Psichologinė trauma - tai gilus ir ilgalaikis sužeidimas, kuris gali turėti įtakos visam žmogaus gyvenimui. Netikėtas, psichiką žalojantis sukrėtimas pažeidžia asmenybės vientisumą, tapatumą ir pasitikėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti psichologines traumas, ypač vaikystėje patirtas traumas, kokios jos būna ir kokie yra veiksmingiausi gydymo būdai.
Kas Yra Psichologinė Trauma?
Psichologinė trauma - tai netikėtas, žmogaus psichiką žalojantis sukrėtimas, pažeidžiantis asmenybės vientisumą, tapatumą ir pasitikėjimą. Kai nutinka kas nors nelaukto ir netikėto - kažkas, ko norėjote išvengti, ar net neįsivaizdavote nutinkant, psichinės reakcijos gali būti tokios stiprios, kad atrodo nekontroliuojamos. Traumą lydi stiprūs jausmai - bejėgiškumas, baimė, kaltė, liūdesys ir pyktis. Jų išraiškai reikalinga fizinė ir psichologinė erdvė bei emociškai priimantis, palaikantis liudininkas.
Kai nutinka kas nors nelaukto ir netikėto, psichinės reakcijos gali būti tokios stiprios, kad atrodo nekontroliuojamos. Traumą lydi įvairūs jausmai, tokie kaip bejėgiškumas, liūdesys, neviltis, kaltė ir gėda, pasikartojantys prisiminimai ir įkyrios mintys apie įvykį. Trauminis įvykis pažeidžia santykį su pačiu savimi ir kitais žmonėmis, todėl žmogus gali jaustis atskirtas, izoliuotas ir nepajėgus eiti į ryšį, bendrauti, megzti ir palaikyti santykius.
Trauminiai įvykiai skiriasi kiekvienam žmogui, tačiau dažniausiai tai yra avarijos, užpuolimai, netektys ir praradimai, prievarta ir smurtas.
Traumos Poveikis Vaikystėje
Vaikystėje patirtos traumos gali turėti ilgalaikių pasekmių. Traumą lydi stiprūs jausmai - bejėgiškumas, baimė, kaltė, liūdesys ir pyktis. Jų išraiškai reikalinga fizinė ir psichologinė erdvė bei emociškai priimantis, palaikantis liudininkas. Trauminė patirtis vaikystėje psichiką gali paveikti labai įvairiai.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Nebūtinai po trauminės patirties simptomai pasireiškia iš karto. Jie gali iškilti gyvenimo eigoje. Kartais vaikystės traumas pažadina kiti suaugusiojo gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, gimus kūdikiui moteriai gali kilti savos vaikystės išgyvenimų.
Trauma pakeičia fiziologinę smegenų struktūrą ir labai ženkliai padidina riziką, kad vaikas tolesniame gyvenime turės rimtų fizinės, psichologinės, emocinės, seksualinės sveikatos problemų. Po traumos(-ų) ir / arba būnant smurtingoje, traumuojančioje aplinkoje vaikui prasideda potrauminis stresas, pasireiškiantis įvairiausiais simptomais.
Vaikystės Traumų Rūšys
Traumos vaikystėje gali būti įvairios:
- Aktyvus smurtas: emocinis, psichologinis, fizinis, seksualinis. Tai apima bet kokio lygio mušimą, stumdymą, tampymą, seksualinę agresiją, menkinimą, gėdinimą, pašaipą, bauginimą, grasinimą, baudimą, vertimą kažką daryti jėga ir išnaudojimą.
- Nesirūpinimas: vaiko poreikių nepatenkinimas.
- Apleidimas: kai globėjų nėra šalia. Paradoksalu, bet vaikas gali būti apleistas net augdamas ir gyvendamas su tėvais daugiau nei 20 metų.
- Šeimos disfunkcija: besitęsiantys šeimos barniai ar „nekalbadieniai“. Šeimoje tvyranti įtampa formuoja įsitikinimą, kad pasaulis nėra saugi vieta.
- Valdingi ir manipuliuojantys tėvai: su tokiais tėvais užaugi išsigandęs ir įsitempęs, jautiesi bejėgis ir nevykęs.
- Apleistumas, stabilaus ryšio nebuvimas, emocinio ar fizinio reagavimo stoka: veikia net kūdikio smegenų vystymąsi.
