Potrauminio Streso Sutrikimas: Simptomai, Diagnozė ir Gydymo Būdai

Šiuo metu nepaprastai daug dėmesio skiriama psichologinėms traumoms ir jų padariniams. Stengiamasi išskirti ir pateikti trauminių įvykių pavyzdžius, simptomatiką, geriau supažindinti su procesu, kuris tuo metu vyksta smegenyse. Priklausomai nuo patirtos psichologinės traumos stiprumo ir pobūdžio, priklauso ir koks gydymas bus taikomas.

Kas yra Potrauminis Streso Sutrikimas?

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos sutrikimas, kuris gali pasireikšti po to, kai žmogus patiria ypatingai grėsmingą, gąsdinantį įvykį ar pasikartojančius trauminius įvykius. Tai gali būti karas, smurtas, nelaimingi atsitikimai, netektys ar kitos stiprų emocinį sukrėtimą sukeliančios patirtys. PTSS gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius, darbingumą ir bendrą savijautą. Laiku atpažinus simptomus ir ieškant pagalbos, galima sumažinti neigiamą poveikį bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Psichologinė trauma dažniausiai siejasi su įvykiais, kurių metu išgyvenamas stiprus stresas, įtampa, kyla didelis baimės, žemas situacijos kontrolės jausmas. Svarbu paminėti tai, kad kas vienam žmogui gali sukelti trauminę patirtį, kitam gali būti eilinė gyvenimiška patirtis. Nutinka taip, kad traumuojantis įvykis įsirėžia į atmintį sukeldamas tam tikras emocijas. Ši informacija išlieka žmoguje ir remiantis ja gali keistis žmogaus elgesys, mąstymas, nuotaika, netgi imunitetas.

TLK-10 Apibrėžimas

Remiantis TLK-10 (lygų klasifikavimo sistema), potrauminio streso sutrikimui (PTSS) būdinga vėliau pasirodžiusi arba per ilgai trunkanti reakcija į stresinį įvykį. Laikomasi, kad PTSS gali pasireikšti praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams po traumuojančio įvykio ir trunka ne mažiau kaip mėnesį. Dažniausiai PTSS pasireiškia jau pasibaigus stresinei situacijai ar įvykiui. Tai gali būti susiję ir su organizmo mobilizacijos pabaiga. Neretai esant sunkumams, didesniam darbo krūviui ar stresinei situacijai, žmogaus organizmas geba mobilizuotis ir išgyventi susidariusį sudėtingą laikotarpį.

F43.1 diagnozė apibūdinama kaip potrauminio streso sutrikimas. Šis sutrikimas pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį ar situaciją, ypač pavojingą arba katastrofišką (ilgalaikę ar trumpalaikę), kuri sukeltų stiprų distresą beveik kiekvienam. Tokie predisponuojantys faktoriai kaip asmenybės bruožai (kompulsiniai ar asteniniai) arba anksčiau buvę neuroziniai sutrikimai gali pažeminti sindromo atsiradimo slenkstį ar apsunkinti jo eigą, tačiau jie nėra nei būtini, nei pakankami sutrikimui atsirasti.

Taip pat skaitykite: Vaikų savivertės problemos po traumos

Potrauminio Streso Sindromas - Kas Tai?

PTSS - tai psichikos sutrikimas, atsirandantis žmogui, patyrusiam ar mačiusiam trauminį įvykį, ir pasireiškiantis užsitęsusia arba pavėluota reakcija į stresogeninę situaciją, kuri yra ypač pavojinga ar net katastrofiška. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10-AM) pabrėžiama, kad šis sutrikimas pasireiškia ne iš karto, o po latentinio laikotarpio, kuris gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Dažniausios priežastys gali apimti įvairių emociškai sukrečiančių patirčių išgyvenimą: karo, fizinio, emocinio ar seksualinio smurto, kitų smurtinių nusikaltimų (pagrobimų, užpuolimų ir kt.), sunkių avarijų, gamtos katastrofų, netekčių ar traumuojančių vaikystės patyrimų.

Trauminis Įvykis

Trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Trauminis įvykis paveikia visus - po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto 5.8-13.9% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą, kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą - bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą.

