Kaip Skatinti Vaikų Motyvaciją Mokytis: Praktiniai Patarimai Tėvams ir Pedagogams

Motyvacija - tai stiprus variklis, skatinantis vaiką siekti žinių, veikti, kelti tikslus, atrasti naujoves ir įveikti iššūkius. Tai savybė, kurią formuoja įvairūs veiksniai, pradedant asmeniniais interesais ir baigiant socialine aplinka. Ugdant motyvaciją nuo mažens, vaikui formuojasi stipri vidinė jėga ir valia siekti užsibrėžtų tikslų, savigarba, savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi.

Kodėl Svarbu Ugdyti Vaiko Motyvaciją?

Stipri motyvacija vaikui yra būtina dėl daugelio priežasčių:

• Ilgalaikiai siekiai: Motyvuoti vaikai dažniau siekia ilgalaikių tikslų ir yra pasirengę įdėti reikiamas pastangas norimiems rezultatams pasiekti.
• Savarankiškumas: Jie yra linkę savarankiškai mokytis ir tyrinėti naujas sritis, įgyja gebėjimą priimti sprendimus ir veikti nepriklausomai.
• Mokymasis: Motyvacija skatina nuolatinį mokymąsi ir pažinimo troškimą, o vaikai, kurie domisi pasauliu, labiau linkę mokytis ir yra gabesni.
• Stiprios savybės: Motyvuoti vaikai labiau pasitiki savimi, yra atkaklesni ir ryžtingesni.
• Emocinis balansas: Stipri motyvacija padeda išvengti atsiribojimo nuo veiklų, kuriomis vaikas praranda susidomėjimą arba kurios jam atrodo per sunkios; motyvuoti vaikai sugeba išlikti ramūs ir emociškai stipresni.

Kaip Ugdyti Vaiko Motyvaciją: Praktiniai Patarimai

Motyvacijos ugdymas - tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir lankstumo. Štai keletas būdų, kaip galite padėti vaikui ugdyti motyvaciją:

1. Puoselėkite Vaiko Pomėgius

Leiskite vaikui tyrinėti dominančią sritį. Jei vaikas domisi dinozaurais, nupirkite jam knygų apie dinozaurus, nuveskite į gamtos muziejų. Jei vaikui patinka muzika, nupirkite muzikinį instrumentą (žaislą) ar užrašykite į muzikos būrelį. Jei auginate mažą mokslininką, padovanokite jam knygų apie mokslą ir atitinkamų žaidimų. Vaikai, kuriems sudaromos galimybės ištyrinėti savo pomėgius, yra smalsesni ir geriau mokosi.

Svarbu skatinti vaiko smalsumą, nestabdyti jo iš karto pateikiant atsakymus, vertinant jo idėjas kaip teisingas ar neteisingas.

Taip pat skaitykite: Patarimai savigarbai

2. Sudominkite Naujais Dalykais

Kartais vaikas neturi motyvacijos, nes dar neatrado to, kas jam patinka. Jei tikroji vaiko aistra yra muzika, bet jis neturėjo galimybės su ja iš arčiau susipažinti, ši aistra liks neatskleista. Jei auginate berniuką, nenumokite ranka į „mergaitiškus“ būrelius, pavyzdžiui, šokius ar gimnastiką. Būkite plačių pažiūrų; jūsų tikslas - atrasti vaiko pomėgius.

3. Suskaidykite Didelę Užduotį į Keletą Mažesnių

Kartais didelė užduotis vaikui atrodo neįveikiama. Gal ji ir nėra sunki, bet vaikas tiesiog nesugeba įžiūrėti šviesos tunelio gale. Tikriausiai jis pasiduos net nepabandęs. Padėkite jam suskaidyti šią užduotį į keletą mažesnių užduotėlių.

