Švėkšnos psichiatrijos ligoninė (ŠPL) - tai ilgą istoriją turinti gydymo įstaiga, kurios veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos psichiatrijos istorijoje. Nors nuo 2023 m. balandžio mėnesio ligoninė oficialiai tapo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Švėkšnos departamentu, jos istorija ir indėlis į psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje išlieka svarbūs. Šiame straipsnyje panagrinėsime Švėkšnos psichiatrijos ligoninės istoriją, apžvelgsime jos atsiradimą, raidą, gydymo metodus ir reikšmę regionui bei visai Lietuvai.
Psichiatrijos gydymo raida Lietuvoje XX amžiuje
Norint suprasti Švėkšnos psichiatrijos ligoninės atsiradimo kontekstą, būtina apžvelgti psichiatrijos gydymo raidą Lietuvoje XX amžiuje. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., Lietuvoje veikė tik dvi psichoneurologinės ligoninės - Vilniuje ir Kalvarijoje. Vilniaus psichoneurologinė ligoninė buvo pagrindinė tokio pobūdžio įstaiga, turėjusi 300 lovų ir vieną gydytoją psichiatrą. Kalvarijos ligoninė, įkurta 1926 m., iš pradžių veikė kaip Tauragės psichoneurologinės ligoninės filialas, perkeltas į buvusio pasienio su Rytų Prūsija kareivines.
Tauragės psichoneurologinė ligoninė buvo įkurta 1916 m., Vokietijos okupacijos metu, vietoje į Rusiją evakuotos Vilniaus apygardos psichiatrinės ligoninės. Šioje ligoninėje, be psichikos sutrikimų turinčių pacientų, buvo gydomi niežais ir dizenterija sergantys asmenys bei laikomi karo belaisviai.
1926 m. Kalvarijoje atidarytoje psichoneurologinėje ligoninėje iš pradžių buvo 400 lovų, vėliau jų skaičius išaugo iki 600. Tačiau 1950 m. ligoninė buvo perduota SSRS Gynybos ministerijai ir 1951 m. uždaryta. Pacientai perkelti į naujai įkurtas įstaigas Kaune ir Pažaislyje, o kiti išleisti gydytis ambulatoriškai.
Uždarius Kalvarijos ligoninę, Lietuvoje veikė trys psichoneurologinės ligoninės - Vilniaus, Kauno ir Pažaislio, kuriose iš viso buvo 1400 lovų. Nepaisant to, lovų skaičius buvo nepakankamas, o ligoninės perkrautos, patalpos nepritaikytos gydymui, nesilaikoma higienos normų. Dėl vietų trūkumo daugelis asmenų, kuriems reikalingas gydymas, nebuvo hospitalizuojami, o patekę į stacionarą gydėsi ypač blogomis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Psichoneurologinių ligoninių problemos 1945-1955 m.
1945-1955 m. laikotarpiu Lietuvos SSR psichoneurologinės ligoninės susidūrė su daugybe problemų. Ligoninės buvo perkrautos, vienai lovai tekdavo 2-3 pacientai, patalpos buvo nepritaikytos gydymui, nesilaikoma higienos normų. Vienam pacientui tekdavo tik 2,5 m2 naudingo ploto, kai nustatyta norma buvo 6,5 m2. Dėl didelio perkrovimo nebuvo laikomasi elementariausių higienos ir sanitarijos normų, kilo šiltinės ir dizenterijos epidemijos.
Ligoninėse trūko reikalingų vaistų, nesilaikyta maitinimo normų. Pacientai negaudavo jiems priklausančio daržovių, pieno, kiaušinių ir cukraus kiekio. Pagal Lietuvos SSR Sveikatos ministerijos 1953 m. nustatytą maitinimo normą vienai dienai reikėjo skirti 7 rublius ir 77 kapeikas, o respublikos biudžete tam buvo numatyta tik 6 rubliai ir 78 kapeikos.
Be to, bendras gyventojų medicininis aptarnavimas sovietinėje Lietuvoje buvo menkai išvystytas, lyginant su Estijos ir Latvijos sovietų respublikomis. Lietuvoje buvo nedidelis gydymo įstaigų tinklas, mažai gydytojų ir mažesnis medicinos įstaigų finansavimas.
