Socialinio elgesio nukrypimai, arba socialinė deviacija, yra reiškinys, kuriam būdingas nukrypimas nuo visuomenėje ar tam tikroje socialinėje grupėje priimto elgesio. Ši sąvoka apima įvairias elgesio formas, pradedant nusikalstama veikla ir baigiant savižudybėmis, alkoholizmu, narkotikų vartojimu, prostitucija ir kitais nukrypimais nuo normos.
Deviantinio Elgesio Samprata
Deviantinio elgesio samprata ir analizė yra glaudžiai susijusi su tuo, kaip konkreti visuomenė suvokia socialinę kontrolę ir jos efektyvumą. Tai, kas vienoje kultūroje ar bendruomenėje laikoma deviantiniu elgesiu, pavyzdžiui, homoseksualumas ar narkotikų vartojimas, kitoje gali būti vertinama kaip normalus elgesys. Egzistuojančios tradicijos, socialinės normos ir vertybių sistema daro didelę įtaką deviantiniam elgesiui.
Pozityvistinė ir Socialinio Konstrukto Perspektyvos
Pagal pozityvistinės sociologijos ir kriminologijos tradiciją, deviantinis elgesys aiškinamas kaip anomijos (É. Durkheimas, R. K. Mertonas) arba netinkamos socializacijos (T. Parsonsas) rezultatas. Kita vertus, šios tradicijos oponentai deviantinį elgesį vertina ne kaip socialinį faktą, o kaip socialinį konstruktą. E. Lemertas ir H. Beckeris atkreipia dėmesį į visuomenės vaidmenį stigmatizuojant ir marginalizuojant socialinių normų pažeidėjus.
Deviantinis Elgesys Sovietinėje Visuomenėje
Remiantis žmogaus plėtros teorija, galima analizuoti ir lyginti sovietinio laikotarpio paskutinio dešimtmečio jauniausios amžiaus kohortos ir likusios visuomenės materialistines ir pomaterialistines vertybines nuostatas bei gretinti jas su sovietiniu laikotarpiu sistemiškai suformuotomis hipokrizinėmis nuostatomis.
Hipokrizija kaip Socialinės Sąmonės Dalis
Totalitarinio režimo sukurtas viešosios erdvės hipokrizijos reiškinys, kuris kyla dėl nepalankių išorinių sąlygų reikšti nuomonę, buvo visuotinis ir, anot Anthony’io Giddenso, buvo tapęs socialinių veikėjų praktine sąmone. Daugelis sovietinę visuomenę tyrinėjusių mokslininkų teigia, kad sistemiškai formuojama hipokrizija buvo tapusi viešosios erdvės kasdieninės rutinos dalimi, todėl paskutiniajai į socialinę brandą žengiančiai kohortai daugeliu atveju ji turėjo būti savaime suprantama duotybė.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Vertybinės Nuostatos ir Hipokrizinė Sąmonė
Tyrimai rodo, kad 16-22 m. kohorta 1990 m. derino emancipacinius poreikius su sistemiškai suformuota visuomenės hipokrizine sąmone. Ši kohorta sovietiniu laikotarpiu jau buvo praėjusi ankstyvąją socializaciją (darželis, mokykla), žengė į ankstyvąją brandą bei buvo socializuota sovietinėje sistemoje gimusių ir pasiekusių socialinę brandą tėvų. Be to, ši kohorta 2020 m. buvo 46-52 metų ir yra viena iš aktyviausių dabarties visuomenės socialinių grupių, užimančių įvairias aukštas ir svarbias socialines, politines, kultūrines ir ekonomines pozicijas.
Materialios ir Pomaterialios Vertybės
Ronaldo Ingleharto ir jo kolegų plėtojama žmogaus raidos teorija teigia, kad visuomenės vertybių kaitą paveikia kultūriniai ir istoriniai konkrečios visuomenės veiksniai. Kita vertus, socioekonominė plėtra, emancipacijos ir demokratizacijos poreikių universalus stiprėjimas sudaro susietą socialinio progreso požymių kompleksą. Sekant R. Inglehartu, ryškesnius emancipacinius poreikius stipriausiai turėjo reikšti jauniausioji vėlyvojo sovietmečio karta.
