Spazminio ryšio su emocijomis išraiška ir įtaka sveikatai

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip emocijos gali pasireikšti per įvairius fizinius simptomus ir sveikatos sutrikimus, apimant tiek psichologinius, tiek fiziologinius aspektus. Aptariami įvairūs sutrikimai, pradedant nerimu ir baigiant elgesio sutrikimais, taip pat nagrinėjami galimi gydymo būdai ir patarimai, kaip valdyti šias būkles.

Nerimas ir jo pasireiškimas

Nerimas yra emocinė būsena, kurioje žmogus jaučia nerimą, įtampą ar baimę dėl ateities įvykių ar nežinomybės. Ilgiau nei 6 mėnesius trunkantis nerimas gali būti rimta problema. Jis gali pasireikšti fiziologiniais simptomais, tokiais kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebėjimas, susikaupimo problemos, miego sutrikimai ir kt. Nerimas gali būti streso šaltinis ir net psichologinių problemų, pvz., panikos priepuolių, socialinių baimių arba bendro nerimo sutrikimo, priežastis.

Nerimo gydymas

Gydant nerimą, svarbu nustatyti priežastis ir pagal tai pasirinkti tinkamus gydymo būdus. Dažniausiai naudojami nerimo gydymo metodai yra šie:

• Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra dažnai naudojama terapinė priemonė. Terapeutas dirba su pacientu, padedant jam suvokti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei įgūdžius, kurie sukelia nerimą. KET gali būti efektyvi priemonė nerimo sutrikimų gydymui.
• Vaistai: Tam tikri vaistai gali būti naudojami nerimui gydyti, ypač kai jis tampa sunkus arba sutrikdo kasdienį funkcionavimą. Vienas iš gydymo metodų yra levandų aliejus, kuris gali būti naudingas nerimo ir streso valdymui, nes jis yra žinomas dėl savo raminamojo poveikio. Levandų aliejus gali būti naudojamas aromaterapijai, masažui arba voniai. Galima vartoti ir levandų aliejaus kapsules. Vaistinėse galite įsigyti Lilandor pavadinimu.
• Relaksacijos technikos: Tai apima meditaciją, kvėpavimo pratimus, jogą ir kitas fizinės veiklos formas, kurios padeda sumažinti įtampą ir fiziologinius nerimo simptomus.
• Savęs stebėjimas ir sveika gyvensena: Laikydami dienoraštį apie savo jausmus ir situacijas, kurios sukelia nerimą, galite identifikuoti šaltinius ir mokytis suvaldyti nerimą. Taip pat svarbu palaikyti sveiką mitybą, miegą ir fizinį aktyvumą.
• Socialinė parama: Aptarimas su draugais, šeima ar kitais artimaisiais gali padėti jums jaustis mažiau izoliuotiems ir gauti emocinę paramą.
• Streso valdymas: Mokėjimas valdyti kasdienį stresą gali sumažinti nerimą. Tai apima organizuotą darbo valdymą, laiko valdymą ir kitus praktinius įrankius.

Svarbu suprasti, kad nerimas yra normali emocija, kuri gali atsirasti reaguojant į iššūkius ar pokyčius gyvenime. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu ir intensyviu, jis gali tapti sutrikimu ir turėtumėte ieškoti pagalbos iš specialistų.

Psichozė su regos haliucinacijomis

Psichozė su regos haliucinacijomis yra būklė, kai žmogus patiria regėjimo sutrikimus, kai mato tai, kas nėra realu, t.y., haliucinacijas. Ši būklė dažnai susijusi su sunkiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar sunkus depresijos epizodas, tačiau regos haliucinacijos gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių, įskaitant fizinius sveikatos sutrikimus ar medžiagų vartojimą. Psichozės metu žmogus gali prarasti ryšį su realybe, o regos haliucinacijos yra vienas iš būdų, kaip ši būklė pasireiškia.

