Kūdikio gimimas - džiaugsmingas įvykis, tačiau moterims nėštumo metu ir po gimdymo svarbi tiek profesionali pagalba, tiek savipagalbos priemonės. Šis straipsnis skirtas padėti moterims, jų šeimoms ir draugams suprasti pogimdyminę depresiją, atpažinti jos požymius ir rasti būdus, kaip įveikti šį sunkų laikotarpį.
Įžanga
Kūdikio laukimas siejamas su džiaugsmu, krykštavimu ir nuoširdžiais artimųjų sveikinimais. Tačiau realybė ne visada tokia. Net ir planuotas nėštumas gali stipriai paveikti moters emocinę ir psichikos būklę. Skaičiuojama, kad depresija paveikia 10-20 proc. vaiko susilaukusių moterų. Tačiau atpažinti ją gali būti keblu. Kai kurie depresijos atvejai lieka nenustatyti ir dėl to negaunama pagalba. Naujas narys išbando šeimos santykius ir sujudina nusistovėjusį gyvenimą. Moteris kūdikio laukimą išgyvena ne vien fiziologiškai, bet ir psichologiškai. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai suruoštas kūdikio kraitelis, pasiruošti psichologiniams pokyčiams iš anksto sudėtinga.
Kas yra Pogimdyminė Depresija?
Pogimdyminė depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris gali pasireikšti tiek nėštumo metu, tiek praėjus metams po kūdikio gimimo. Šis sutrikimas kenkia ne tik pačiai mamai, bet ir jos santykiams su kūdikiu bei šeima. Depresijos požymiai gali išryškėti tiek laukiantis, tiek praėjus metams po kūdikio atėjimo į pasaulį.
Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti depresiškumą dar būdama nėščia. Tai nerimastingumas, verksmingumas, kuris paprastai savaime praeina per dvi savaites arba palengvėja ir liaujasi, sulaukus pagalbos paguodos, pokalbio. Tačiau pogimdyminė depresija gali užsibūti ilgai - tęstis kelis metus.
Pogimdyminės Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims. Deja, skurdas, migracija, didžiulis stresas, smurto (buitinio, seksualinio ir lytinio) poveikis, nepaprastosios ir konfliktinės situacijos, stichinės nelaimės, iki tol turėti psichikos sveikatos sutrikimai, suicido, priklausomybių patirtis ir menka socialinė parama padidina konkrečių sutrikimų riziką.
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai
Lietuvoje 2024 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnės mintys apie savižudybę po gimdymo susijusios su jaunesniu gimdyvės amžiumi ir atlikta cezario pjūvio operacija. Tačiau neatsižvelgiant į gimdymo eigos nesklandumus ar kūdikio gimimo būdą, tiek pogimdyminės depresijos, tiek pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo simptomai reikšmingai susiję su menkesniu subjektyviu gimdymo patirties vertinimu, kaip tą mato pati moteris, su didesne neatitiktimi gimdyvių turėtiems lūkesčiams gimdymo atžvilgiu, mažesniu saugumo jausmu ligoninėje, patirtu gąsdinimu, patyčiomis ar prievarta, menkesniu pasitenkinimu gimdymo metu suteikta priežiūra, menkesniu pasitenkinimu po gimdymo suteikta priežiūra.
Kaip Atpažinti Pogimdyminę Depresiją: Pagrindiniai Požymiai
Pirmieji požymiai gali būti nuolatinis liūdesys, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis ar praradimo džiaugsmo jausmas. Kūdikio laukimas siejamas su džiaugsmu, tačiau realybė ne visada tokia. Jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar neįveikiamą neviltį, būtina nedelsti ir kreiptis į skubią pagalbą.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Nuolatinis liūdesys arba prislėgta nuotaika.
- Intereso arba malonumo praradimas.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (apetito stoka arba persivalgymas).
- Nuovargis arba energijos stoka.
- Sunkumai susikaupti arba priimti sprendimus.
- Nervingumas arba irzlumas.
