Psichologiniai sunkumai nėštumo metu ir po gimdymo: iššūkiai, parama ir pagalbos galimybės

Motinystė - tai reikšminga patirtis moters gyvenime, kurios metu ji praplečia ir pagilina savo identiteto jausmą, integruoja naujas vertybes kaip būsima motina. Tačiau šis laikotarpis gali būti kupinas psichologinių sunkumų, turinčių įtakos moters ir kūdikio sveikatai. Besilaukiančios ir pagimdžiusios moterys yra itin pažeidžiama grupė, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų psichologinę savijautą ir užtikrinti tinkamą pagalbą.

Artimųjų santykių svarba nėštumo metu

Palaikomi artimi santykiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui, o besilaukiančioms moterims - ypač. Siekiant pagerinti ar stiprinti besilaukiančios moters psichologinę savijautą, vienas svarbiausių aspektų yra palaikomi geri santykiai su artimaisiais. Artimųjų suteikiama informacija, rūpestis, empatija, meilė, pasitikėjimas bei pagalba gali užtikrinti saugumo, artimumo jausmą, mažinti patiriamą nerimą, stresą, sumažinti depresijos vystymosi riziką bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Visgi labai svarbu atsižvelgti į tai, kad besilaukiančiai moteriai svarbiausi santykiai su artimiausiais žmonėmis - romantiniu partneriu, draugais, šeima, ypač su savo pačios mama. Būtent motinos ir dukros santykiai nuo pat vaikystės pasižymi labai stipria tarpusavio priklausomybe ir emociniu ryšiu, kuris turi lemiamą vaidmenį dukters gyvenime, daro įtaką jos socialinei, psichologinei gerovei, savigarbai. Jei mama palaiko ir domisi dukra, jos idėjomis, tai gerina mergaitės psichologinę gerovę. Kita vertus, jeigu sukurtas motinos-dukros ryšys vaikystėje nebuvo saugus, tai gali lemti psichologinių problemų atsiradimą, asmenybės bei tarpasmeninių santykių problemas, ypač - suaugusiojo amžiuje. Palaikomi geri santykiai nėštumo metu siejami su moters psichologine gerove, savęs vertinimu, pasitikėjimu savimi ir yra kritiškai svarbūs.

Emociniai iššūkiai nėštumo metu

Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.

Kiekviena moteris reaguoja savaip į nėštumą, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais.

Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės

Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu.

Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.

Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.

Pogimdyminė depresija ir kiti psichikos sveikatos sunkumai

Po gimdymo moteris patiria daugybę hormoninių, fizinių, emocinių ir psichologinių pokyčių. Nerimas, liūdesys, didelis nuovargis, vangumas, prislėgta nuotaika, stipri kritika arba ženklus savęs nuvertinimas, baimė, netikrumas, kaltės jausmas, gėda ir kitos emocijos aplanko ne vieną mamą po gimdymo. Dažniausiai apima jausmas, kad nesugebės pasirūpinti kūdikiu, sukurti su juo ryšio.

Iki 80 % pagimdžiusių moterų patiria motinystės (pogimdyminę) melancholiją (angl. „baby blues“), kuri pasireiškia padidėjusiu jautrumu ir liūdesiu. Tiesa, dienos eigoje moters emocinė būsena gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo ir pagalbos. Įprastai pogimdyminės melancholijos simptomai išnyksta susinormalizavus hormonų lygiams, įgijus pasitikėjimo savimi ir patenkinus fiziologinius moters poreikius. Visgi, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, jie tampa labiau išreikšti, atsiranda minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą - būtina specialisto konsultacija ir ištyrimas dėl galimos pogimdyminės depresijos.