4. Mokykite Planuoti Laiką

Kai kurie vaikai mokosi greitai ir lengvai. Ir nors tai skamba kaip privalumas, ateityje jiems gali kilti problemų. Pavyzdžiui, šie vaikai ne visada išmoksta planuoti savo laiką taip, kad viską suspėtų, ir vyresnėse klasėse ar universitete nebesugeba susidoroti su didžiuliais krūviais. Todėl mokykite vaiką planuoti ir laikytis plano. Ugdykite vaiko laiko planavimo įgūdžius skatindami pasižymėti, ką ir kada jis ketina nuveikti, kaip koreguos planus pasikeitus aplinkybėms, kam skirs prioritetus: kas tądien svarbiausia, o ko galima atsisakyti ir pan.

5. Girkite Už Pastangas

Kartais gabiems vaikams sunku susieti asmenines pastangas ir pasiekimus, nes jie naujų dalykų išmoksta lengvai, be didelių pastangų. Jei norite, kad vaikui sektųsi, girkite jį už pastangas. Šie pagyrimai turi būti konkretūs. Vietoj „Šauniai atlikta“ pasakykite „Ilgai mokeisi, tad tikrai nusipelnei geriausio įvertinimo“. Iki trečios klasės vaikai sunkiai mokosi iš savo klaidų, juos motyvuoja tik jų teigiamų poelgių, sėkmingų elgesio modelių ir pastangų pastebėjimas bei pagyrimas.

6. Mokykite Kontroliuoti Situaciją

Kartais gabiems, bet nelabai gerai besimokantiems vaikams atrodo, kad jų pasiekimai priklauso nuo kažko kito, bet ne nuo jų pačių. Jei jiems pasisekė, vadinasi, taip įvyko dėl išorinių veiksnių. Toks požiūris verčia manyti, kad stengtis yra beprasmiška. Vienas būdų to išvengti - girti vaiką už pastangas. Jūsų sūnus ar dukra turi suprasti, kokį vaidmenį siekiant savo tikslų vaidina asmeninė atsakomybė. Labai svarbu ir tai, kokį pavyzdį rodote. Jei nuolat skundžiatės savo bosu ar kaltinate jį dėl nesėkmių, jūsų vaikas susidaro klaidingą nuomonę.

Taip pat skaitykite: Žingsnis po žingsnio vadovas

7. Apie Mokyklą Kalbėkite Tik Teigiamai

Vaikai turi žinoti, kad jų tėvai vertina mokymąsi. Atsargiai kalbėkite apie mokyklą ir mokytojus, nes jūsų neigiamas požiūris netruks persiduoti ir vaikui. Paaiškinkite jam, kad mokslas, nepaisant visų su mokykla susijusių problemų, yra labai vertingas, o pastangas galiausiai vainikuos sėkmė. Jei vaikas kaltins mokyklą, jis neišmoks prisiimti asmeninės atsakomybės.

8. Padėkite Suvokti Ryšį Tarp Mokymosi ir Pomėgių

Kartais vaikams trūksta motyvacijos, nes jie nemato ryšio tarp užduočių ir savo tikslų bei pomėgių. Vaikas, kuris svajoja būti astronautu, turi žinoti, kad jam labai svarbu išmanyti matematiką ir fiziką. Kartu pagalvokite, kokie reikalavimai keliami įvairių profesijų žmonėms. Turėkite omenyje, kad vaikai dažniausiai būna „čia ir dabar“. Jiems sunku įsivaizduoti net tai, kas įvyks po kelių savaičių, jau nekalbant apie tolimą ateitį.

9. Namų Darbus Paverskite Smagiu Žaidimu

Vaikai mėgsta iššūkius, tad jei nuobodžius namų darbus paversite žaidimu su iššūkiu, jūsų vaikas juos atliks kur kas greičiau. Kai kuriems vaikams patinka varžytis, tad galite paklausti, per kiek laiko jis viską atliks - be klaidų. Kitas kūrybiškas būdas - susieti namų darbus su pomėgiu. Pavyzdžiui, matematinės lygtys gali būti užkoduota užduotis į Marsą skrendančiam astronautui. Misija nepasiseks, jei į darbą įsivels bent mažiausia klaidelė.

10. Nepamirškite, Kad Motyvacija Ne Visada Susijusi Su Mokymusi

Motyvacija mums dažnai asocijuojasi su mokymusi. Visgi būtina paminėti, kad kai kuriems vaikams netrūksta motyvacijos siekti savo tikslų, tik tie tikslai nėra susiję su mokykla. Pavyzdžiui, gabiam paaugliui gali būti daug įdomiau ruošti programą senelių ar vaikų namams, o ne sėdėti prie vadovėlių.