- Kaltės jausmas arba bevertiškumo jausmas.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę.
Savipagalbos Būdai
Moterims nėštumo metu ir po gimdymo svarbi tiek profesionali, tiek savipagalbos pagalba. Savipagalbos metodai gali žymiai palengvinti kasdienę emocinę būseną.
- Fizinė veikla: Rekomenduojamos reguliarios fizinės veiklos formos - vaikščiojimas, lengvi pratimai ar joga.
- Kvėpavimo pratimai: Kvėpavimo pratimai padeda valdyti įtampą.
- Atviras bendravimas: Labai svarbi ir šeimos, partnerio bei artimųjų parama. Atviras bendravimas apie sunkumus skatina emocinę stiprybę.
Šeimos ir Draugų Palaikymo Svarba
Artimųjų pagalba ir supratimas šiuo ypač jautriu jai laikotarpiu yra gyvybiškai svarbus. Nėštumas ir gimdymas iš esmės keičia partnerių gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Partneris, artimi draugai, giminaičiai raginami ne tik padėti rutininiuose darbuose (sutvarkyti namus, atnešti namudinio maisto, pasisiūlyti prižiūrėti vaiką), bet ir nuoširdžiai klausti apie emocinę sveikatą. Teiraukitės, kaip mama miega, kokia nuotaika, ar randa laiko sau.
Elementari žmonių parama ir supratimas kuria palaikančią aplinką, kurioje mama gali jaustis rami, žinodama, kad nebus pasmerkta, atsitikus neįprastiems, nemaloniems bei nesuprantamiems dalykams. Kartais pakanka, kad elementarios paslaugos tiekėjas (pvz., kūdikio masažistė, paskaitų lektorė, žindymo konsultantė, ginekologė) būtų atidus ką tik pagimdžiusiai moteriai, paklaustų jos „O kaip tu laikaisi?“ Parodę rūpestį tampame atsakinga, glaudžia bendruomene, kurioje mama nėra viena. Tokiu būdu padrąsiname kreiptis pagalbos, rodome pasitikėjimą ir demonstruojame supratimą bei pagarbą mamoms ir jų sprendimams apskritai.
Visuomenės sąmoningumas taip pat labai svarbus. Pogimdyminės depresijos centro vadovė ragina nepalikti mamų vienų ir visiems drauge dalintis atsakomybe už mamų savijautą ir ant jų rankų augančią jaunąją kartą, kuri jau vadinsis beta karta. Pasak N. Vildžiūnaitės, pogimdyminės depresijos statistika kalba ne tik apie mamas, bet daug daugiau pasako apie visuomenę ir motinystei ne visuomet palankią aplinką, kuri pati savaime nepasikeis. Tam reikia aktyvių kiekvieno iš mūsų pastangų.
Kreipimasis į Specialistus
Pagrindiniai pagalbos šaltiniai - psichologai, psichiatrai, psichoterapeutai bei krizių intervencijos centrai. Sunkesnių psichikos sutrikimų (pvz., pogimdyminė depresija, psichozė) atveju svarbu kreiptis nedelsiant. Nereikia jausti gėdos ieškant emocinės paramos.
Lietuvoje pagalbą teikia psichologinės pagalbos linijos („Pagalbos moterims linija”, „Vilties linija”), psichikos sveikatos centrai ir savanorių organizacijos. Visi pokalbiai ir konsultacijos su gydytojais ar psichologais yra konfidencialūs pagal įstatymą. Kiekviena moteris turi teisę į nemokamą psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą valstybinėse gydymo įstaigose.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Edinburgo Pogimdyminės Depresijos Skalė (EPDS)
Socialinis projektas „Mama mums rūpi“ skatina naudotis pasaulyje pripažįstama Edinburgo pogimdyminės depresijos skale (EPDS), kad būtų įvertinta depresijos rizika.