Taip pat skaitykite: Pažink save

Pogimdyminė depresija yra liga, kurios požymiai gali pasireikšti ir nėštumo metu. Varginant pogimdyminei depresijai, simptomai yra kraštutiniai - euforiją keičia visiška apatija, dienos eigoje jie neslopsta, o bėgant laikui gali stiprėti. Be to, pogimdyminė depresija paveikia ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą - atsiranda miego ar virškinimo sutrikimų, kūno svorio pokyčių, vargina bendras silpnumas. Jei pogimdyminė depresija yra negydoma, ji ilgainiui gali virsti į paprastą depresiją arba pasikartoti po kito gimdymo.

Pogimdyminės depresijos rizikos veiksniai

Nors nėra vienos aiškios priežasties, lemiančios šią ligą, didžiausią riziką susirgti patiria moterys, sirgusios depresija. Kiti rizikos veiksniai yra išgyventi stresiniai įvykiai nėštumo ar gimdymo metu, buvę nerimo sutrikimai, jaunas amžius, neplanuotas nėštumas, partnerio fizinis ar psichologinis smurtas, gimdymo komplikacijos, žindymo sunkumai ir kitos būklės. Šią būklę gali paskatinti ir staigūs hormoniniai pokyčiai - po gimdymo nukritęs progesterono, estrogeno ir kitų hormonų lygis. Tiesa, pogimdyminė depresija gali pasireikšti bet kuriai pagimdžiusiai moteriai, net jei nėra šią ligą skatinančių veiksnių.

Pogimdyminė depresija vyrams

Nors kalbėdami apie pogimdyminę depresiją dažniausiai omenyje turime moteris, tačiau ja gali sirgti ir vyrai. Įprastai ši būklė nustatoma 1 iš 8-13 iki vyrų. Tėčiams depresijos simptomai gali pasireikšti pykčio proveržiais, didesniu dirglumu, padidėjusiu alkoholio vartojimu. Dažniausiai rizikos veiksniai yra buvusios psichologinės ligos, blogi santykiai su partnere, finansinis nestabilumas, partnerės išgyvenama pogimdyminė depresija.

Pogimdyminės depresijos simptomai

• Prislėgta nuotaika;
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
• Energijos praradimas arba nuovargis;
• Bevertiškumo, kaltės jausmai;
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
• Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.

Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.

Kiti psichikos sveikatos sunkumai po gimdymo

• Pogimdyminė psichozė - sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą.
• Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai.
• Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.

Kaip sumažinti riziką susirgti pogimdyvine depresija?

• Netrikdomas laikas po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
• Adekvatūs lūkesčiai sau. Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
• Gebėjimas pasirūpinti savimi. Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo.
• Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai. Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.

Kaip sau padėti?

• Taikykite save raminančias praktikas: judėkite, kvėpuokite, rūpinkitės mityba.
• Būkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems.
• Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
• Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa.

Kaip galite padėti artimiesiems, neseniai tapusiems tėvais?

Aplinkinių parama gali būti be galo reikalinga. Jeigu turite artimųjų, neseniai tapusių tėvais, viena pagrindinių Jūsų užduočių - domėtis, kaip jie jaučiasi, ir pasiūlyti pagalbą - nuo buities darbų iki kūdikio priežiūros. Būkite jautrūs ir jokiu būdu nelyginkite motinystės patirčių. Kartais šeima nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų, todėl svarbu būti budriems - prireikus paskatinti kreiptis pagalbos.

Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas

Pagalbos galimybės Lietuvoje

Minėdami Mamos dieną galime pasidžiaugti vis didesne gausa Lietuvoje teikiamų pagalbos galimybių, skirtų besilaukiančioms, pagimdžiusioms, taip pat netektį patyrusioms mamoms ir jų šeimos nariams. Svarbiu iššūkiu išlieka būdas, kaip tą pagalbą suteikti tinkamai ir laiku nukreipti mamas, išgyvenančias psichikos sveikatos sunkumų.

Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos.

Štai keletas organizacijų ir kontaktų, kur galite kreiptis pagalbos:

• Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Būtinoji pagalba.
• Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
• Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

tags: #psichologiniai #sunkumai #nestumo