Įvadas
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos sveikatos būklė, kuri gali išsivystyti po tiesioginės ar netiesioginės trauminės patirties. Ši būklė dažnai pasireiškia įvairiais simptomais ir nuolatiniu padidėjusio streso lygiu. PTSS gali paveikti žmones, patyrusius įvairias traumas, įskaitant prievartą, užpuolimus ir nelaimingus atsitikimus. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresinius įvykius, ir PTSS išsivystymo rizika priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
PTSS Simptomai ir Poveikis
Sunki trauma gali sukelti daugybę ekstremalių fizinių ir psichologinių reakcijų. Potencialiai gyvybei pavojingo incidento ar pasikartojančios traumos pasekmės paprastai pasireiškia natūraliomis reakcijomis, tokiomis kaip trumpas sumišimas, atsiribojimas nuo aplinkos, išsekimas, abejingumo jausmas arba ūmus nerimas ar susijaudinimas. Šios įprastos reakcijos gali padėti atsigauti ir paprastai išnyksta. Tačiau jei šios reakcijos išlieka - tai rodo PSS. Tyrimai parodė, kad po trauminės patirties smegenys iš tikrųjų keičiasi biologiškai. Hipokampas, atsakingas už ląsteles, palaikančias neuroninius ryšius, įterpiančius atmintį, susitraukia.
PTSS Gydymo Būdai
Pagrindinis PTSS gydymo pagrindas yra vaistai ir tam tikros terapijos rūšys. Terapija paprastai apima bendrus metodus, tokius kaip kognityvinė elgesio terapija arba labiau tikslinę terapiją, tokią kaip akių judesių desensibilizavimas ir pakartotinis apdorojimas, kognityvinio apdorojimo terapija, arba ekspozicijos terapija. Tačiau, kaip ir didžiosios depresijos atveju, PSS gydymas dažnai gali būti atsparus šiems metodams. Neseniai atlikta metaanalizė parodė, kad mažiau nei pusė pacientų, kuriems buvo skiriamas dėmesys į traumą, gavo reikšmingą atsaką į gydymą, maždaug dviem trečdaliams pacientų nepavyko pasiekti remisijos, o trečdalis gydymą nutraukė.
Tyrimai ir Duomenys apie PTSS Lietuvoje
PTSS Paplitimas Tarp Įvairių Grupių
Goštauto (2018) magistro darbe nustatyta, kad 70,8 procento Kauno Krizių įveikimo centro pacientų patiria klinikinį potrauminio streso sutrikimą. Aukščiausias PTSS lygis nustatytas vengimo skalėje. Taip pat nustatyta, kad 1 iš 2 reabilitacijos pacientų turi aukštą suvokiamo socialinio palaikymo lygį. Socialinė parama, gaunama iš draugų, yra mažesnė nei socialinė parama iš šeimos ir reikšmingo kito asmens. 2 iš 3 reabilitacijos pacientų pasiekia nesveiką ŠSD lygį. Šio tyrimo išvados rodo, kad ryšys tarp PTSS, HRV ir suvokiamo socialinio palaikymo yra nevienareikšmis.
Tyrimai atskleidė, kad 23% respondentų nurodė patiriantys reikšmingus potrauminio streso simptomus. Nepriklausomai nuo vertintų demografinių ir sveikatos veiksnių, respondentai turintys gretutinių ligų turėjo nuo 1.5 iki 2 kartų aukštesnę riziką patirti reikšmingus depresijos, nerimo ir potrauminio streso simptomus bei rizikingą alkoholio vartojimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų savivertės problemos po traumos
Seksualinės ir Fizinės Prievartos Poveikis
Rugilės Bitinaitės tyrime dalyvavo 456 suaugusios moterys. 20,83 proc. moterų patyrė seksualinę prievartą, 9,87 proc. buvo užpultos siekiant jas stipriai sužaloti ar nužudyti, o 17,98 proc. moterų patyrė abi prievartos rūšis. Didžiausią balų vidurkį disociacijos, nerimo, depresijos, seksualinės prievartos traumos indekso, miego sutrikimų bei seksualinių problemų simptomų klausimų subkategorijose surinko moterys, patyrusios seksualinę arba fizinę prievartą. Išvados: 1. Nustatyta, jog penktadalis iš visų tyrime dalyvavusių suaugusių moterų patyrė seksualinę ir dešimtadalis išgyveno fizinę prievartą bei beveik penktadalis moterų patyrė abi prievartos rūšis, kuomet trečdaliu seksualinės prievartos atvejų sukėlėjas buvo moterų pažįstamas suaugęs žmogus, o beveik puse fizinės prievartos atvejų smurtautojais buvo tėvai, patėviai ar globėjai. 2. Moterys, patyrusios seksualinę ir fizinę prievartas, surinko didesnį balų skaičių disociacijos, nerimo, depresijos, seksualinės prievartos traumos indekso, miego sutrikimų bei seksualinių problemų simptomų klausimų subkategorijose. Moterų, patyrusių fizinę arba seksualinę prievartą balų vidurkis buvo didesnis nerimo, disociacijos, depresijos simptomų, seksualinės traumos simptomų subkategorijose, lyginant su šių traumų nepatyrusiomis moterimis.