Taip pat skaitykite: Emocijos ir savimonė

Galimos priežastys

Psichozė ir regos haliucinacijos gali atsirasti dėl įvairių psichologinių, neurologinių ar medžiagų poveikio priežasčių:

• Šizofrenija: Ši lėtinė psichikos liga dažnai pasireiškia haliucinacijomis, delyrais ir kitais psichozės simptomais.
• Bipolinis sutrikimas: Bipolinio sutrikimo metu, ypač manijos arba depresijos epizodo metu, gali pasireikšti psichozės simptomai, įskaitant regos haliucinacijas.
• Sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais: Sunkios depresijos metu žmogus gali patirti haliucinacijas, kurios dažniau būna neigiamo pobūdžio.
• Smegenų traumos ar neurologiniai sutrikimai: Kai kurie neurologiniai sutrikimai, pvz., Alzheimerio liga, Parkinsono liga ar smegenų traumos, gali sukelti regos haliucinacijas.
• Vaistų ar psichotropinių medžiagų vartojimas: Haliucinacijos gali atsirasti kaip tam tikrų vaistų, narkotinių medžiagų ar alkoholio poveikis.
• Miego trūkumas arba nuovargis: Ilgalaikis miego trūkumas gali sukelti psichozės simptomus ir haliucinacijas, nes smegenys nespėja tinkamai pailsėti.
• Organiniai sutrikimai: Kai kurios infekcijos, pvz., meningitas, arba medžiagų apykaitos sutrikimai gali sukelti psichozinius simptomus ir haliucinacijas.

Simptomai

Be regos haliucinacijų, psichozė gali būti lydima ir kitų simptomų, kurie gali padėti atpažinti būklę ir jos priežastį:

• Klaidingi įsitikinimai (delyrai): Žmogus gali būti įsitikinęs faktais, kurie neatitinka realybės, pvz., manyti, kad yra persekiojamas.
• Minties procesų sutrikimai: Pasireiškia padrika, nerišli kalba arba sunkumas susikaupti.
• Elgesio pokyčiai: Žmogus gali pradėti elgtis neįprastai arba keistai, pvz., kalbėtis su regėjimo objektais.
• Sutrikusi orientacija laike ir erdvėje: Psichozės metu gali būti sunku orientuotis aplinkoje, suvokti laiką.
• Emocinis nestabilumas: Dažnai pasireiškia intensyvios ir besikeičiančios emocijos, pvz., baimė, susijaudinimas arba depresija.

Kaip elgtis

Jei pastebite regos haliucinacijas ar kitus psichozės simptomus, svarbu imtis šių veiksmų:

• Ieškokite pagalbos: Psichozė su regos haliucinacijomis yra rimta būklė, todėl svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.
• Palaikykite ramią aplinką: Ramybė ir saugi aplinka gali padėti sumažinti diskomfortą ir išvengti papildomo streso.
• Venkite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų: Šios medžiagos gali pabloginti būklę ir padidinti haliucinacijų intensyvumą.
• Padėkite palaikyti rutiną: Jei regos haliucinacijas patiria artimasis, galite padėti palaikyti reguliarią kasdienę rutiną, kuri suteikia stabilumo jausmą.

Psichozė su regos haliucinacijomis reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Apatinės pilvo dalies ar dubens skausmai

Apatinės pilvo dalies ar dubens skausmai gali būti ūminiai arba lėtiniai. Jie gali būti nulemti ginekologinės ar kitos kilmės - virškinimo, šlapimo, nervų sistemų ligų, kaulų ir raumenų skausmų, psichologinių problemų.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu

Ūminiai skausmai

Dėl ginekologinių priežasčių atsiradę ūminiai skausmai būna aštrūs, jie gali prasidėti staiga, vis stiprėti, nepraeiti nuo nuskausminamųjų vaistų. Tokius skausmus dažnai lydi pykinimas, silpnumas, pilvo pūtimas, kraujavimas iš makšties. Galimos priežastys - kiaušidės plyšimas (dažniausiai kiaušidės cistos vietoje), kiaušidės apsisukimas, negimdinis nėštumas, mažojo dubens uždegiminė liga. Rečiau gali pasireikšti komplikacijos dėl gimdos miomų. Ūminių skausmų atveju būtina skubi gydytojo konsultacija, kad būtų nustatyta diagnozė ir laiku suteikta pagalba.