Kaip Atpažinti Traumų Sukeltas Pasekmes?
Būna taip, kad trauminį įvykį patyręs asmuo, gauna iš aplinkinių siunčiamus signalus. Bet traumuoti žmonės, užuot atkreipę dėmesį į įspėjamuosius ženklus, dažnai susitelkia į tai, kaip pakeisti save, kaip tinkamai elgtis ir būti geresniems ar netgi įtikti. Smurtavimą patiriantis asmuo, neretai nuvertina arba ignoruoja įspėjamuosius ženklus, net jei apie juos būtų skelbiama milžiniškuose reklaminiuose stenduose. Šie ženklai rėkte rėkia, kad aukos laukia dar daugiau smurto, nevilties ir gėdos, tačiau trauma verčia auką klaidingai manyti, kad pakeitusi save ji pakeis kitų žmonių elgesį su ja.
Kartais ir patys pastebi, lyg kažkas trukdytų jaustis pilnaverčiais žmonėmis, kurti santykius, kelia vidinę sumaištį, apima tuštumos jausmas, dažnai įkrenta į ruminavimą - kankinančias blogas mintis apie save, kurios juos graužia, nepaliaujamai sukasi jų galvose ir gali turėti neigiamos įtakos psichologinei būsenai, emocijoms ir nuotaikoms. Tai signalai, kad toks asmuo galimai buvo emociškai apleistas vaikystėje. Jiems sistemingai trūko to, ko būtinai reikia susiformuoti psichiškai sveikam žmogui, - emocinio ryšio su tėvais. Jų tėvai dėl kažkokių priežasčių negebėjo sveikai emociškai reaguoti į savo vaiko poreikius ir emociškai buvo nuo jų atsiriboję.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Remiantis TLK-11 diagnostiniais kriterijais, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) gali pasireikšti asmeniui patyrus ypač grėsmingą, gąsdinantį ar siaubą keliantį įvykį/-ius. Trauminių įvykių liudijimas arba sužinojimas apie juos taip pat gali sukelti potrauminius simptomus.
PTSS - tai psichinės sveikatos sutrikimas, kurį išgyvena nuo 12 iki 20 proc. žmonių, patyrusių arba liudijusių trauminį įvykį. Jei problemos, susiję su patirtu trauminiu įvykiu, išlieka ilgiau nei mėnesį, tai gali rodyti potrauminio streso sutrikimo pradžią. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartais sunkumai gali prasidėti praėjus net ir keliems mėnesiams ar metams po traumuojančio įvykio.
Simptomai, siejami su PTSS, gali pasireikšti skirtingu intensyvumu. Jie ne tik sukelia iššūkius bendraujant su aplinkiniais, mokantis ar dirbant, bet paveikia ir žmogaus gebėjimą pasirūpinti savimi, mėgautis laisvalaikiu. Potrauminio streso simptomai gali stiprėti susidūrus su tam tikrais dirgikliais (pvz. kvapais, vaizdais, garsais) ar situacijomis, primenančiomis traumą.
Potrauminio streso sutrikimui būdingi simptomai susideda iš trijų simptomų grupių:
- Pasikartojantis trauminio įvykio (ar įvykių) išgyvenimas dabartyje (pvz. kylantys blogi prisiminimai, košmarai, stiprios emocinės ir fizinės reakcijos susidūrus su traumą primenančiais dirgikliais).
- Su trauminėmis patirtimis susijusių užuominų vengimas (pvz. tam tikrų vietų, žmonių, situacijų vengimas; bandymas neprisiminti, nejausti, negalvoti apie skausmingą praeitį).
- Nuolatinis padidėjusios grėsmės jausmas, kuris gali pasireikšti per miego sutrikimus, tam tikrus įsitikinimus apie save arba pasaulį (pvz. “aš niekada nebūsiu saugi/-us”, “pasaulis pavojingas”), padidėjusias krūptelėjimo reakcijas, nuolatinį budrumą ir t.t.
Tyrimai rodo, kad potrauminio streso sindromo (PTSS) tikimybė didesnė, kai trauminius įvykius sukelia kitas žmogus.