Kiti Svarbūs Aspektai Ugdant Motyvaciją

• Suteikite laisvę pasirinkti: Leiskite vaikui pasirinkti veiklas, kurios jį domina - tai padės jam jaustis atsakingam už savo mokymąsi ir veiklų pasirinkimą.
• Palaikykite: Pagirkite ir kartu su vaiku pasidžiaukite jo pastangomis ir pasiektais rezultatais - tai gali būti žodinis palaikymas, pagyrimas ar net mažas apdovanojimas.
• Parodykite pavyzdį: Jūsų paties entuziazmas ir motyvacija gali turėti didelę įtaką vaiko požiūriui į mokymąsi ir veiklą, todėl būkite pavyzdys, kaip galima nuolat tobulėti ir siekti savo tikslų.
• Kurkite įdomias ir stimuliuojančias sąlygas: Kurkite aplinką, kurioje vaikas gali tyrinėti, kurti, eksperimentuoti ir išbandyti naujas idėjas, o kartu užtikrinkite, kad mokymosi veiklos būtų įdomios ir įkvepiančios.
• Džiaukitės pasiekimais: Stebėkite vaiko progresą ir džiaukitės jo pasiekimais; tai padeda suteikti pasitikėjimo ir skatina dėti kuo daugiau pastangų.
• Įtraukite vaiką: Leiskite vaikui dalyvauti sprendimų priėmime dėl savo mokymosi ir veiklų - tai padės jam jaustis svarbiam ir atsakingam.
• Kviesti kurti tikslus: Padėkite vaikui nustatyti realistinius, bet iššūkį keliančius tikslus, kurie skatintų jį siekti pažangos ir stebėti, kaip atsiperka jo pastangos.
• Stebėkite interesus: Sekite, kas domina vaiką, ir leiskite jam vertinti bei tyrinėti šias sritis - tai padės išlaikyti jo susidomėjimą ir pasinerimą į tai, kas domina.
• Klausti ir klausyti: Nuoširdžiai domėkitės tuo, kas vyksta vaiko gyvenime, klausykite jo minčių ir nuomonės bei skatinkite dalintis savo patirtimi.

Motyvacija ir Fizinis Aktyvumas

Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu - kaip paskatinti vaiką daugiau judėti ir aktyviai sportuoti. Štai keletas patarimų:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

• Atsižvelkite į vaiko individualumą: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu stebėti jo elgesį, išgirsti nuomonę ir pastebėti, kokiose situacijose jis tampa energingesnis.
• Normalizuokite baimes: Vaikams dažnai kyla įvairių baimių, susijusių su sportu. Svarbu, kad vaikai žinotų, jog jausti nerimą naujose situacijose yra natūralu.
• Raskite balansą tarp skatinimo ir spaudimo: Skatinimas reiškia entuziastingą palaikymą, domėjimąsi vaiko veikla ir pažanga, kartu priimant jo sprendimus ir jausmus.
• Ugdyti vidinę motyvaciją: Leiskite vaikui išsikelti asmeninius tikslus ir švęskite kiekvieną mažą pergalę bei pažangą, o ne tik galutinius rezultatus.
• Paverskite sportą smagiu: Jei fizinė veikla asocijuosis su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, motyvacija judėti atsiras natūraliai.
• Atsižvelkite į vaiko temperamentą ir socialinius polinkius: Ekstravertiškiems vaikams dažnai labiau patinka komandinės sporto šakos, o intravertams - individualios veiklos.
• Įtraukite „žaidimizaciją“: Paverskite fizinius pratimus į žaidimus, varžybas ar nuotykius.
• Sukurkite socialinę aplinką: Jei vaikas jaučiasi priimtas grupėje ir turi bendraminčių, jo noras dalyvauti sportinėje veikloje stipriai išauga.
• Išbandykite įvairias veiklas: Leiskite vaikui išbandyti įvairias treniruotes, prieš apsisprendžiant dėl vienos konkrečios.
• Būkite pastovūs ir lankstūs: Nustatykite reguliarų treniruočių grafiką, kurio stengiatės laikytis, tačiau išlaikykite ir tam tikrą lankstumą.
• Įkvėpkite istorijomis ir herojais: Pasakokite istorijas apie įžymius sportininkus, jų kelius į sėkmę, ištvermę ir pasiryžimą.
• Gerbkite vaiko autonomiją: Leiskite vaikui pačiam priimti tam tikrus sprendimus dėl savo sportinės veiklos.
• Dalyvaukite šeimos veiklose: Organizuokite aktyvias šeimos išvykas, dalyvaukite bendruomenės sporto renginiuose.