Lėtiniai skausmai

Lėtiniai pilvo apačios ar dubens skausmai dėl ginekologinių priežasčių vargina nuolat ar su pertraukomis ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Statistiniai duomenys skelbia, kad lėtiniais pilvo apačios ar dubens skausmais skundžiasi viena iš septynių vaisingo amžiaus moterų. Galimos šių skausmų priežastys - endometriozė, gimdos miomos, kiaušidžių cistos, lyties organų nusileidimas, likę padariniai po mažojo dubens uždegiminės ligos, sąaugos mažajame dubenyje, dubens venų stazės sindromas, kiaušidžių liekanos ar blokuotos kiaušidės sindromas. Ilgai besitęsiantys skausmai blogina moters gyvenimo kokybę, trikdo kasdienį gyvenimą. Lėtinių skausmų varginamos pacientės dažniausiai jaučia spaudimą, sunkumą dubenyje. Skausmas apibūdinamas kaip bukas, vis pasikartojantis, skauda lytinių santykių metu, šlapinantis, tuštinantis, ilgai sėdint. Kai kuriais atvejais lėtiniai skausmai gali būti pastovūs, stiprūs, spazminio pobūdžio.

Gydymas

Skirtingų skausmo priežasčių gydymas taip pat yra skirtingas. Kiaušidės plyšimo ir vidinio kraujavimo, kiaušidės apsisukimo, taip pat ir negimdinio nėštumo atvejais taikomas operacinis gydymas. Mažojo dubens uždegiminė liga pirmiausia gydoma antibiotikais, o formuojantis pūliniui sprendžiama dėl operacinio gydymo. Diagnozavus endometriozę, kiaušidžių cistas, miomas, galimas tiek hormoninis, tiek operacinis gydymas. Sprendimai dėl ligos gydymo būdo aptariami ir priimami kartu su paciente. Kiaušidžių liekanos ar blokuotos kiaušidės sindromo atveju pirmiausia skiriamas kiaušidžių veiklą slopinantis hormoninis gydymas. Simptomams tęsiantis, sprendžiama dėl operacinio gydymo - kiaušidės pašalinimo. Sąaugos mažajame dubenyje atidalinamos chirurginiu būdu. Kai kuriais lėtinių skausmų atvejais taikoma psichoterapija, fizioterapija, pacientė taip pat gali būti nukreipiama ir skausmo specialisto konsultacijai.

Somatoforminiai sutrikimai

Somatoforminiai sutrikimai priskiriami prie plačiai visuomenėje paplitusių psichikos sutrikimų. Įvairių autorių duomenimis, nuo jų kenčia net iki 11-13 proc. gyventojų. Tokie pacientai sudaro iki 35 proc. visų bendrosios medicinos praktikos ligonių bei iki 30 proc. bendro profilio ligoninėse gydomų pacientų. Somatoforminių sutrikimų eiga dažniausiai yra lėtinė ir gana dažnai jie pasireiškia kartu su kitomis psichinėmis ligomis, pvz., fobija ar depresija. Be to, daugelis pacientų nuro­do įvairių neigiamų psichinių faktorių buvimą (konfliktai darbe, šeimoje ar finansiniai rūpesčiai).

Vienas iš somatoforminių sutrikimų yra somatoforminė vegetacinė (autonominė) disfunkcija, kurios esminis požymis - klinikoje dominuojantys vegetaciniai simptomai, susiję su tam tikru organu ar or­ganų sistema. Šiuo metu yra daug galimų šio sutrikimo pa­aiškinimų, tačiau nei vienu iš jų tiksliai nepaaiš­kinamas Šio sutrikimo atsiradimas. Įvairių tyrimų metu pastebėti šeiminiai ligos atvejai, ypač tarp pirmos eilės giminaičių. Vadinamosiose psichosomatinėse šeimose tėvai mažai dėmesio kreipia į psichologines emo­cijų išraiškas, kartais net draudžia reikšti tam tik­ras emocijas kaip nepriimtinas. Tokioms šeimoms būdingas ir psichologinės kalbos skurdumas, po­linkis neigti psichologinių problemų egzistavimą.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas

Manoma, kad prie somatoforminių sutriki­mų palaikymo prisideda ir biologiniai mechaniz­mai. Kai kurie pacientai nepavojingus organizmo po­jūčius vertina kaip sunkios ligos požymį, pvz., jis ma­no, kad skausmas pėdose perspėja apie artėjantį in­farktą. Išsivystant SVD dalyvauja visas komplek­sas tarpusavyje susijusių faktorių. Svarbiausias vaidmuo tenka perdėtam nepavo­jingų ir nekeliančių abejonių nemalonių soma­tinių pojūčių sureikšminimui bei klaidingam jų interpretavimui. Šie somatiniai pojūčiai suvo­kiami kaip grėsmingi, todėl kyla baimės jausmas, kuris dar labiau skatina organizmo reak­cijas (pvz., sumažėjusią kraujotaką rankose). Pacientai pastebi šį naują pasikeitimą ir taip iš­sivysto naujas simptomas.

Simptomai

Sutrikimo klinikinį vaizdą sudaro aiški vege­tacinė simptomatika, papildomi nespecifiniai ir subjektyvūs nusiskundimai bei pastovios nuoro­dos į atskirą organą ar sistemą kaip šio sutriki­mo priežastį. Sutrikimui būdingi organo somati­nio pakenkimo nerodantys simptomai, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes:

1. objektyviai pastebimi autonominės nervų sistemos sujaudinimo požymiai (širdies plakimas, prakaitavimas, paraudimas ar tremoras);
2. subjektyvūs, nespecifiniai simptomai, nere­tai paciento priskiriami tam tikrai sistemai ar organui (skausmas, sunkumas, tempi­mas, deginimas, pūtimo ar ištempimo po­jūčiai).

Diagnostika

Visų pirma reikia atlikti medicininius tyri­mus, kad galima būtų paneigti somatines simp­tomų priežastis. TLK-10 klasifikacijoje nėra nurodyta SVD trukmės kriterijaus. Pagal šią kla­sifikaciją paraleliai gali egzistuoti 2 ar daugiau somatoforminių autonominių sutrikimų, tačiau reikėtų įsitikinti, ar vis dėlto nėra somatizacinio sutrikimo. Greta gali būti diagnozuojama dep­resija. Jei depresija prasideda anksčiau už SVD, buvo depresijos epizodų praeityje, pirmiausia rašoma depresijos diagnozė ir gydoma.

Gydymas

Laikomasi nuomonės, kad SVD gydymą rei­kia pradėti kuo anksčiau, siekiant išvengti lėti­nės eigos pasekmių - dažno gydymo įstaigų lan­kymo ir nepagrįsto medikamentų vartojimo. Būtina pacientams išaiškinti somatinių kūno simptomų atsiradimo mechanizmus ir ryšį su paleidžiamais veiksniais, stresais.

• Psichoterapija: Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad psi­choterapinis gydymas yra efektyvus. Atpalaidavimo metodai (autogeninės treniruotės, progresyvus raumenų atpalaidavi­mas ir kt.) pagrįsti tuo, kad baimės jausmas ir su juo susijęs raumenų įsitempimo padidėjimas bei vegetacinis sujaudinimas sustiprina nusiskundi­mus. Elgesio treniravimas (sisteminiai el­gesio pratimai, paskirstantys kasdienį aktyvumą ir kt.). Kognityvinė terapija. Jos metu sten­giamasi paveikti paciento vadinamąsias negaty­vias, liūdesį ir bejėgiškumą skatinančias mintis, klaidingas interpretacijas, t. y. pakeisti jas į po­zityvias mintis. Gali būti taikomos ir giliai psichologiškai orientuotos psichoterapijos rūšys, pvz., analiti­nė.
• Farmakoterapija: Simptominis, neilgai trunkantis medika­mentinis gydymas taikomas esant ryškiems nu­siskundimams, pvz., pradinėje psichoterapijos stadijoje. Tam tikros grupės vaistai skiriami kiekvienai organų sistemai gydyti.