Kompleksinis Potrauminio Streso Sutrikimas (KPTSS)
Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) gali pasireikšti išgyvenus ypač grėsmingas, gąsdinančias ar keliančias siaubą patirtis. TLK-11 nurodoma, kad KPTSS dažniausiai sulia ilgalaikiai ar pasikartojantys įvykiai, iš kurių ištrūkti yra sunku ar neįmanoma. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimo patvirtinimui pirmiausia reikalingas visų PTSS diagnostinių kriterijų patvirtinimas.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Taip pat turi būti patvirtinti šie stipriai ir pastoviai besireiškiantys sutrikusios asmenybės organizacijos (AOS) simptomai:
- Emocijų reguliacijos sunkumai, galintys pasireikšti tiek sustiprėjusiomis emocinėmis reakcijomis bei sunkumais stengiantis nusiraminti, tiek emocine nejautra, tiek disociacija reaguojant į kasdienius stresorius.
- Su trauminėmis patirtimis susiję įsitikinimai, kad asmuo yra sužlugdytas, nugalėtas, nevertingas.
- Sunkumai palaikant santykius arba nuolatinis jausmas, kad nepavyksta emociškai suartėti su kitais žmonėmis.
Vaikų Potrauminio Streso Sutrikimas
Vaikystė yra laikotarpis, kai vaiko psichologinė ir emocinė sveikata yra ypač jautri traumoms. Potrauminio streso sutrikimas vaikystėje yra rimta problema, su kuria susiduria daugybė vaikų visame pasaulyje. Tai psichinės sveikatos sutrikimas, kuris atsiranda po patirtos traumos, tokios kaip fizinis ar seksualinis smurtas, nelaimingas atsitikimas, karas ar kitos siaubingos patirtys.
Nepagrįstai manyti, kad vaikai su laiko tėkmėje „pamirš” traumas ar jų padarinius. Negydant potrauminio streso sutrikimo, jo simptomai gali išlikti ir sustiprėti, paveikdami vaiko ilgalaikę gerovę. Todėl svarbu teikti tinkamą terapiją vaikams, siekiant padėti jiems įveikti traumos sukeltus sunkumus ir atkurti jų psichinę sveikatą.
Traumos Poveikis Vaikų Psichinei ir Emocinei Sveikatai
Traumos patirtis vaikystėje gali turėti įtakos vaikų psichinei ir emocinei sveikatai. Traumos gali sukelti didelį stresą, kuris gali paveikti vaikų gebėjimą reguliuoti emocijas, formuoti santykius su kitais ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo reikalavimų. Vaikai, patyrę traumas, gali patirti didelį nerimą, baimę ir emocinį diskomfortą, dėl ko gali atsirasti koncentracijos sutrikimų, miego problemų ir nuovargio.
Bendri Potrauminio Streso Sutrikimo Simptomai Vaikams
Vaikai, turintys potrauminio streso sutrikimą, gali patirti įvairius simptomus, kurie gali pasireikšti skirtingais būdais.
Kai kurie iš bendrų potrauminio streso sutrikimo simptomų vaikams apima:
- Intruziniai simptomai: vaikai gali turėti pasikartojančių nemalonių prisiminimų apie traumą, tokių kaip įkyriai atsikartojantys prisiminimai, košmarai ar flashback’ai. Šie simptomai gali sukelti didelį emocinį diskomfortą ir sutrikdyti kasdienę veiklą.
- Vengimo simptomai: vaikai gali vengti prisiminimų, vietų, situacijų ar žmonių, susijusių su traumine patirtimi. Jie gali vengti kalbėti apie tai, kas įvyko ir pasitraukti nuo emocinės ar socialinės sąveikos.
- Hiperaktyvumo ir padidėjusio jautrumo simptomai: vaikai gali pasireikšti pernelyg jautriomis reakcijomis į išorinius dirgiklius, greitu emociniu susijaudinimu, nerimu ir netgi agresyvaus elgesio apraiškomis.
- Jausmų ir emocinės reguliacijos sunkumai: vaikai gali turėti sunkumų reguliuoti savo emocijas. Jie gali patirti stiprius jausmus, tokius kaip pyktis, baimė ar liūdesys, kurie gali būti sunkiai kontroliuojami arba jų neįmanoma tinkamai išreikšti.