Tradicinės ir Sekuliarios Vertybės
Pasak R. R. Ingleharto, moderniųjų visuomenių kaitą galima analizuoti dviejų tipų vertybių priešpriešomis: tradicinės - sekuliarios ir išlikimo - saviraiškos. Autoriaus teigimu, pirmosios abiejų priešpriešų sąvokos apibūdina materialistines, o antrosios - pomaterialistines vertybes. Teikiant pirmenybę išlikimo ir tradicinėms vertybėms, pirmiausiai pabrėžiama ekonomikos augimo, užtikrinančio materialinių poreikių patenkinimą, bei stiprios valstybės ir religijos, galinčių tapti tvarkos garantais, svarba. Ir priešingai, visuomenės, kurių individai pabrėžia saviraiškos vertybes, turi didesnį poreikį demokratijai ir emancipacijai. Jos taip pat išsiskiria didesniu pakantumu kitų vertybių ir pažiūrų piliečiams.
Materialinis (Ne)Saugumas
Svarbu pabrėžti, kad, anot autorių, išlikimo ar saviraiškos vertybės pirmiausiai rodo subjektyviai išgyvenamą materialinį (ne)saugumą, o ne objektyvią materialinę (ne)gerovę, nors abu yra persipynę. Jei asmens socializacija vyks materialinio nesaugumo sąlygomis, jos kompleksiškai paveiks ir kitus asmens gyvenimo požiūrius bei suvokimus. Didelė tikimybė, kad materialinio (ne)saugumo jausmas paveiks asmens teigiamą arba neigiamą požiūrį ir į migrantus ar svetimšalius bei gali suformuoti stipresnius poreikius turėti autoritariškai valdomą valstybę ir nekritišką pagarbą autoritetams.
Empiriniai Tyrimai ir Analizė
Analizuojant 1990 m. Europos vertybių tyrimo (EVT 1990) Lietuvoje duomenis, buvo pasirinkti keturi klausimai, kuriais reitinguojami motyvai, skatinantys asmenis užsiimti neapmokamu visuomenei naudingu darbu, 11 klausimų apie tai, kokios vertybės svarbiausios ugdant vaikus, penki klausimai, atskleidžiantys, kiek pateisinama su etinėmis normomis besikertanti elgsena, ir šeši klausimai, ko per artimiausią dešimtmetį turėtų siekti Lietuva kaip visuomenė. Visi išskirti ir naudojami kintamųjų pogrupiai analizuojami tarp tikslinės kohortos ir „likusios Lietuvos“ įprastais dvimačiais statistiniais metodais, o juos papildyti pasitelkiami efekto dydžiai, kurie atskleidžia, kokiu efektu pasižymi amžiaus veiksnys siekiant paaiškinti skirtumus tarp nagrinėjamų klausimų.
Taip pat skaitykite: Karjera socialiniame darbe
Neapmokamas Darbas Visuomenei
Lietuvos gyventojų 1990 m. EVT buvo klausta, kokiais motyvais vadovaudamiesi žmonės imtųsi neapmokamo visuomeninio darbo. Rečiausias motyvas - galimybė grąžinti visuomenei tai, ką pats iš jos gauni. Beveik 80 % respondentų sutinka, kad jiems būtų svarbu pasidarbuoti neatlygintinai dėl moralinio įsipareigojimo jausmo, kuris rodytų socialinio solidarumo jausmą. Individualaus sąmoningo įsipareigojimo kolektyvui motyvo vertinimai išsiskiria - šis įsipareigojimas gerokai mažiau kaip svarbus veiksnys vertinamas jauniausios kohortos nei vyriausios.
Vertybės Ugdant Vaikus
Remiantis žmogaus plėtros teorija, 1990 m. dominavo materialinės vertybės, bet prie jų prisišlieja puikiai vertinama tolerancija, kuri būdinga pomaterialinei orientacijai. Ypač nuvertinama pomaterialiniam vertybių tipui būdinga vaizduotė. Jauniausia kohorta labiau vertina geras manieras, ryžtingumą ir atkaklumą nei vyresni, o taupumas ir religingumas yra išskiriamas vyresnės kohortos.