Priešmenstruacinis sindromas (PMS)

Priešmenstruacinį sindromą - PMS - patiria apie 40 procentų moterų. 5 procentus jų - kamuoja sunki forma. Su PMS susiję negalavimai pasirodo netrukus po ovuliacijos. Galima teigti, kad moterys, kenčiančios nuo PMS, normaliai jaučiasi tik vieną savaitę per mėnesį. Moters organizme kiekvieną mėnesį vyksta hormoniniai svyravimai. Kiaušidėse gaminami lytiniai hormonai veikia įvairius organus ir centrinę nervų sistemą. Pirmoje ciklo fazėje labiau veikia vieni, antroje - kiti. Dėl šios priežasties pokyčiai organizme tais laikotarpiais taip pat būna skirtingi. Teigiama, kad progesteronas, kurio pradeda daugėti antroje ciklo fazėje, gali veikti neuromediatoriaus serotonino apykaitą. PMS simptomai gali pasireikšti dėl jautrios nervų sistemos, hormonų disbalanso, antros ciklo pusės hormonų trūkumo. Tačiau dažniausiai kaltas padidėjęs nervų sistemos jautrumas.

Gydymas

• Preparatai su tikruoju skaistminiu reguliuoja prolaktino kiekį, stabilizuoja mėnesinių ciklą, veiksmingai mažina priešmenstruacinio sindromo simptomus, tarp jų ir krūtų skausmą, skysčių kaupimąsi, svorio didėjimą, ramina nuotaikų kaitas, irzlumą. Tačiau kartais jie gali sukelti alergines reakcijas. Nors tokie atvejai itin reti.
• Nakvišų aliejus turi natūralaus vitamino E, kuris turi stiprų antioksidantinį poveikį ir padeda sušvelninti PMS simptomus. Tačiau svarbu suprasti, kad homeopatiniai preparatai padeda ne iš karto.
• PMS simptomams slopinti taip pat gali būti naudojami ir kontraceptikai. Tuomet hormonų kiekis viso mėnesinių ciklo metu išlieka stabilus. Sustabdomas jų svyravimas, kas ir turi įtakos PMS simptomų atsiradimui.
• Iš esmės kovoti su PMS padėtų gyvenimo būdo pakeitimas: pastovus fizinis krūvis ir mitybos sureguliavimas.

Elgesio sutrikimas

Elgesio sutrikimas - tai būklė, kai žmogus demonstruoja pasikartojantį, normų neatitinkantį elgesį, kuris gali pažeisti socialines taisykles, pažeisti kitų žmonių teises arba kelti grėsmę asmeniui pačiam. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje ar paauglystėje ir gali reikšti įvairių emocinių ir elgesio problemų derinį. Elgesio sutrikimai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo individo amžiaus, asmenybės ir aplinkos.

Priežastys

Elgesio sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai, kurie gali būti genetiniai, psichologiniai ar aplinkos. Dažniausiai elgesio sutrikimai atsiranda dėl šių priežasčių:

• Genetiniai ir biologiniai veiksniai: Yra tyrimų, kurie rodo, kad kai kuriems žmonėms genetiniai ir neurologiniai veiksniai gali padidinti polinkį į elgesio sutrikimus, ypač jei šeimoje yra sergančiųjų psichikos sutrikimais.
• Trauminiai išgyvenimai: Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta gali turėti ilgalaikį poveikį ir sukelti emocinius bei elgesio sutrikimus.
• Šeimos problemos: Šeimos aplinkoje patirtas stresas, dažni konfliktai ar nesirūpinimas vaiko emocine būkle gali prisidėti prie netinkamo elgesio.
• Socialiniai ir aplinkos veiksniai: Gyvenimas stresinėje ar nesaugoje aplinkoje, pavyzdžiui, susidūrimas su nusikalstamumu, nedarbas, skurdas, gali skatinti elgesio sutrikimų vystymąsi.
• Psichinės sveikatos problemos: Dažnai elgesio sutrikimai yra susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD), depresija arba nerimo sutrikimais.