- Kognityviniai pokyčiai ir problemos susijusios su savivoka: vaikai su potrauminio streso sutrikimu gali patirti sutrikimus mąstyme, tokius kaip koncentracijos ir dėmesio problemos, sprendžiant kasdienius sunkumus. Taip gali pradėti neigiamai vertinti save, aplinkinį pasaulį ar sutrikti savęs, aplinkos suvokimas.
Vaikų potrauminio streso sutrikimo diagnozavimas apima kruopštų ir nuodugnų vertinimą, kurį atlieka kvalifikuoti specialistai. Šis vertinimas dažnai apima klinikinius interviu su vaiku ir jo tėvais ar globėjais, siekiant išsiaiškinti patirtą traumą ir stebimus simptomus.
Odensės Vaiko Traumos Atpažinimo (OCTS) Metodika
Lietuvoje trūksta metodų, leidžiančių kuo anksčiau atpažinti psichologinių traumų pasekmes patiriančius vaikus. VU Psichotraumatologijos centro mokslininkės kartu su kolegomis iš Danijos įgyvendino mokslinių tyrimų projektą „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“. Projekto tikslas buvo parengti Odensės vaiko traumos atpažinimo (angl. Odense Child Trauma Screening, OCTS) metodiką Lietuvoje.
OCTS yra struktūruoto žaidimo testas, sukurtas bendradarbiaujant su LEGO kompanija ir skirtas 4-8 metų vaikų traumos požymiams atpažinti. Atliekant testą, vaikas kviečiamas žaisti LEGO kaladėlėmis, o psichologas, stebėdamas vaiko žaidimą pagal testo metodologiją, gali įvertinti traumos požymių riziką.
Potrauminio Streso Terapija Vaikams
Potrauminio streso terapija vaikams yra veiksmingas ir svarbus gydymo būdas. Ši terapija siekia padėti vaikams perprasti, perdirbti ir įveikti traumos sukeltus simptomus ir emocinius sunkumus.
Terapinės Metodikos
Potrauminio streso terapija vaikams remiasi įvairiomis terapinėmis metodikomis, tokiomis kaip kognityvinės elgesio terapija, traumos fokusinė kognityvinė elgesio terapija, EMDR terapija ir kūno terapija. Šios terapinės metodikos padeda vaikams išreikšti savo jausmus, mąstyti kritiškai apie traumą ir jos padarinius bei įgyti įrankius, kurie padeda jiems įveikti ir priimti traumos patirtį.
- Kognityvinės Elgesio Terapijos (KET) Taikymas Vaikams: Kognityvinės elgesio terapijos (KET) metodai plačiai naudojami gydant potrauminio streso sutrikimą vaikams. Ši terapija siekia keisti neproduktyvius mąstymo ir elgesio modelius, susijusius su traumine patirtimi. Tai gali apimti mokymąsi atpažinti ir iššifruoti iškraipytus ar nepasitikėjimo kuriančius mąstymo procesus bei įgyti įrankių kovoti su jais.
- Traumos Fokusinės Kognityvinės Elgesio Terapijos (TFKET) Principai: Traumos fokusinė kognityvinė elgesio terapija (TFKET) yra specializuota terapinė metodika, skirta vaikams, sergantiems potrauminio streso sutrikimu. Ji koncentruojasi ties tiesiogine traumos patirties perdirbimu ir simptomų mažinimu. Ši terapija taip pat gali apimti eksperimentinius elementus, kurie padeda vaikams įgyti naujus ir sveikus elgesio įgūdžius.
- EMDR (Akimis Sekančio Judesio Desenzibilizacija Ir Perdirbimas) Terapija Vaikams: EMDR terapija yra dar viena efektyvi terapinė priemonė, naudojama gydant potrauminio streso sutrikimą vaikams. Ji remiasi judesio ir akimis sekančio judesio principu, kuris padeda perdirbti traumos prisiminimus ir sumažinti su jais susijusį emocinį diskomfortą.
- Kūno Terapijos Taikymas Vaikų Potrauminio Streso Sutrikimui Gydyti: Kūno terapijos metodai, tokie kaip kūno sąmonės terapija, judesio terapija ir kvėpavimo pratimai, taip pat gali būti naudingi vaikams, sergantiems potrauminio streso sutrikimu. Šios terapijos formos padeda vaikams atkurti ryšį su savo kūnu ir suvokti emocinės patirties ryšį su fiziniais pojūčiais.