Kalbos Ugdymas ir Motyvacija

Svarbu skatinti vaiko kalbos raidą nuo pat mažens.

• Bendraukite su vaiku žvilgsniu: Pirmas vaiko komunikavimo būdas yra žvilgsnis. Stebėkite, ar vaikas jaučiasi saugus, tyrinėdamas aplinką.
• Stebėkite neverbalinę komunikaciją: Labai svarbu, kad vaiko neverbali (nežodinė) komunikacija būtų suformuota, nes vėliau tas neverbalinis komunikavimas perauga į žodinį bendravimą.
• Sukurkite motyvaciją kalbėti: Jei vaikas viską gauną vos tik panorėjęs, pvz., parodžius pirštu ar pazirzus, tai kam jam tada vargintis ir prašyti kitu būdu, pvz., žodžiu?
• Būkite kantrūs: Suprantu, kad vaikai skirtingi ir jie vystosi skirtingu tempu. Verta mėginti įvairius būdus.
• Žaiskite ir mokykitės kartu: „Įprastas pyrago kepimas gali tapti puikia integruota edukacine veikla. Bandydami su tėvelių pagalba perskaityti receptą vaikai susipažįsta su raidėmis, mokosi skaičiuoti pyragui reikalingus kiaušinius, pasverti miltus. Laukdami kol iškeps pyragas, vaikai taip pat susipažįsta su laikrodžiu. Serviruodami stalą paprašykite vaiko kiekvienam šeimos nariui sukurti vardinę kortelę su pirmąja vardo raide ar visu vardu“.

Pagarba ir Motyvacija

Ypač svarbu vaikus auginti pagarbos atmosferoje. Būtent šiame amžiuje vaikams verta diegti suvokimą, kad visi, net suaugusieji, klysta, svarbu mokyti nesmerkti suklydusio žmogaus. Tėvai ir pedagogai šiame procese vaidina kertinį vaidmenį ne tik taikydami ugdymo metodus, bet ir demonstruodami asmeninį pavyzdį.

Vidinė ir Išorinė Motyvacija

Edukologai kalba apie skirtingas motyvacijos rūšis. Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto, iš asmeninio noro pažinti ir tobulėti. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje. Išorinei motyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai.

Labai dažnai tėvams tenka susidurti su vaikų nenoru mokytis, tingėjimu daryti namų darbus ar tiesiog pabėgimu iš pamokų. Kyla natūralūs klausimai: ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikai atrastų mokymosi džiaugsmą?; kaip tėvai gali tinkamai paskatinti ruošti namų darbus? Tiesa ta, kad visiškai nemotyvuotų vaikų mokslui nėra, gali nebūti motyvacijos konkrečiam dalykui arba konkrečiu momentu. Žmogaus smegenys yra sukurtos tam, kad mokytųsi.