Kaip pabrėžia psichologė dr. doc. Giedrė Širvinskienė, kuri taip pat yra „Mama mums rūpi“ mokymų lektorė, PSO rekomenduoja vertinti pogimdyminės depresijos riziką ir mamos nerimo lygį naudojant nedidelės apimties klausimynus, kurie medikų duodami pildyti nėštumo metu ir po gimdymo. Abiejose rekomenduojama rinktis Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS) arba Paciento sveikatos klausimyną (PHQ-9).
„Edinburgo depresijos skalė sukurta 1987 metais Johno Coxo ir bendraautorių. Nuo to laiko skalė buvo išversta į daugelį kalbų, dažnai taikyta ir tebetaikoma moksliniuose tyrimuose. Be to, skalė taikoma ne tik pagimdžiusioms moterims, bet ir nėštumo metu“, - sako dr. doc. G. Kaip didžiausią šio testo privalumą psichologė įvardija, kad jis vertina būtent su gimdymu ir motinyste siejamą depresiškumą. „EPDS yra viena dažniausiai naudojamų depresijos vertinimo skalių nėščių ir pagimdžiusių moterų populiacijoje visame pasaulyje tiek atliekant mokslinius tyrimus, tiek klinikinėje praktikoje“, - akcentuoja dr. doc. G. Skalę sudaro 10 teiginių, kurių kiekvienam pateikiami 4 galimi atsakymų variantai.
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai. Jei užpildyto Edinburgo klausimyno rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba, nemokamai dalinamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas su pagrindiniais patarimais.
Projektai ir Iniciatyvos Lietuvoje
Paslaugų pasiūla nėščiosioms ir tėvams Lietuvoje tikrai plati. Tai leidžia tinkamai pasiruošti gimdymui bei naujagimio priežiūrai. Tačiau kartais turimos informacijos nepakanka lengvai išgyventi jautrų ir emociškai sudėtingą periodą - pirmąsias savaites po gimdymo.
„Mama mums rūpi“ - tai vienintelis toks Lietuvoje socialinis projektas, skirtas besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms moterims. Ir ne tik joms. Projektas sistemingai dirba psichikos sveikatos gerinimo klausimais nuo 2019 metų. Didelio populiarumo sulaukusi sveikatos apsaugos ministerijos akredituota kvalifikacijos tobulinimo programa „Pogimdyminės depresijos atpažinimas, rizikos vertinimas, prevencija ir priežiūra nėštumo ir po gimdymo moterų, šeimų priežiūroje“ bus tęsiama ir 2023-iaisiais.
Pogimdyminės depresijos centras (pdcentras.lt) - nevyriausybinė organizacija, vykdanti pogimdyminės depresijos prevenciją ir atstovaujanti moterų ir šeimų teises į tinkamas, laiku suteikiamas psichikos sveikatos paslaugas nėštumo metu ir po gimdymo. 2024 m. centras įvykdė kvalifikacijos mokymus asmens sveikatos specialistams: 268 medicinos psichologai ir daugiau nei 450 akušerių, akušerių-ginekologų, šeimos gydytojų, slaugytojų gilino žinias apie depresijos atpažinimą, rizikos vertinimą, priežiūrą bei pagalbos suteikimą. Organizacija organizuoja ir psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą „Žvelk giliau“, kviesdama dalytis patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba artimųjų gyvenime.
Kaip Užbėgti Už Akių: Prevencinės Priemonės
Svarbu prisiimti atsakomybę už viešus pasisakymus, komentarus, darbdavių, kolegų ar net praeivių pastabas.
Dar viena priemonė - tai psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu. Pasirengimą sudėtingoms situacijoms galima lavinti suteikiant žinių, kaip sąmoningai atpažinti depresijos simptomus ir kur kreiptis. Tokių mokymų ir konsultacijų metu lavinami psichosocialinio sveikatingumo įgūdžiai ir psichiniai gebėjimai, reikalingi prireikus adaptuotis prie kintančių gyvenimo sąlygų.