Rizikos Veiksniai

Svarbiausias priežastinis veiksnys yra įvairūs stresą sukuriantys faktoriai. Tai traumuojantys įvykiai, kurie yra už įprastinio paryrimo ribų ir kurie pažeistų beveik kiekvieną asmenį. Stresoriumi gali būti didžiulis pergyvenimas dėl pačiam individui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus, arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas. Žmogus jaučia ypač stiprų pavojų. Tai gali būti žiaurūs karo veiksmai, terorizmo aktai, seksualinė prievarta, gamtos katastrofa, žemės drebėjimas, vulkanų išsiveržimas, potvyniai, uraganai, avarija, gaisras, kelių artimųjų mirtis, lavonų ar sužeistųjų matymas ir kt. Stipresnes traumas ir sunkesnius psichikos pažeidimus sukelia tyčiniai įvykiai bei technologinės katastrofos, nei savaiminiai (pvz., gamtos) reiškiniai. Vaikams didžiausia trauma yra matyti nužudomus savo tėvus. Organizmo atsparumą stresams mažina pervargimas, badavimas, vandens trūkumas, senyvas amžius.

Kuo streso sukėlėjas intensyvesnis, tuo didesniam kiekiui žmonių gali išsivystyti šis sutrikimas. Traumuojančiam veiksniui paveikus didelį kiekį žmonių, kiekvienas individas lengviau susidoroja su traumos pasekmėmis. Ši liga dažniau atsiranda vienišų, išsiskyrusių, socialiai izoliuotų, gyvenančių blogesnėmis materialinėmis sąlygomis žmonių tarpe.

Taip pat skaitykite: Pagalba asmenims, turintiems KPSS ir savižalą

PTSS Simptomai

PTSS turi aiškiai apibrėžtas simptomų grupes:

• Invaziniai simptomai: įkyrus ir pasikartojantis trauminio įvykio patyrimas ryškiais, nekontroliuojamais prisiminimais, prisiminimų blyksniais (angl. flashback) arba košmarais, kurie lydimi baimės ar siaubo jausmų.
• Vengimo simptomai: su įvykiu susijusių minčių ar jausmų, įvykį primenančių veiklų, vietų, žmonių ar situacijų, galimas atsiminimų apie traumuojantį įvykį praradimas.
• Autonominės nervų sistemos sujaudinimo simptomai: padidėjęs grėsmės jausmas, padidintas dirglumas ar perdėtas budrumas, sustiprėjęs baimingumas.

Papildomai su šiais pagrindiniais simptomais, priklausomai nuo turėtos traumos konteksto ir specifikos, gali pasireikšti nemiga, nerimas ar depresija, dėmesio koncentracijos problemos, suicidinės mintys ir kt.

Norint diagnozuoti PTSS, simptomai turėtų tęstis bent keletą savaičių ir reikšmingai sutrikdyti asmens funkcionavimą.

Konkretūs Simptomai ir Požymiai

PTTS atsiranda po psichiką traumavusio įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra nuolatinis keliantis įtampą traumavusio įvykio prisiminimas. Skiriami ligos variantai:

• Ūmi eiga, jeigu trunka tris mėnesius ar trumpiau.
• Lėtinė eiga, jeigu potrauminio streso sutrikimas trunka ilgiau nei tris mėnesius.

Pirmieji potrauminio streso sutrikimo simptomai atsiranda pasibaigus stresinei situacijai. Ligonį pradeda varginti įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, paprastai jie kyla be jokio išorinio stimulo. Kartais šie išgyvenimai būna tokie intensyvūs, kad pacientui pradeda atrodyti, kad tai vyksta realybėje. Pacientas vengia buvusio išgyvenimo stimulų (pvz., jei buvo užpultas lifte, vengia juo naudotis), jam gali būti pastovi sudirgimo būsena, greitai išsigąsta, lyg "eina sargybą"( pvz., išprievartavimo auka žvalgosi aplinkui, ar nematyti prievartautojų). Jie kenčia ir tada, kai prisimena ar mato panašų į buvusį įvykį simbolį (pvz.: įvykio metinės, degančio miško garsas, šūvis).

Taip pat skaitykite: Traumos poveikio vertinimas

Sutrinka miegas, vakare sunkiai užmiegama, naktį dažnai nubundama nuo košmariškų sapnų apie traumavusį įvykį, gali atsirasti baimė užmigti. Lengvai pradedama piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais, kadangi šių medžiagų vartojimas iš pradžių atneša šiokį tokį palengvėjimą.