Terapijos Eiga
- Vertinimas ir diagnozė: potrauminio streso terapijos pradžioje svarbu atlikti išsamią vaiko vertinimo ir diagnozavimo procedūrą. Tai apima interviu su vaiku ir jo šeima, peržiūrint ankstesnę medicininę dokumentaciją ir kitus atitinkamus šaltinius.
- Terapijos tikslų nustatymas: po vaiko vertinimo specialistas nustato terapijos tikslus ir prioritetus, kurie atitinka vaiko unikalias poreikius ir situaciją.
- Terapinio santykio užmezgimas su vaiku: svarbu sukurti saugią, pasitikėjimu grindžiamą aplinką, kurioje vaikas jaučiasi suprantamas ir priimtas.
- Terapinės intervencijos ir technikos taikymas: potrauminio streso terapijos metu naudojamos įvairios intervencijos ir technikos, pritaikytos vaiko individualiems poreikiams.
- Terapijos rezultatų vertinimas ir koregavimas: potrauminio streso terapijos metu specialistas nuolat vertina terapijos rezultatus ir stebi vaiko pažangą.
Daugelis empirinių tyrimų atskleidžia, kad potrauminio streso terapijos metodai yra veiksmingi vaikams, turintiems potrauminio streso sutrikimą.
Individualizuota Terapija ir Vaikų Poreikių Atsižvelgimas
Svarbu paminėti, kad potrauminio streso terapija vaikams turėtų būti individualizuota ir pritaikyta prie kiekvieno vaiko poreikių. Kiekvienas vaikas gali turėti unikalių traumos patirties ir simptomų raiškos ypatumų, todėl terapija turėtų būti pritaikyta prie jo individualių reikmių ir gebėjimų.
Svarba Šeimos ir Socialinės Paramos
Šeimos ir socialinė parama yra labai svarbios gydant potrauminio streso sutrikimą vaikams. Šeimos nariai ar kitos rūpestingos suaugusiųjų asmenybės gali būti įtraukti į terapijos procesą, kad padėtų vaikui pergyventi traumos patirtį, suprasti jo jausmus ir palaikytų jo emocinį atsigavimą.
Artimas bendradarbiavimas su tėvais ar globėjais yra esminis veiksnys sėkmingai potrauminio streso terapijai vaikams. Tėvų ar globėjų dalyvavimas terapijoje gali padėti užtikrinti, kad vaikas gautų nuolatinę emocinę paramą ir palaikymą terapijos proceso metu.
Socialinė parama gali apimti tiek bendruomenės, tiek šeimos narių palaikymą ir supratimą. Šeima gali būti gyvybiškai svarbi terapijos proceso dalis, nes ji gali suteikti emocinę paramą, saugumo jausmą ir įgalinti vaiką pergyventi traumą bei prisitaikyti prie jos padarinių.
Ilgalaikis Palaikymas ir Stebėjimas
Potrauminio streso terapija vaikams neturėtų būti vienkartinis procesas, bet turėtų būti nuolat stebima ir palaikoma. Vaikai, sergantys potrauminio streso sutrikimu, gali reikalauti ilgalaikio palaikymo ir terapinio stebėjimo, kad būtų užtikrintas tvarus jų emocinis atsigavimas ir gerovė.
Ką Daryti, Jei Įtariate Traumą?
Jei pastebite simptomus savyje ar kituose, nelaukite - ieškokite pagalbos.
Psichologinės traumos yra sudėtingos ir subtilios, tačiau jos gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus emocinei, fizinei ir socialinei būsenai.
Praktika: Užuot sakę „Tai neatrodo taip rimta“, pasakykite: „Man labai gaila, kad tau teko tai patirti. Sukurkite erdvę, kurioje žmogus jaustųsi saugus.
Pirmasis žingsnis - suprasti, kad tai, ką jaučiate, yra susiję su praeities patirtimis. Traumos dažnai paveikia kūno reakcijas į stresą. Pasikalbėkite su patikimais žmonėmis - draugais, šeimos nariais ar bendruomenės nariais. Traumos gijimas nėra linijinis - tai procesas su pakilimais ir nuosmukiais. Kantrybė, palaikymas ir tinkamos priemonės gali padėti tiek jums, tiek tiems, kam reikia pagalbos.
