Šis straipsnis nagrinėja įvairius būdus, kaip praplėsti suvokimo lauką, integruojant informaciją iš skirtingų šaltinių ir perspektyvų. Aptariami ugdymo metodai, psichoterapinės praktikos, dvasinės patirtys ir fizinės sveikatos svarba, siekiant holistinio asmenybės augimo.
Įvadas
Suvokimo laukas yra mūsų individualaus pasaulio suvokimo ribos. Praplėsti šį lauką reiškia išmokti naujų būdų matyti, suprasti ir interpretuoti aplinką bei save. Tai apima tiek kognityvinius, tiek emocinius, tiek dvasinius aspektus, kurie kartu formuoja mūsų realybės suvokimą. Šiame straipsnyje bus aptariami įvairūs metodai ir praktikos, padedančios praplėsti suvokimo lauką, nuo ugdymo iki psichoterapijos ir dvasinių praktikų.
Ugdymas ir kompetencijų ugdymas
Ugdymas yra vienas iš pagrindinių būdų praplėsti suvokimo lauką, pradedant nuo ankstyvojo amžiaus. Programa, skirta 5-6 metų vaikams, siekia atliepti jų interesus, puoselėti gerovę ir tenkinti individualius poreikius bei galimybes. Tokia programa ugdo kompetencijas integraliai visose ugdymosi srityse ir veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Ugdymosi sritys
Šioje programoje išskirtos šešios ugdymosi sritys:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu priede, yra išskirtos pasiekimų sritys, kurios sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi trimis pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, siekiant sukurti 5-6 metų vaikų ugdymo programą.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Ugdomos kompetencijos
Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė
- Emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Komunikavimo kompetencija
Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius ar kitomis aktualiomis temomis. Jie stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Taip pat apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Kultūrinė kompetencija
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Kūrybiškumo kompetencija
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų.
Pažinimo kompetencija
Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus. Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Pilietiškumo ugdymas
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Skaitmeninė kompetencija
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Emocinė ir socialinė kompetencija
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Gamtamokslinis ugdymas
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
Aplinkos pažinimas per pojūčius
A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM - angl. Augalai Priešmokyklinis ugdymas. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti
Gyvūnai
Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
Dangaus kūnai
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
Gamtos objektų požymiai
A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
Gamtos reiškiniai
Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
Daiktai ir medžiagos
A3. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
Tyrinėjimai
A4. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
Informacijos rinkimas
B1. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
Informacijos aptarimas ir pateikimas
B2. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
Informacijos patikimumas
B3. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
Informacijos šaltinių įvairovė
B4. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
Žmogaus poreikiai
C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius.
Gamtinių išteklių nauda
Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
Atsargumas gamtoje
C2. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
Gamtos ištekliai
C3. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
Darna su gamta
Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
Žmogaus įtaka aplinkai
C4. Išradimai keičia aplinką Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
Kalbinis ugdymas
Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas l…
Psichoterapija
Psichoterapija yra dar vienas svarbus būdas praplėsti suvokimo lauką, ypač kai susiduriama su asmeniniais sunkumais ar emocinėmis problemomis. Geštalto psichoterapija yra viena iš daugelio psichoterapijos krypčių, kuri padeda individams geriau suprasti save ir savo santykius su aplinka.
Geštalto psichoterapija
Geštalto psichoterapija, sukurta JAV, yra holistinis požiūris į žmogų, integruojantis tiek vakarų, tiek rytų kultūrų išmintį. Svarbiausi geštalto psichoterapijos šaltiniai yra geštalto psichologija, fenomenologija, lauko teorija, sistemų teorija, holizmas, egzistencializmas, psichoanalizė, Reicho mokymas, Jungo mokymas, Moreno psichodrama, Dzen Budizmas. Pats žodis "Geštalt" verčiamas iš vokiečių kalbos reiškia užbaigtą formą, figūrą, konfigūraciją o laisvai verčiant - suvoktą visumą, kuri yra daugiau negu ją sudarančių dalių suma. Tai reiškia, jog mes į žmogų ir į visą būtį žiūrime kaip į dinamišką, integruotą visumą, kuri yra daugiau (kokybiškai kitokia) negu ją sudarančių dalių suma.