COVID-19 Pandemijos Poveikis
Vertinant COVID-19 distreso termometro duomenis, 5 ar daugiau balų (vidutinis-sunkus stresas dėl COVID-19 pandemijos) pasirinko 61% respondentų; 8 ar daugiau balų (reikšmingas distresas) pasirinko 19% respondentų. 12% respondentų nurodė patiriantys sunkius nerimo simptomus ir 11% lengvus arba vidutinius nerimo simptomus. Sunkius arba vidutiniškai sunkius depresijos simptomus patyrė 18% respondentų.
Išverstas ir adaptuotas naudojimui Lietuvoje COVID-19 Baimės klausimynas, skirtas vertinti su COVID-19 pandemija susijusias baimes tarp lėtinėmis ligomis sergančių pacientų. Skalę sudaro vienas faktorius, vidinis suderinamumas buvo aukštas (Cronbach alfa = 0.932). 74% asmenų nurodė praleidžiantys iki valandos per dieną sekdami COVID-19 naujienas ir 19% teigė visiškai nesidomintys šia tema. Naujienomis apie COVID-19 nepasitikėjo 62% asmenų. COVID-19 veik4 neigiamai 71% asmenų. Dažnesnis socialinių tinklų ir interneto panaudojimas buvo susijęs su aukštesniais PHQ, GAD, IES-R ir COVID-19 baimės klausimynų įverčiais (visos p reikšmės <0.001).
Profesinės Kokybės Skalė
Tyrimas atskleidė, kad lietuviškoji „Su profesija susijusios gyvenimo kokybės skalė (ProQOL)“ pasižymi panašiomis psichometrinėmis savybėmis, kaip ir kitomis kalbomis adaptuotos klausimyno versijos, - pasitenkinimo dėl užuojautos ir antrinio potrauminio streso subskalės vidinio suderinamumo rodikliai yra aukštesni nei perdegimo subskalės, kurioje yra du su subskale nekoreliuojantys klausimai. Didžioji dalis (82 proc.) tyrimo dalyvių nurodė jaučiantys vidutinį pasitenkinimą dėl užuojautos, maždaug po lygiai respondentų gali būti priskirta žemam (53 proc.) arba vidutiniam (47 proc.) perdegimo lygiui, kiek daugiau tirtų asmenų (62 proc.) nustatytas žemas antrinio potrauminio streso subskalės lygis, likusiems (38 proc.) - vidutinis.
Pataisos Namų Darbuotojų Stresas
Tyrimas parodė, kad kuo dažniau pataisos namų darbuotojai naudoja į emocijas orientuotą streso įveikos strategiją, tuo daugiau patiria subjektyviai suvokiamo streso ir labiau išreikšti potrauminio streso simptomai. Tačiau analizuojant į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją ir subjektyviai suvokiamą stresą ir mažiau išreikštus potrauminio streso simptomus statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta.
Taip pat skaitykite: Apie potrauminį streso sutrikimą
Klausimynai PTSS Vertinimui
Siekiant įvertinti PTSS simptomus, naudojami įvairūs klausimynai. Vienas iš jų yra PSS-SR skalė (The Posttraumatic Stress Disorder Symptom Scale - Self-Report version). Taip pat naudojamas COVID-19 Baimės klausimynas, skirtas vertinti su COVID-19 pandemija susijusias baimes.
Klausimai, Kurie Gali Būti Užduodami
- Ar per pastaruosius pusę metų esate patyręs/usi labai artimo asmens netektį?
- Ar per pastaruosius pusę metų esate patyręs/usi smurtinį užpuolimą?
- Ar per pastaruosius pusę metų esate bent kartą bandęs/usi nusižudyti?
- Ar per pastaruosius pusę metų esate patyręs/patyrusi seksualinę prievartą?
- Ar per pastaruosius pusę metų esate matęs/usi žmogaus nužudymą arba sužalojimą?
- Ar per pastaruosius pusę metų esate bent kartą gyvenime apiplėštas/a?
- Ar per pastaruosius pusę metų esate patyręs/usi rimtą fizinę traumą?
- Jaučiu, jog tapau neramus/i.
- Manau arba žinau, jog buvau/esu persekiojamas/a.
- Išreiškiu savo pyktį.
- Skundžiuosi bloga miego kokybe.
- Be priežasties verkiu.
- Lengvai supykstu.
- Jaučiuosi nesaugus/i pasilikęs/usi vienas/a.
- Skundžiuosi sveikatos problemomis.
Taip pat skaitykite: Pagalba asmenims, turintiems KPSS ir savižalą
tags: #potrauminio #streso #klausimynas