Dėl gydymo įstaigų ir lovų juose skaičiaus bei gydytojų trūkumo psichoneurologinėse ligoninėse nebuvo galima taikyti tinkamo gydymo. Perkrautose ligoninėse nebuvo taikomas profiliuotas gydymas: sunkūs ligoniai neatskirti nuo chroniškų, ramūs nuo neramių, suaugę nuo vaikų. Tuo metu Lietuvos SSR nebuvo nei vienos specializuotos gydymo įstaigos ar skyriaus skirto vaikų psichoneurologiniam gydymui. Lemiamos įtakos pacientų gydymui taip pat turėjo nepakankamas gydytojų skaičius bei jų kvalifikacijos neatitikimas.
Gydymo metodai Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse 1945-1955 m.
1945-1955 m. laikotarpiu Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse dominavo aktyvioji terapija - pacientų gydymo būdas taikant medikamentinės traukulinės (korazolis) ir elektros šoko traukulinės terapijos metodus. Prie aktyvios terapijos metodų taip pat buvo priskiriamas gydymo insulinu metodas, kai pacientui suleista insulino injekcija buvo sukeliama medikamentinė, t. y. dirbtinė, koma. Tačiau tuo laiku šis gydymo būdas buvo inovatyvus ir, dėl to, plačiau nepaplitęs.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos Ligoninės Ateitis
Aktyvios terapijos gydymo metodai buvo taikomi rezistentiškiems, t.y. atspariems kitiems gydymo metodams, pacientams. Šie gydymo metodai atskleidžia, koks tuo laiku buvo psichoneurologinėse ligoninėse gydomų pacientų kontingentas - daugiausia pacientai sergantys įvairiomis šizofrenijos formomis.
1946-1948 m. Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse aktyvios terapijos gydymo metodai buvo taikyti 1354 pacientams. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, jog medikamentinė ir elektros šoko terapija turėjo neigiamą poveikį pacientų sveikatai. Kita vertus, visose Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse buvo pastebėtas teigiamas insulino terapijos poveikis. Todėl 1950-1955 m. laikotarpiu Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse daugiausia gydyta insulino terapijos metodu.
1954 m. psichikos sutrikimus turinčių pacientų gydymui pradėti naudoti psichotropiniai preparatai (neuroleptikai arba antipsichotikai). Tuo laiku daugiausia naudojamu neuroleptiku, fenotizino grupei priklausančiu aminazinu (chlorpomazinu), buvo slopinama nepageidautina pacientų būklė.
Švėkšnos psichiatrijos ligoninės įkūrimas ir raida
Atsižvelgiant į sudėtingą psichoneurologinio gydymo situaciją Lietuvoje, 1956 m. buvo atidaryta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Ligoninė įsikūrė G. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotame ir pastatytame pastate. 1981 m. buvo pradėtas statyti naujas ligoninės priestatas, kuriam atvėrus duris, ligoninė vienu metu galėjo gydyti 500 pacientų.
Lietuvos SSR Ministrų Taryba, priimdama sprendimą dėl psichoneurologinės ligoninės steigimo Švėkšnos miestelyje, atsižvelgė į gydytojų psichiatrų J.Gliauberzono ir E.Demidiuko nuomonę, jog šiame Žemaitijos miestelyje esantis apleistas ligoninės pastatas yra labiau tinkamas psichiatrinei ligoninei.
Taip pat skaitykite: Svarbiausia informacija apie sveikatos priežiūrą
Iki 1956 m. Lietuvos SSR „Vakarų regione“ nebuvo gydymo įstaigos atitinkančios psichoneurologinėms ligoninėms keliamų reikalavimų. Šilutės rajone veikė tik Pagrynių psichochronikų ir Kintų invalidų namai, kuriuose kartu su kitais gyventojais buvo laikomi ir sunkiomis lėtinėmis psichikos ligomis sergantys asmenys.
Švėkšnos psichiatrijos ligoninė tapo svarbiu regiono psichikos sveikatos priežiūros centru. Ligoninėje buvo diegiamos naujovės, pakeitusios požiūrį į psichikos ligonius.
Švėkšnos psichiatrijos ligoninės reorganizacija ir dabartis
2023 m. balandžio mėnesį Švėkšnos psichiatrijos ligoninė buvo reorganizuota ir tapo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Švėkšnos departamentu. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant optimizuoti išlaidas ir pagerinti paslaugų kokybę. Reorganizacijos metu buvo planuojama sutaupyti apie 50 tūkst. litų per mėnesį, sumažinus skalbimo, maitinimo paslaugų, medikamentų pirkimo išlaidas.