10 Dalykų, Ką Gali Padaryti Kiekvienas Tėvas

1. Tikėkite savo vaiku. „Nepakirpkite“ vaikui sparnų. Labai svarbus Jūsų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą. Jei vaikui sakysite: ,,Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais“ „Fizikos tau niekuomet neprireiks“ arba ,,Aš nemokėjau tos matematikos ir tu nemokėsi“, taip pateisinsite vaiko tingėjimą ir padarysite jį neįgaliu mokymosi procese.
2. Vaiką girti mokymosi eigoje, o ne už konkretų rezultatą ar pažymį. Kai giriame tik konkretų pasiektą rezultatą, vaikas jaučiasi labai nusivylęs ir demotyvuotas, jei nepasiekia gero rezultato, todėl svarbu akcentuoti patį mokymosi procesą, o ne rezultatą, pvz.: ,,Ar tau smagu skaityti šitą knygą?“, ,,Matau, kad tau gerai sekasi ieškoti atsakymų“, “Tau puikiai pavyko - tikriausiai labai stengeisi, spręsk toliau“.
3. Stiprinti vaiko savęs vertinimą moksluose. Savęs vertinimas yra stipriai susijęs su noru mokytis, t.y.: jei vaikas tiki, kad jis yra protingas ir gabus, tai jis ir norės mokytis, daryti namų darbus. Todėl svarbu nuolat pastiprinti vaiką, pvz.: ,,Aš tavimi tikiu, kad tu išspręsi šitą užduotį“, ,,Pažiūrėk jau pusę užduoties padarei, tikiu, kad pavyks ją pabaigti. Pamėgink dar kartą“. „Tikiu, tavimi, kad tu sugebėsi.“
4. Kontroliuokite savo kalbą. Jei tris kartus vaiką pavadinsite TINGINIU arba KVAILIU, tai ketvirtą kartą Jūsų vaikas ir elgsis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Taigi, jei vaiką drąsinsime, kad ,,tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi… “, tikėtina, kad vaikas nebijos pradėti mokytis.
5. Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Mes mėgstame daryti tuos dalykus, kurie mums sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz.: ,,per mokymosi pertraukėlę apdovanokite kvapnia arbata, juodu šokoladu, ar sauja riešutų“.
6. Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs. Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių sąlygų. Bandykite pažadinti vaiko pažinimo džiaugsmą, pvz.: ,,Ar tau buvo smagu išspręsti šį uždavinį?, Oho kiek daug perskaitei, papasakok man!“.
7. Sudarykite raštišką kontraktą. Greitam rezultatui pasiekti naudingas kontrakto tarp tėvų ir vaiko sudarymas. Kontrakte vaikas surašo: 1) ką jis turi per konkretų laiką padaryti (geriausia pasirinkti 1 arba 2 savaites), 2) paskatinimas, kaip norėtų būti apdovanotas, jei laikysis savo susitarimo bei 3) kokia nuobauda laukia, jei jis neįvykdys susitarimo. Kontrakte turi būti keliami realūs reikalavimai, kad vaikas galėtų juos įgyvendinti, nes kontraktas turi būti SKATINIMO, o ne baudimo priemonė. Pinigai yra netinkama skatinimo priemonė. Geriau skatinkite kartu leidžiamu laiku, pvz.: ėjimu į kiną ar piceriją. Drausminkite, kokio papildomo darbo atlikimu.
8. Leiskite atrasti priežasties ir pasekmės ryšį. Vaikai dažnai nesusieja tai, kiek laiko mokėsi ir kokį pažymį gavo, todėl yra svarbu akcentuoti, kad ,,Jei mokeisi pusvalandį tai gavai 6 balus, o jei mokeisi 2 valandas gavai 10 balų“. Toks mokymosi laiko ir gauto pažymio susiejimas leis vaikui pasijusti galinčiu kontroliuoti savo mokslo rezultatus.
9. Leiskite rinktis, nuo ko pradėti. Vertimas ruošti namų darbus čia ir dabar prieš vaiko valią demotyvuos vaiką mokytis ir ilgam atstums nuo namų darbų darymo. Naudinga vaikui suteikti teisę nuspręsti nuo, ko jis gali pradėti daryti namų darbus arba kokioje vietoje atliks juos, arba ką veiks pertraukėlių tarp namų darbų darymo metu. Kai žmogui suteikiame galimybę rinktis, žmogus tampa labiau motyvuotu tą darbą padaryti. Mes nesuteiksime vaikui pasirinkimo laisvės atlikti ar neatlikti namų darbų, bet mes suteiksime galimybę rinktis namų darbų darymo aplinkybes, pvz.: ,,Pirma paruoši matematiką ar lietuvių?; Nori mokytis prie atidaro lango ar uždaryto?; Per mokymosi pertraukėlę norėsi ramiai išgerti arbatos ar pavedžiosi šunį?“
10. Neužsipulkite vaiko klausimu ,,KODĖL?“. Šis dažnai mūsų naudojamas klausimas atrodo natūralus ir tinkamas visose situacijose, pvz.: ,,Kodėl gavai neigiamą pažymį?“, ,,Kodėl pabėgai iš pamokų?“.