Stereotipai ir Klaidingi Įsitikinimai
Prie sunkios savijautos prisideda ir visuomenėje gajūs stereotipai apie tai, kad mama privalo viską sugebėti ir susitvarkyti pati, taip pat veikia skaudžios aplinkinių pastabos, tokios kaip „pakentėk, čia tik hormonai“, „visos susitvarko“, „čia normalu“ ir pan. - taip iš tiesų tik giliname problemą, ignoruojame tikrąją moters būseną, nuvertiname ir atstumiame. Dėl šios priežasties centro konsultantai ir lektoriai kviečia prie pogimdyminės depresijos atpažinimo ir prevencijos jungtis visus visuomenės narius - ir ne tik tuos, kieno aplinkoje gimė kūdikis.
Tyrimai ir Statistika
Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją - net 23 proc. respondenčių. Depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo: 2020 m. jis siekė 3 proc., 2021 ir 2022 m. - po 1 proc., o 2023 m. - net 5 proc.
Įvairiais duomenimis depresija po gimdymo Lietuvoje suserga viena iš septynių moterų, o reikšmingus simptomus patiria viena iš keturių. Deja vis dar per dažnai pareiga spręsti sudėtingas situacijas prieš ir po gimdymo paliekama tik mamoms. Manoma, kad „susitvarkyti“ savo psichikos sveikatos reikalus yra paties žmogaus reikalas, nors dažnai emocinė sveikata labai stipriai sąveikauja su aplinkos veiksniais. Labai svarbu suprasti, kad iš tokios būklės žmogus ne visuomet gali išsikapstyti pats. Šiuo kritiniu laikotarpiu - nuo nėštumo pradžios iki kol kūdikiui sueis metai, bet žinoma - ir vėliau, labai svarbu moterims sulaukti palaikymo ir pagalbos iš jų partnerių, šeimos narių, draugų, bendruomenės, sveikatos įstaigų personalo.
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje moterys dažniausiai sulaukia emocinės pagalbos iš partnerio (76 proc.), taip pat iš artimųjų, bendraujančių gyvai arba nuotoliniu būdu (60-64 proc.), dar - iš draugių, su kuriomis dažniau susisiekia nuotoliu (55 proc.), rečiau - gyvai (39 proc.). Tik 55 proc. moterų po gimdymo emocinės paramos ieškojo pačios, kviesdamos pasikalbėti draugus ir artimuosius, 27 proc. jungėsi į mamas palaikančias grupes, 19 proc. - į vaikų užimtumo grupes ir tik 3 proc. kreipėsi į emocinės paramos tarnybas.
Depresijos Padariniai
Depresija žmogui sukelia didžiules kančias ir negalią, nulemia mažesnį motinos atsaką į vaiko poreikius, kas beje yra pastebima ir kitų ligų atvejais, pavyzdžiui, esant didelio laipsnio skausmui ar aukštai kūno temperatūrai. PSO tyrimai rodo, kad gydant motinų depresiją pagerėja mamos sveikata, o taip pat - ir naujagimių augimas bei vystymasis, sumažėja jų viduriavimo ir nepakankamos mitybos tikimybė.
Savižudybės yra svarbi nėščiųjų ir moterų po gimdymo mirties priežastis. Pagal Higienos instituto (HI) suteiktus duomenis iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA), 2016-2022 metais Lietuvoje nusižudė 9 moterys, kurioms metų laikotarpyje iki savižudybės buvo patvirtintas nėštumas.
Pasak N. Vildžiūnaitės, prie sunkios savijautos prisideda ir visuomenėje gajūs stereotipai apie tai, kad mama privalo viską sugebėti ir susitvarkyti pati, taip pat veikia skaudžios aplinkinių pastabos, tokios kaip „pakentėk, čia tik hormonai“, „visos susitvarko“, „čia normalu“ ir pan. - taip iš tiesų tik giliname problemą, ignoruojame tikrąją moters būseną, nuvertiname ir atstumiame.
tags: #pogimdymine #depresija #rekomendacijos #motinoms #seimai #ir