Gali staiga atsirasti vaizdiniai apie išgyventą įvykį, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių valandų, lydimi nerimo, prakaitavimo, širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo. Sunku susikaupti, kartais pablogėja atmintis. Ligoniai pasidaro uždari, pikti, jiems sunku bendrauti su aplinkiniais, galimi pykčio, agresijos protrūkiai. Sunku paklusti disciplinai, taisyklėms. Nepajėgia suprasti artimųjų džiaugsmo, skausmo. Kiti žmonės, jų interesai pasidaro mažai reikšmingi, neverti jų dėmesio. Ligoniai mano, kad tie, kurie nepatyrė to, ką patyrė jie, negali jų suprasti. Stengiamasi išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma.

Kartais šis sutrikimas būna toks sunkus, kad sutrinka ligonių darbingumas, tačiau daugumos pacientų socialinė adaptacija būna gana gera, ilgainiui lieka tik neryškūs potrauminio streso sutrikimo simptomai. Pasikeičia požiūris į visuomeninius įvykius, pastarieji juos mažai domina. Atsisako bendrauti su gydytojais, psichologais, socialiniais darbuotojais. Nustatyta, kad 30 proc. pasveiksta, 40 proc. išlieka neryški simptomai, 20 proc. klinikoje stebimi vidutinio sunkumo simptomai, 10 proc. savijauta blogėja.

Kompleksinis Potrauminis Streso Sutrikimas (KPTSS)

Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan., gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje - 1.8-10%. Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais:

1. Sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra;
2. Nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas;
3. Nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose.

Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas buvo oficialiai pripažintas ir 2018 m.

KPTSS yra sunkesnė PTSS forma, atsirandanti po ilgalaikio ar pasikartojančio trauminio poveikio (pavyzdžiui, ilgalaikė prievarta vaikystėje, smurtas šeimoje, nepriežiūra ir pan.).

KPTSS simptomai:

• Pagrindiniai PTSS simptomai: invazija (įkyrūs prisiminimai, prisiminimų blyksniai, košmarai), vengimas, nuolatinio grėsmės jausmo simptomai;
• Afektų reguliacija: sustiprėjusios emocinės reakcijos net į mažus stimulus, polinkis disocijuoti susidūrus su stresine situacija, situacijoms neadekvatūs emocijų protrūkiai;
• Požiūris į save: nuolatinis gėdos, kaltės jausmas, menkavertiškumo jausmas;
• Santykiai su kitais: sunkumai palaikant santykius, apsunkintas emocinio artumo jautimas.

PTSS ir KPTSS Skirtumai

PTSS ir KPTSS yra susiję sutrikimai, bet turi keletą esminių skirtumų:

1. Traumos pobūdis: PTSS dažniausiai išsivysto po vienkartinės ir intensyvios traumos, o KPTSS kyla po ilgalaikės, pasikartojančios traumos.
2. Simptomai: PTSS simptomai apima invazijos, vengimo, nuolatinio grėsmės jausmo simptomus, o KPTSS turi visus PTSS simptomus ir papildomai pasireiškiančią sutrikusią afektinę reguliaciją, savęs vertinimo bei santykių su kitais sunkumus.
3. Poveikis asmenybei: PTSS gali stipriai sutrikdyti kasdienį gyvenimą, bet žmogaus asmenybės struktūra iš esmės lieka nepakitusi. KPTSS dažnai lemia gilesnius asmenybės pokyčius, nes traumos dažniausiai patiriamos formuojantis asmens tapatumui (pvz., vaikystėje) arba yra ilgalaikės ir sisteminės.
4. Gydymas: PTSS dažnai efektyviai gydomas taikant į traumą fokusuotas terapijas, tokias kaip EMDR (nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija) ar KET. KPTSS gydymas sudėtingesnis, nes be traumos apdorojimo reikalingas ilgalaikis terapinis darbas su emocijų reguliacija, pasitikėjimu kitais bei savivertės atkūrimu ir stiprinimu.

Ligos Diagnostika

Potrauminio streso sutrikimo diagnostika yra sudėtinga, nes pacientai patyrę sunkias psichologines traumas būna uždari, todėl labai svarbu tinkamai ir kryptingai surinkti anamnezę.