Simptomai

Elgesio sutrikimai pasireiškia įvairiais elgesio modeliais, kurie gali skirtis pagal jų intensyvumą ir dažnumą. Dažniausiai pasitaikantys elgesio sutrikimų simptomai yra šie:

• Agresyvus elgesys - fizinis arba žodinis smurtas prieš kitus, pykčio protrūkiai, muštynės, patyčios.
• Nepažymėtas autoritetas ir taisyklių nepaisymas - pasipriešinimas tėvams, mokytojams, kitoms autoriteto figūroms.
• Vagystės ar melavimas - vagystės, melagystės arba manipuliacijos kitiems gali būti elgesio sutrikimo požymiai.
• Antisocialinis elgesys - sąmoningas žalos darymas aplinkai arba daiktams, pvz., padegimai, vandalizmas.
• Mokymosi ir dėmesio problemos - nesugebėjimas susikaupti, nesidomėjimas mokymusi, blogi akademiniai pasiekimai.
• Mažas empatijos lygis - abejingumas kitų jausmams, nesirūpinimas kitų gerove.

Kaip elgtis

Svarbu suprasti, kad elgesio sutrikimai dažnai yra reakcija į nepalankią aplinką ar emocines problemas. Kognityvinė elgesio terapija padeda žmonėms atpažinti ir keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. Sportas, menai ar savanoriška veikla gali padėti nukreipti energiją ir sukurti sveikesnius elgesio modelius.

Kada kreiptis į gydytoją

• Jei elgesio sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius ir negerėja.
• Jei elgesys darosi pavojingas kitiems arba pačiam asmeniui.
• Jei elgesio problemos trukdo kasdieniniam gyvenimui ir sukelia rimtų problemų mokykloje, darbe ar namuose.
• Jei pastebite, kad asmuo patiria stiprų emocinį stresą arba jam kyla sunkumų atpažinti ir valdyti savo emocijas.

Elgesio sutrikimai yra sudėtinga būklė, kuri reikalauja palaikymo ir specialistų pagalbos.

Neadekvati nuotaika situacijose

Neadekvati nuotaika situacijose - tai būklė, kai žmogaus emocinė reakcija neatitinka to, kas vyksta aplink. Tai gali pasireikšti kaip pernelyg didelė ar visiškai priešinga emocija nei tikėtina pagal konkrečią situaciją. Pavyzdžiui, žmogus gali juoktis rimtos ar liūdnos situacijos metu arba būti visiškai abejingas aplinkiniams įvykiams. Tokia reakcija gali būti laikina, sukelta streso ar nuovargio, arba nulemta emocinių ir psichologinių sutrikimų.

Priežastys

Neadekvati nuotaika gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, įskaitant psichologinius, neurologinius ar medicininius veiksnius:

• Depresija ir nerimo sutrikimai: Šie sutrikimai gali sukelti emocijų svyravimus, kai žmogus ne visada reaguoja taip, kaip įprasta, pvz., gali verkti be priežasties arba būti abejingas aplinkai.
• Bipolinis afektinis sutrikimas: Tai liga, kurios metu žmogaus nuotaika stipriai kinta nuo euforijos iki gilios depresijos, todėl emocinė reakcija situacijose gali būti neadekvati.
• Šizofrenija ir psichozės: Psichoziniai sutrikimai gali iškreipti suvokimą apie realybę, todėl emocinė reakcija gali skirtis nuo įprastinės.
• Stresas ir pervargimas: Ilgalaikis stresas arba emocinis pervargimas gali sukelti emocinius sutrikimus, kai žmogaus reakcija į situacijas tampa netikėta ar neįprasta.
• Autizmo spektro sutrikimai: Kai kuriems žmonėms su autizmo spektro sutrikimais būdingi iššūkiai interpretuojant socialines situacijas, todėl jų reakcija gali pasirodyti neadekvati.
• Neurologiniai sutrikimai: Neurologiniai sutrikimai, pvz., Alzheimerio liga, demencija ar smegenų traumos, gali paveikti emocinę kontrolę ir nuotaiką.
• Psichotropinių vaistų arba alkoholio vartojimas: Kai kurie vaistai ar alkoholis gali sukelti nuotaikos sutrikimus ir neįprastas emocines reakcijas.