Geštalto terapija būdama holistinės prigimties į žmogų žiūri kaip į visuminį organizmą, „susidedantį iš daugelio dimensijų ar dalių", kurios tarpusavyje sąveikauja ir egzistuoja tik santykyje viena su kita, o pasikeitimas vienoje dalyje sąlygoja pasikeitimą visose kitose. Tai reiškia, jog mūsų fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje ir su aplinkiniu pasauliu bei įgauna įvairias kūrybiško prisitaikymo formas. Skatindami asmenybės vystymąsi ir augimą, mes kreipiame dėmesį į kiekvieną iš šių aspektų ar dalių bei į visą visumą. Geštalto terapijoje tiek psichologiniai, tiek fiziniai procesai yra laikomi tos pačios visumos (asmenybė/organizmas) aspektais. Psichologiniai procesai (pvz. konfliktai) matomi kaip aiškiai susiję su fizine išraiška. Fiziniai procesai (pvz. kūno padėtis, raumenų įsitempimas, kvėpavimas, kt.) traktuojami kaip asmenybės prasmingos išraiškos formos.
Patyrimas ir realybė
"Man daugiau niekas neegzistuoja išskyrus dabar. Dabar = Patyrimas = Suvokimas = Realybė. Praeities jau nėra, o ateities dar nėra. Tik dabar egzistuoja" (F. Perlsas, 1966). Mes, žmonės kaip fizinės gyvos būtybės neturime kito pasirinkimo kaip tik būti čia ir dabar, tačiau mūsų protas tokį pasirinkimą turi, „nunešdamas mus“ į praeitį ar ateitį, skaudžių ir malonių, džiaugsmingų ir liūdnų, raminančių ar nerimą ir baimę keliančių, momentinių ar įkyriai pasikartojančių minčių ir vaizdų, prisiminimų ar fantazijų pavidalais, net ir tada kai mes patys to nenorime, net ir tada kai mes nesuvokiame, jog visai tai vyksta niekur kitur tik čia ir dabar. Taip mes prarandame galimybę sąmoningai rinktis, prarandame realybę, prarandame dalį gyvenimo, dalį savęs. Geštalto terapijoje mes kreipiame ypatingą dėmesį į tai kas vyksta esamuoju momentu, laikydami dabarties momento sąmoningą išgyvenimą keliu vedančiu į savęs, aplinkos ir santykio su aplinka adekvatų (atspindintį realybę) suvokimą.
Kontaktas
Kontaktas yra skirtumų susitikimo ir sąveikos patyrimas. Šių skirtumų susitikimo "vieta" yra vadinama kontakto ribomis. Kontaktas ir kontakto ribos yra ne fiksuota struktūra, bet vykstantis reiškinys, procesas. Kontakto metu skirtumams susitinkant ir sąveikaujant ties kontakto ribomis jie pasikeičia tarpusavyje energija ar medžiaga (Pvz. Jūros ir pakrantės sąveika arba vyro ir moters bendravimas. Tarp jūros ir pakrantės arba vyro ir moters nėra jokių materialių "kontakto ribų", tačiau būtent šioje „vietoje“, ties "kontakto ribomis" jūros vanduo ir pakrantės smėlis arba vyro ir moters kūnai, jausmai ar mintys „susitinka“ ir sąveikauja.). Kontaktas, kontakto ribos ir pasikeitimas energija ir medžiaga gali egzistuoti tarp organizmo/individo ir jį supančios aplinkos bei tarp organizmą „sudarančių dalių” (Net ir dabar kai skaitote šią knygą jūs nuolat kontaktuojate su aplinka: įkvepiate ir iškvepiate orą, skaitote šios knygos žodžius ir tt.). Šio pasikeitimo rezultatas yra įvykęs pasikeitimas tiek organizme (ar jo dalyse) tiek jį supančioje aplinkoje. Vykstant kontaktui ties kontakto ribomis tam tikra medžiaga/energija yra "išleidžiama" iš individo į aplinką, o tam tikra sulaikoma viduje bei tam tikra medžiaga/energija yra "įleidžiama" iš aplinkos į individą bei tam tikra "neįleidžiama" (pvz. oras, vanduo, maistas, garsas, vaizdas, žodis, judesys, kt.).