PTTS diagnostiniai kriterijai:

1. Asmuo:
   • Išgyveno, buvo liudytojas ar dalyvis įvykių, turėjusių didelę įtaką jo paties ar kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei.
   • Tuo metu jautė didžiulę baimę, neviltį ar siaubą.
2. Traumavęs įvykis nuolat išgyvenamas vienu arba keliais iš šių būdų:
   • Pasikartojantys, įkyrūs, jaudinantys įvykio prisiminimai (mažiems vaikams būdingi pasikartojantys žaidimai, kuriuose atsispindi traumavęs įvykis).
   • Pasikartojantys košmariški sapnai apie tą įvykį (vaikams galimi tiesiog košmariški sapnai).
   • Elgesys ar pojūtis, tarytum traumavęs įvykis vėl kartojasi (būdinga iliuzijos, haliucinacijos).
   • Stiprus psichologinis distresas susidūrus su įvykiais, kurie primena traumavusį įvykį.
   • Fiziologinės reakcijos prisiminus ar priminus traumavusį įvykį (prakaitavimas, širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas).
3. Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas ir reakcijų išblėsimas (to nebuvo iki traumos):
   • Pastangos išvengti minčių ar jausmų, susijusių su trauma.
   • Pastangos išvengti veiklos ar situacijų, kurios primena traumą.
   • Nesugebėjimas atsiminti svarbaus traumos aspekto.
   • Ryškiai sumažėjęs domėjimasis svarbia veikla ar dalyvavimas joje (maži vaikai praranda neseniai įgytus įgūdžius).
   • Atitrūkimo ir susvetimėjimo jausmas.
   • Nublankusios emocijos.
   • Netikėjimas ateitimi.
4. Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai (to nebuvo iki traumos):
   • Sunku užmigti ir išsimiegoti.
   • Irzlumas ir pykčio proveržiai.
   • Sunku susikaupti.
   • Didesnis reaktyvumas.
   • Akivaizdžios išgąsčio reakcijos.
5. Sutrikimo trukmė ne mažiau kaip mėnuo.
6. Sutrikimas sukelia kliniškai svarbią įtampą ir kliniškai svarbų funkcionavimo sutrikimą.

Diferencinė Diagnostika

Ūminė intoksikacija priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ar jų nutraukimas gali labai priminti potrauminio streso sutrikimo kliniką ir gali būti sunku juos diferencijuoti, kol nebus susilaikyta nuo piktnaudžiavimo. Dėl šios priežasties gali būti nustatoma netiksli diagnozė, paskiriamas netinkamas gydymas.

Gydymo Galimybės

PTSS gydymui taikomi įvairūs metodai, kurie padeda sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai yra reikalingas kombinuotas gydymas medikamentais ir psichoterapija.

Psichoterapija

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) - padeda keisti neigiamus mąstymo modelius ir susijusius elgesio modelius.
• Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) - metodas, kuris padeda perdirbti traumines patirtis.
• Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) - skirta susidurti su trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti.
• Ekspozicinė terapija - palaipsniui padeda susidurti su baimę keliančiais prisiminimais ar situacijomis.
• Grupinė ar šeimos terapija - gali padėti stiprinti socialinį palaikymą.

EMDR Terapija

Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų. EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą.

Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius. Tai yra simptomas, ne problemos priežastis. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas.

Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis. Pagrindinis šios terapijos efektas - pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais. EMDR terapija taikoma 32 Europos šalyse ir yra pripažinta, kaip veiksmingas metodas gydyti psichologines traumas, pagrindinių sveikatos organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Amerikos psichiatrų asociacija (angl. The American Psychiatric Association), ir JAV gynybos departamentas (angl.

BEPP Terapija

Tai individuali terapija, sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas - sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti.

Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose.

Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų.

Medikamentai

• Antidepresantai (SSRI, SNRI)
• Raminamieji ir/ar nuotaikos stabilizatoriai, priklausomai nuo simptomų.
• Migdomieji, naktinius košmarus mažinantys vaistai.

Gyvenimo Būdo Keitimas ir Savipagalba

• Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą.
• Meditacija, kvėpavimo pratimai ir sąmoningumo praktikos gali padėti reguliuoti emocijas.
• Meno terapija gali padėti išreikšti emocijas ir įprasminti patyrimus.
• Palaikymo tinklo stiprinimas - artimųjų ir draugų parama suteikia emocinės stiprybės.