Gydymo Būdai Suaugusiems
Dauguma žmonių išgyvenusių traumas išsikapsto be ypatingų sutrikimų, bet dalis nukentėjusiųjų (apie 12-20%) patiria PTSS. Su laiku, negydomas PTSS vis labiau griauna gyvenimą. darosi vis sunkiau susikaupti darbe, palaikyti santykius su artimaisiais, rasti malonumą savo gyvenime, ar išeiti iš namų. Didėja nerimas, depresija, baimė, irzlumas. Dažnai žmonės ne vienus metus kenčia, kol pradeda ieškoti pagalbos. Neretai, jų gyvenimas, kuris galbūt buvo pilnavertis ir kupinas patirčių ir prasmingų santykių prieš traumą, yra susitraukęs, jie jaučiasi vieniši, pasimetę ir prarandantys viltį.
Tačiau vienam kęsti tokią būklę nėra vienintelė išeitis. Kuo greičiau traumą patyręs asmuo sulaukia pagalbos, tuo lengviau ir greičiau atsistato psichologinė sveikata. Bet net ir daugelį metų išsikankinus su PTSS, niekada nėra per vėlu kreiptis pagalbos. PTSS yra pagydomas sutrikimas. Niekas nenusipelnė gyventi su šiuo gyvenimus griaunančiu sindromu.
Psichoterapijos metodika, kuri gali išgydyti PTSS, yra specifinė ir reikalauja papildomo specialistų pasiruošimo.
Veiksmingiausi gydymo būdai dažniausiai įtraukia įvairias psichoterapijos kryptis ir susideda bent iš vienos iš šių metodikų:
- EMDR - Eye Movement Desensitization and Reprocessing (angl.)
- IFS - vidinės šeimos sistemos (angl. internal family systems)
- PE - prailginta akistata (angl. Prolonged Exposure for PTSD)
- CPT - kognityvinė perdirbimo terapija (angl. Cognitive Processing Therapy)
- TF-CBT - traumų gydymui pritaikyta kognityvinė elgesio terapija (angl. Trauma-Focused Cognitive Behavioral Therapy)
Traumų gydymas reikalauja daugialypio požiūrio, į kurį įeina įvairios psichoterapijos formos, tokios kaip kognityvinė-elgesio terapija, EMDR (akių judesių desensitizacija ir perdirbimas) bei somatinė patyriminė terapija. Psichoterapija gali padėti suprasti ir apdoroti traumuojančius įvykius, išmokti naujų būdų susidoroti su emocijomis ir atkurti saugumo jausmą.
Kūnas yra itin svarbus elementas traumų gydyme, nes dažnai traumos esmė slypi kūne užstrigusioje energijoje. Kūno terapijos metodai, tokie kaip joga, somatinė patyriminė terapija, kvėpavimo pratimai ir masažas, gali padėti atpalaiduoti įtampą ir paleisti susikaupusią emocinę energiją. Šie metodai padeda žmonėms išmokti atpažinti ir reguliuoti kūno reakcijas į stresą, o tai yra esminis žingsnis gijimo procese.
Psichodinaminė psichoterapija yra vienas iš veiksmingų būdų gydyti psichologines traumas, nes ji gilinasi į pasąmoninius procesus ir nesąmoningus konfliktus, kurie kyla iš ankstyvųjų gyvenimo patirčių. Šios terapijos metu pacientas ir terapeutas tyrinėja praeities įvykius, tarpasmeninius santykius ir emocinius išgyvenimus, kurie gali būti susiję su trauma.
Knygos Rekomendacijos
Norintiems pagilinti žinias traumų tema rekomenduotina knyga būtų „Waking the Tiger: Healing Trauma“ („Pažadinti tigrą: traumos gydymas“), kurią parašė Peter A. Levine.
Taip pat rekomenduojamos šios knygos:
- Paul Conti „Trauma - nematoma epidemija"
- Bruce D. Perry „Berniukas, kurį augino kaip šunį ir kitos istorijos iš vaikų psichiatro užrašų: ko traumuoti vaikai gali mus išmokyti apie netektį, meilę ir gijimą”
- Dr. Jonice Webb ir kt. „Iš emocinės tuštumos“
- Bessel Van Der Kolk „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“
tags: #pnepatirti #psichologines #traumos