Simptomai

Neadekvatus reagavimas situacijose gali pasireikšti kartu su kitais simptomais, kurie padeda suprasti galimą problemos priežastį:

• Staigūs nuotaikos pokyčiai - Nuotaika gali greitai kisti nuo linksmybių iki liūdesio ar pykčio.
• Izoliacija ar abejingumas - Asmuo gali atsiriboti nuo aplinkinių arba nereaguoti į jiems įprastai svarbius įvykius.
• Perdėtas juokas ar verksmas - Reakcijos, neatitinkančios situacijos, pvz., juokas rimtoje situacijoje ar verksmas be akivaizdžios priežasties.
• Sunkumas kontroliuoti emocijas - Žmogus gali jausti, kad negali valdyti savo emocijų arba reaguoja automatiškai.
• Atminties ar suvokimo pokyčiai - Kai kuriais atvejais gali pasireikšti atminties praradimas, sąmonės aptemimas ar nesugebėjimas tinkamai interpretuoti situaciją.

Kaip elgtis

Jei pastebite neadekvačias emocines reakcijas, gali būti naudingi šie veiksmai:

• Praktikuokite atsipalaidavimo technikas - Meditacija, gilus kvėpavimas ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti išmokti valdyti emocijas.
• Sekite savo emocijų pokyčius - Užrašykite, kokiose situacijose pasireiškia neįprasta nuotaika. Tai gali padėti suvokti galimas priežastis.
• Ribokite alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimą - Šios medžiagos gali paveikti nuotaiką ir reakciją į situacijas.
• Ieškokite emocinės paramos - Pasikalbėkite su artimaisiais apie savo būklę. Jų parama ir pastebėjimai gali padėti geriau suvokti situaciją.

Jei neadekvatus emocinis reagavimas dažnai kartojasi arba trukdo kasdienei veiklai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Kiti galimi fiziniai simptomai, susiję su emocijomis

• Dažniausiai nugaroje ir sėdmenyse susidarančios rausvos dėmelės, primenančios marmurinę odą.
• Didėjant spaudimui plaučiuose klinika sunkėja.
• Didelis tuštinimosi dažnis per parą iki 10-30 kartų dažniau nei įprasta. Galimas gausus kraujavimas iš žarnos. Išmatose pasirodo gleivės, pūliai, kraujas.
• Krūtininėje dalyje ryškėjanti šonkaulinė kupra.
• Ligoniai būna intoksikuoti, neramūs.
• Lytinių hormonų spaudimo jausmas ? Lytinių hormonų tempimo jausmas?
• Maži balkšvi apvalūs dariniai ant rainelės vyzdinio krašto.
• Noras valgyti neįprastus dalykus.
• Priepuoliai, kurių metu pirma būna viso kūno įsitempimas, tada kritimas, žvilgsnis į viršų, galva lošiasi, veidas pamėlsta, dantys stipriai sukandami, gali nevalingai pasišlapinti ar pasituštinti. Iš burnos gali pasirodyti kruvinų putotų seilių. Priepuolio trukmė nuo 4-72 val.
• Prieš menstruacijas atsirandančios skausmingos sufuzijos(„velnio dėmės“). Traukiant perplėštos pūslės kraštą su pincetu, epidermis neatsilupa sveikos odos ribose.
• Tuštinimasis skystomis, puvėsio kvapo išmatomis. Vaikui 2-5m.
• Viduriavimas išmatomis košės konsistencijos. Vaikui 2-5m.
• Viduriavimas neskausmingas, ypač naktį ir rytą. Vaikui 2-5m.
• Viduriavimas vandeningomis išmatomis, bekvapėmis ir primenančiomis ryžių nuovirą. Vaikui 2-5m.

Šie simptomai gali būti susiję su įvairiomis ligomis ir būklėmis, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.

Kininis kordicepsas ir jo nauda

Kininis kordicepsas yra ypatingas grybas, jau daugelį amžių naudojamas tradicinėje kinų ir tibetiečių medicinoje. Tibetietiškai vadinamas jarca gunbu, kiniškai dong chong xia cao, nepalietiškai jarčagumba, hindi kalba keeda jadi. Visi šie pavadinimai kilę iš tibetiečių kalbos ir reiškia „žiemą kirminas, vasarą augalas“. Šis vaistinis grybas turi ilgą istoriją ir platų pritaikymo spektrą, todėl yra vertingas ne tik senovės, bet ir šiuolaikinėje gydymo praktikoje.

#

tags: #sve #spazinimo #link #emocijos