Pagalba Artimiesiems ir Draugams

Artimieji turi būti itin kantrūs ir leisti traumuotam žmogui išlieti savo emocijas (skausmą, pyktį, liūdesį ir kt.), reikalingas šeimos narių ir draugų palaikymas. Kuo geresni santykiai šeimoje ir didesnė emocinė parama, tuo silpniau pasireiškia PTSS požymiai ir rečiau sergama PTSS.

Jeigu traumuojantys įvykiai nebesikartoja, atsiradę požymiai per keletą dienų ar savaičių turėtų praeiti savaime. Reikia leisti sau išgyventi traumuojančią patirtį (verkti, liūdėti, pykti, susitaikyti su tuo, kas įvyko) ir mokytis prisitaikyti iš naujo. Nereikia skubėti žmogaus guosti (sakyti, kad ,,viskas bus gerai“) ar bandyti dirbtinai (vaistais) nuslopinti žmogaus skausmą - gedėjimą.

Kaip Ieškoti Pagalbos

Jei įtariate PTSS sau ar artimam žmogui, svarbu kreiptis pagalbos.

Pirmasis ir pagrindinis žingsnis - nesigėdyti kreiptis pagalbos, o tolimesni gali apimti šiuos:

• Savęs stebėjimas ir informacijos rinkimas. Apgalvojimas, kokie simptomai kelia daugiausiai sunkumų, kokią jų trukmė ir poveikis kasdienybei, jų užsirašymas gali padėti vėliau specialistui tinkamai įvertinti situaciją.
• Kreipimasis į psichikos sveikatos specialistus. Psichologas gali padėti išsiaiškinti emocinius sunkumus ir pasirinkti terapinius metodus ar suteikti tolimesnes rekomendacijas, psichiatras gali diagnozuoti PTSS ir skirti medikamentinį gydymą, o psichoterapeutas gali taikyti specifinius PTSS gydymo metodus.
• Nemokamos arba privačios pagalbos pasirinkimas pagal galimybę. Nemokama pagalba psichikos sveikatos centruose (priklausančiuose poliklinikai), krizių įveikimo centruose. Mokama pagalba iš privačių specialistų ar specializuotų klinikų. Emocinė paramos linijos, prireikus skubios emocinės paramos - „Jaunimo linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Vyrų linija“ ir pan.
• Tolimesnė gydymo eiga. Laikymasis specialistų rekomendacijų (medikamentų, terapijos, gyvenimo būdo keitimo), nebijojimas keisti specialistus, kol randamas tinkamas, o svarbiausia - laiko skyrimas sveikimui, nes PTSS gydymas nėra itin greitas procesas.

Specialistų, kurie yra apmokyti naudoti EMDR ir BEPP metodus, sąrašą galite rasti čia.

Prognozė ir Profilaktika

Jeigu požymiai nepraeina po mėnesio, tuomet tai PTSS, kuriam būtinas gydymas. Būtina kreiptis į gydytojus. Svarbu paminėti, kad potrauminio streso sutrikimą turintys asmenys kreipiasi pagalbos į gydytojus nenoriai. Dažnai jie patys bando palengvinti savo būklę pradeda vartoti alkoholį ar kitokius narkotikus ir tampa priklausomais žmonėmis. Negydomas PTSS savaime nepraeina, bet progresuoja. Negydomas gali pereiti į ilgalaikius asmenybės pakitimus ir tęstis visą gyvenimą. Žmogaus prisitaikymas aplinkoje nuolat blogėja: didėja bendravimo problemos, žmogus praranda artimus žmones - šeimą, draugus; kyla sunkumų darbe. PTSS labai neigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą. Sergantys PTSS neretai skundžiasi galvos, skrandžio krūtinės skausmais, galvos svaigimu, bendru imuninės sistemos nusilpimu ir pan. Sergantiems PTSS žmonėms labai padidėja savižudybės grėsmė.

Sergant potrauminio streso sutrikimu, būtina psichologinė korekcija, ne mažiau svarbi artimųjų, draugų parama. Potrauminio streso sutrikimas yra proto ir emocijų smurto pasekmė.

tags: #potrauminio #streso #sutrikimas #tlk