinantis; laimė gali būti džiaugsminga, raminanti, jauki, žaisminga.
Štai keletas strategijų, padedančių reguliuoti emocijas:
- Sąmoningumas: Atpažinkite ir įvardykite savo emocijas.
- Priėmimas: Leiskite sau jausti emocijas, net jei jos nemalonios.
- Išraiška: Išreikškite savo emocijas tinkamu būdu, pavyzdžiui, kalbėdami su draugu, rašydami dienoraštį ar užsiimdami kūrybine veikla.
- Atsitraukimas: Atsitraukite nuo situacijos, kuri sukelia stiprias emocijas.
- Pozityvus mąstymas: Sutelkite dėmesį į teigiamus dalykus ir ieškokite sprendimų.
- Kvėpavimo pratimai: Gilus kvėpavimas padeda sumažinti nerimą ir atgauti vidinę pusiausvyrą.
- Meditacija: Meditacija padeda atpažinti savo emocijas, stebėti jas įvairių pratimų pagalba, suvokiant savo buvimą „čia ir dabar“.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą ir pagerinti emocinę savijautą. Pavyzdžiui, paprastas pasivaikščiojimas gamtoje gali sumažinti mieguistumą ir nervingumą taip pagerinant emocinę savijautą.
- Mityba: Subalansuota mityba padeda palaikyti gerą savijautą ir emocinę pusiausvyrą.
Emocinis Raštingumas
Terminą „emocinis raštingumas“ 1997 m. pasiūlė Klodas Steineris (Claude Steiner). Steineris manė, kad emocinis raštingumas yra svarbiausia priemonė, padedanti žmonėms, ypač vaikams, tvarkytis su savo emocijomis ir taip pagerinti jų gyvenimo kokybę. Suaugusiųjų emocinis raštingumas apima supratimą, kaip emocijos pasireiškia ir keičia žmogaus elgesį bei mąstymą. Emocinio raštingumo ugdymas gali padėti gyventi visavertiškesnį ir labiau subalansuotą gyvenimą. Kuo tiksliau suprasime, kokia tai emocija, tuo geriau galėsime atliepti poreikius.
Taip pat skaitykite: Emocijų valdymas
Emocijos ir Sveikata
Emocijos daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Teigiamos emocijos stiprina imuninę sistemą, mažina stresą ir gerina bendrą savijautą. Neigiamos emocijos, tokios kaip stresas, nerimas ir depresija, gali susilpninti imuninę sistemą, padidinti kraujospūdį ir sukelti kitų sveikatos problemų. Teigiama, jog emocinė savijauta taip pat priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo. Emocijų ramybė yra susijusi su gera savijauta, tad šiuo atveju yra svarbu subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, produktyvus miegas, kas padeda atrasti vidinę pusiausvyrą ir harmoniją.
Emocijos ir Vaikai
Kad vaikų emocijos būtų harmoningos, svarbu jas suprasti, laiku pastebėti ir stengtis vaikui pagelbėti susidraugauti su savo emocijomis. Tačiau labai svarbi yra ir artimųjų sukurta emocinė aplinka. Jeigu emocijų spalvų spektras šeimoje yra niūrus, tai vaikui sunku bus išlaikyti savo emocinę būklę spalvotą. Emocijos ir tai, kaip jas rodo vaikai - tai lyg kelio ženklai tiems, kas juos supa, ir, žinoma, - jiems patiems. Emocijų reiškimo būdas susijęs su tuo, kokioje aplinkoje auga vaikai, ko juos moko tėvai, ką pasiima iš draugų, o kai kurie polinkiai yra ir įgimti. Visgi didelę įtaką turi ir kultūrinė aplinka.
Vaikystėje sveikatą labiausiai lemia šeimos sveikata: jos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos, ir kt. įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo ugdymosi motyvacijos, pasitikėjimo savimi ir savo vertės pajautimo. Vaikai, kurie jaučia esą mylimi, labiau pasitiki savo galiomis, užsiima mėgstama veikla. Suaugusieji juos skatina veikti ir taip ugdo vaikų sstipriąsias savybes. Tėvai savo elgesiu turėtų rodyti vaikams, kaip jie turėtų turi reaguoti į nepasisekimus, stresą.
Emocijos ir Probleminės Šeimos
Visame pasaulyje problemiško elgesio ir rizikos grupės šeimos yra viena iš skaudžiausių ir sunkiausiai sprendžiamų visuomenės problemų. Vykstant įvairioms ekonominėms permainoms, tokios šeimos dažnai tampa įvairių neigiamų reiškinių priežastimi. Šiuo metu vis greičiau į gyvenimą skverbiasi alkoholizmas, narkomanija. Jis gali pražudyti žmogaus dvasią ir užkirsti visus kelius į tobulėjimą.
Socialinės rizikos šeimoje dažnai nėra sąlygų nei tinkamam fiziniam nei emociniam vaiko raidos vystymuisi. Tėvų ir vaikų ryšiai labai veikia vaiko emocinį „augimą“. Norėdamas išlikti ššeimoje, kurioje nėra struktūros, pastovumo, vyrauja nuolatinė įtampa, vaikas turi rasti būdų, kaip išgyventi, kad jo skausmas būtų kiek galima mažesnis.
Vaikai, augdami alkoholikų šeimoje, tiesiog praranda teisę būti vaiku. Teigiama, kad vaikų emocinę savijautą, psichinę sveikatą lemia ne pats alkoholizmas, bet santykiai šeimoje. Tokiose šeimose vaikai labai dažnai jaučia baimę, nerimą, yra labai nervingi. Tėvų elgesys priklauso nuo vaikų lyties: berniukai alkoholikų šeimose gyvena daug nepalankesnėmis sąlygomis nei mergaitės. Su jais blogiau elgiamasi, jie daugiau emociškai atstumiami, mušami. Tokia situacija šiose šeimose lemia būdingus vaikų jausmus ir elgesį: gėdą, kaltę, melavimą, vienišumą, nepasitikėjimą savimi ir pan.
tags: #plutich #6 #pagrindines #emocijos