Po Pandemijos: Sumažėjusi Motyvacija

"Nuotolinių pamokų keliamus iššūkius vieni vaikai įveikė sunkiau, kiti lengviau, tačiau su tokių mokslų pasekmėmis susiduria visi, - įsitikinusi tarptautinėje Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“ dirbanti psichologė Eglė Totoraitienė. - Su kolegomis stebime sumenkusią moksleivių motyvaciją mokytis, sumažėjusį norą pažinti save, bendrauti su bendraamžiais.“ Po pertraukos sugrįžę į mokyklų suolus vaikai iš tiesų sunkiau susikaupia, jiems niekaip nepavyksta grįžti prie anksčiau įprastų elgesio ir bendravimo taisyklių.

Patarimai Kaip Išlaikyti Motyvaciją Mokykloje

Psichologės E.Totoraitienės patarimai, kaip tėvai gali padėti vaikui mokykloje išlaikyti motyvaciją:

• Pasirūpinkite, kad vaikas būtų fiziologiškai pasiruošęs mokytis: pailsėjęs, sotus, pabuvęs gryname ore, pajudėjęs fiziškai.
• Domėkitės vaiko gyvenimu ir mokymusi mokykloje. NEKLAUSKITE „Kaip sekėsi?“, KLAUSKITE „Ką šiandien sužinojai naujo?“, „Kas šiandien sekėsi geriau nei vakar?“, „Kas sukėlė daugiausiai klausimų?“ Taip pagelbėsite vaikui stebėti savo pažangą ir atpažinsite smalsumą žadinančius dalykus.
• Ugdykite vaiko laiko planavimo įgūdžius skatindami pasižymėti, ką ir kada jis ketina nuveikti, kaip koreguos planus pasikeitus aplinkybėms, kam skirs prioritetus: kas tądien svarbiausia, o ko galima atsisakyti ir pan.
• Bendradarbiaukite su mokytojais NE REIKALAUDAMI, o KLAUSDAMI, kaip galėtumėte prisidėti prie vaiko ugdymo(si), kad jis būtų įkvepiantis ir įvairus. Pavyzdžiui, planuokite šeimos keliones po istorines vietas ar pažintinius takus, derindami išvykas prie mokykloje dėstomų temų, žiūrėkite filmus aktualiomis temomis, diskutuokite.
• Nepamirškite pasakyti vaikams, kad jais didžiuojatės. Skatinkite juos pačius savimi didžiuotis, taip augindami vidinę motyvaciją, savivertės jausmą. Galite tiesiog pasakyti „Turėtum savimi didžiuotis, puikiai atlikai šią užduotį!“ ir atrasti, kaip vaikas galėtų išreikšti pasididžiavimą savimi, pavyzdžiui, paplekšnodamas sau per petį.
• Priminkite, kad motyvacija ir noras dažniausiai ateina bedarant, o ne prieš pradedant. Tad pirmiausia reikia pradėti.

Motyvacija Ir Apdovanojimai

Motyvacijai skatinti tinka ir apdovanojimai. Nors tai išoriniai noro stengtis kurstytojai, vis dėlto dažniausiai jie laikini ir nepadeda vaikui suvokti paties mokymosi vertės. Todėl skatinimas apdovanojimais naudingas tais atvejais, kai reikia ugdyti vaiko gebėjimą laukti, stengtis ilgesnį laiką. Jei vaikas sėkmingai renka taškus (pupeles, žvaigždutes, pliusiukus), galite apdovanoti jį leisdami daugiau, nupirkdami ką nors reikalingo ir geidžiamo (bet nekenkiančio sveikatai) ar suteikdami galimybę dalyvauti priimant sprendimus (dėl savaitgalio pramogų, šeimos išvykų ar pan.).