Geras kontaktas pasižymi šiais dalykais:
- Aiškus skirtumo tarp organizmo/individo ir aplinkos suvokimas;
- Adekvatus energijos/medžiagos pralaidumas ties kontakto ribomis;
- Adekvatus pasikeitimas energija/medžiaga tarp individo ir aplinkos, kuris sąlygoja pasikeitimą tiek individe tiek aplinkoje.
Pasikeitimas vyksta ties kontakto ribomis. Vienas iš pagrindinių geštalto terapeuto tikslų yra padėti individui ar socialinei sistemai (porai, šeimai, grupei, organizacijai, kt.) tirti savo suvokimą bei pasipriešinimus pasikeitimams. Mūsų tikslas nėra "priversti" individą (sistemą) keistis, bet padėti jam pamatyti pasikeitimo poreikį ir galimybes bei valdyti pasikeitimo procesą.
Poliariškumų koncepcija
Poliariškumų koncepcija užima svarbią vietą ne tik geštalto terapijoje, bet ir visoje žmonijos kultūros raidoje bei atspindi reiškinius egzistuojančius tiek fiziniame pasaulyje, tiek mūsų subjektyviuose išgyvenimuose. Poliariškumų pavyzdžiai: Blogis ir Gėris, Pragaras ir Rojus, Dievas ir Velnias, Gimimas ir Mirtis, In ir Jan, Vyras ir Moteris, Vedybos ir Skyrybos, Autonomija ir Priklausomybė; Jausmai ir Protas, Emocionalus ir Racionalus, Intelektualus ir Intuityvus, Atsipalaidavęs ir Įsitempęs, Agresyvus ir Švelnus, Išreiškiantis ir Sulaikantis, Ryžtingas ir Abejojantis, Ramus ir Nerimastingas, Analizė ir Sintezė, Turinys ir Procesas,„Top-Dog“ ir „Under-Dog“, Figūra ir Fonas ir tt. Teoriškai sveikas žmogus talpina savyje daugybę tarpusavyje susijusių, įsisąmonintų bei vienas kitą papildančių ir integruotų priešingybių - savo asmenybės savybių. "Sutrikusio" žmogaus tam tikros asmenybės savybės yra nesuvoktos, nepriimtinos ar neišvystytos, elgesys rigidiškas ir stereotipiškas.
Fenomenologija
Fenomenologiją galima apibrėžti kaip mokslą nagrinėjantį esančius, pasirodančius reiškinius, kuriuos mes suvokiame tiesiogiai (čia ir dabar) savo jutimo organais ir sąmone. Fenomenologija nagrinėja kaip žmogus patiria save ir pasaulį bei stengiasi pažinti žmo…
Tikėjimas ir dvasinės praktikos
Tikėjimas ir dvasinės praktikos taip pat gali būti svarbūs būdai praplėsti suvokimo lauką. Asmeninė maldos patirtis ar dvasinė būsena gali praturtinti gyvenimą ir suteikti naują perspektyvą.
Tikėjimo pagrindimas
Religijos, o dar įdomesnė - tikėjimo - tema, neretai išnyra vakarėlių ar kitų susitikimų metu, kaip labai intriguojanti žmones, ypač - jei jie nujaučia, kad esi iš tų, save vadinančių tikinčiaisiais. Kaskart viduje atpažįstama vidinė įtampa - kaip sekuliarioje aplinkoje papasakoti apie tai, kuo ir kodėl tikima, kuo praturtina tikėjimas. Atrodo, kad pasakojimas apie tikėjimą, liudijimas apie vidinę tikėjimo patirtį tampa intymus. Pati žodžio intymus prasmė verčiant iš graikų kalbos reiškia - pažinti, pažinoti. Tokiu atveju asmeninis pasakojimas apie santykį su Dievu gali atskleisti apie mus daug daugiau nei pasakojimas apie darbus, studijas, pomėgius ar laisvalaikį.
#