Nors reorganizacija sukėlė nerimą dėl galimų atleidimų, buvo stengiamasi išlaikyti darbo vietas Švėkšnoje, kur ligoninėje dirbo 250 darbuotojų. Gydytojai galėjo būti ramūs, nes psichiatrų trūksta, jų etatai buvo išlaikyti.
2016 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas paminėjo savo veiklos 60 metų sukaktį. Per metus departamente gydoma apie 2700 pacientų, kuriais rūpinasi 218 darbuotojų.
Švėkšnos dvaro relikvijų skandalas
Švėkšnos psichiatrijos ligoninės istoriją aptemdė skandalas, susijęs su Švėkšnos dvaro relikvijomis. Paaiškėjo, kad buvęs Švėkšnos psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Gediminas Čebelis internete pardavinėja daiktus, teigdamas, jog jie yra iš Švėkšnos dvaro.
Amerikoje gyvenanti dvaro paveldėtoja Felicija Laimė Broel-Platerienė jau daugiau kaip 10 metų ieško kitados šeimai priklausiusių daiktų. Ji norėjo atgauti barometrą, bet G.Čebelis jo neatidavė. Paveldėtojos patikėtinis sakė žinąs Čebelio pavardę ir girdėjęs, jog iš Švėkšnos gydytojas išsivežė dvaro baldus ir kitus daiktus.
Švėkšnos dvaro muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Birutė Šervienė atmetė prielaidą, jog internetu siūlomi daiktai yra vogti, tačiau piktinosi, jog vertingi šeimos daiktai šitaip išpardavinėjami.
Švėkšnos sanatorinė mokykla
Švėkšnoje veikia ne tik psichiatrijos ligoninė, bet ir sanatorinė mokykla, kurioje mokosi elgesio bei emocijų sutrikimų kamuojami paaugliai. Mokyklos direktorė Laima Navickienė ir vaikų psichiatras Linas Slušnys šią įstaigą vadina lageriu bei getu.
Su tokiais sunkiais paaugliais Švėkšnoje dirba tik vienas vaikų psichiatras, o pagrindinė mokyklos veiklos sritis - švietimas. Dėl šios priežasties daugiausia lėšų skiriama ugdymo reikmėms, o paauglių psichikos būklė - neesminis klausimas.
Vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, į Švėkšną patenka tie vaikai, kuriais tėvai ar globos įstaigos nori atsikratyti. Ji ketina apsilankyti šioje įstaigoje ir domėsis, ar visi čia esantys vaikai išties privalo mokytis Švėkšnoje.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus persekiojimas
Švėkšnos psichiatrijos ligoninės prijungimas prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės tapo pretekstu pradėti šios ligoninės direktoriaus Jono Sąlygos persekiojimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo tyrimą dėl tariamų viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų įrengiant biokuro katilinę Švėkšnos psichiatrijos departamente.
Nepaisant to, kad katilinės įrengimas leido perpus sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti aplinkos kokybę, J.Sąlygai buvo pareikšti įtarimai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad asmenys, įtariami padarę nusikaltimą, neturėtų toliau eiti vadovaujamų pareigų.
Šis atvejis parodė, kaip įstatymų pataisos gali būti panaudotos susidoroti su žmonėmis, kurie galbūt nepatinka ar neįtinka.
Biokuro katilinės įrengimo skandalas
Švėkšnoje įrenginėjant biokuro katilinę iš tiesų suplanuotas pirkti katilas buvo pakeistas kitu, efektyvesniu, bet tai nebuvo atlikta savavališkai. Tai buvo suderinta ir pritarimas gautas tiek iš Viešųjų pirkimų tarnybos, tiek iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo, Specialių statybų darbų techninės priežiūros.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijos lėšų, skirtų VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, teikimo nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“. Pagal jį ligoninė turėjo grąžinti skirtą daugiau nei 294 tūkst. Eur subsidiją katilinės rekonstrukcijai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Jūrininkų ligoninės skundą, jį tenkino ir panaikino šį LR aplinkos ministro įsakymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. neskundžiama nutartimi pateiktus skundus atmetė ir paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą.
tags: #sveksnos #psichiatrijos #ligonine #sveksna