Svarbiausia - Geranoriškumas ir Pagarba

Norint, kad vaiko smalsumas, žingeidumas, taigi ir motyvacija būtų maksimaliai išsaugomi - labai svarbūs: geranoriškas tėvų įsitraukimas; atsakomybės pasidalinimas; ribų ir galimybių supratimas ir abipusė pagarba; būdų ugdytis papildomai paieška, t. y. neformalus ugdymas, laisvalaikio ir ugdymosi derinimas, įvairūs projektai, savanorystė ir pan.

Nebijokite Būti Šalia

"Ir pagaliau: nebijokite pasakyti, kad ne tik gali būti, bet ir bus sunku, - ramina psichologė. - Tai visiškai normalu. Būtinai patikinkite vaiką, kad būsite šalia, kai jam reikės pagalbos ir apkabinimo."

Motyvacija Disleksiją Turintiems Vaikams

Disleksiją turinčiam moksleiviui skaitymas ir užduočių atlikimas dažnai pareikalauja daugiau pastangų ir užtrunka ilgiau. Svarbiausia neperlenkti lazdos, nepulti aiškinti, kad kiekvienas privalo mokėti skaityti. Neleiskite vaikui pasijusti blogai - nevykėliu ar nepasitikinčiu savimi. Svarbiausia, kad vaikai gali ir išmoks skaityti, tik tai užtruks ilgiau. Norėdami motyvuoti vaiką skaityti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro skaityti priežastį.

Patarimai Kaip Motyvuoti Disleksiją Turintį Vaiką Skaityti

1. Sudarykite vaikui skaitymo tvarkaraštį. Pavyzdžiui, kasdien nuo 17 val. 30 min. mes sėdame paskaityti. Vieną dieną tai gali užtrukti 10 min., kitą - 20 min., bet stenkitės tai daryti kasdien. Tai turi tapti maloniu įpročiu, pvz., kaip valgyti.
2. Rinkitės ir garsiai skaitykite įvairią literatūrą. Ji turi atitikti jūsų vaiko amžių ir interesus.
3. Įsitikinkite, kad skaitoma literatūra nėra per sunki.
4. Padėkite vaikui susikurti jaukią aplinką. Paklauskite, ką norėtų atsigerti skaitydamas: sultys ar vaisvandenius.
5. Paaiškinkite, kodėl kasdien skiriate laiko skaitymui.
6. Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti knygą. Pavyzdžiui, pasirinkti patinkančius komiksus, kur būtų nemažai teksto ir naujų žodžių. O galbūt vaikas mėgsta važinėtis riedlente, riedučiais ar dviračiu, tada padėkite jam susirasti informacijos apie žmogų, kuris šioje srityje daug pasiekė ir paskaitykite apie jį.
7. Kartais nutinka taip, kad vaikas nenori skaityti savo tėvams. Tada pasiūlykite paskaityti vyresniems sesei ar broliui, o gal seneliams. Jei seneliai toli ir negalite nuvykti, visada galima paskambinti telefonu arba pabandyti susisiekti internetu. Taip pat galima pasiūlyti knygas paskaityti jaunesniems šeimos nariams.
8. Knygos, kuriose daug juokingų istorijų, taip pat suteikia motyvacijos.
9. Rodykite vaikui pavyzdį ir skaitykite knygas. Pasistenkite, kad knygos visada būtų „po ranka“. Pavyzdžiui, aplinkoje, kurią vaikas pasirinko kaip „jaukiausią skaitymui“ ar prie jo lovos.
10. Naudokitės viešąja biblioteka. Apsilankymas bibliotekoje gali tapti šeimos tradicija! Kartą per savaitę ar mėnesį. Kartu apsilankant bibliotekoje galima apžvelgti ne tik naujai išleistas, bet ir senesnes knygas, pabandyti surasti tai, ko galbūt praėjusį kartą nebuvo, o gal tiesiog pasėdėti ir pavartyti jau anksčiau skaitytą knygą. Užsukę į biblioteką rasite ir garsinių knygų.

tags: #menka #vaiku #motyvacija #mokytis