Etinės Vertybės
Tyrimai rodo, kad visais galimo nusižengimo atvejais „liberalesni“ ir lankstesni viešosios moralės kanonams yra jauni, palyginti su vyresniais, respondentai, kurių vidutinis vertinimas yra artimas visiškam tokio elgesio nepateisinimui. 16-22 m. kohorta labiausiai pateisina momentinį šiukšlinimą ir vairavimą išgėrus, palyginti su kitomis kohortomis, bet mažiau skiriasi vertindama pretendavimą į neteisėtą pašalpą ir kyšio ėmimą. Vyresni nei 43 m. linkę niekada nepritarti nei vienai viešąsias etines normas pažeidžiančiai elgsenai.
Materialių-Pomaterialių Vertybių Indeksai
Europos vertybių tyrimo duomenys atskleidė, kad didelė dalis respondentų patenka į mišrių vertybių pogrupį. I indekso atveju, tik vidutiniškai didesnėmis pomaterialiomis vertybinėmis pasižymi vyresnė kohorta nei jaunesnė. Likusių indeksų verčių skirtumai tarp kohortų yra atvirkštiniai: II ir III indekso atvejais vyresnė kohorta yra linkusi į materialias vertybines nuostatas labiau nei jauniausia kohorta.
Deviantinis Elgesys ir Socialinės Problemų Teorijos
Sociologinės problemos, susijusios su visuomenės ir individo sąveika, atskleidžia, kaip visuomenė veikia individą. Totalitarinė visuomenė nurodo žmogui, ką jis turi daryti, o išprotėjusių individų visuomenė savo norus iškelia aukščiau visuomenės.
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?
Socialinės Normos ir Subkultūros
Socialinės normos gali būti istorinės arba geografinės, privalomos arba pageidaujamos, ilgalaikės arba trumpalaikės. Subkultūros, tokios kaip homoseksualizmas, prostitucija, organizuotas nusikalstamumas ir alkoholizmas, turi savo taisykles.
E. Durkheimas ir Nukrypimai
E. Durkheimas teigė, kad nėra visuomenės, kurioje nebūtų nukrypimų, ir kad juos gamina pati visuomenė. Nukrypimai atlieka žmonių sutelkimo funkciją, parodo visuomenės pakantumo ribas, atlieka apsauginio vožtuvo funkciją ir yra pavojaus signalas, kad kažkas šioje visuomenėje yra blogai.
Teorijos, Kodėl Žmonės Nusikalsta
Yra įvairių teorijų, aiškinančių, kodėl žmonės nusikalsta, įskaitant medicinines, psichologines ir sociologines teorijas.
Medicininės Teorijos
Medicininės (biocheminės) teorijos sieja nusikaltimų priežastis su paveldimumu, vitaminų trūkumu, toksinais, smegenų disfunkcija, augliais ir hormoniniais balansais. Prevencinės priemonės apima izoliaciją ir gydymą.
Psichologinės Teorijos
Psichologinės nusikaltimų priežastys apima žemą intelektą, psichopatinę elgseną ir stresą. Prevencija apima psichologinę terapiją ir konsultavimą, gydymą.
Sociologinės Teorijos
Sociologinės teorijos apima:
- Ekologinę aplinką: Nusikaltimo priežastis - susilpnėję bendruomeniniai ryšiai. Sprendimas - bendruomenių stiprinimas.
- Anomiją: Nusikaltimų priežastis - ekonominių siekių blokados.
- Išmokimo teoriją: Nusikaltėlių priemonės: mėgdžiojimas nusikalstamos veiklos, skatinimas. Prevencija - negatyvus pirminės grupės spaudimo vertinimas.
- Socialinės kontrolės teoriją: Nusikaltimo priežastys - bloga socializacija, žemas savikontrolės lygmuo.
- Etikečių klijavimo teoriją.
- Konfliktų teoriją.
- Radikalias teorijas: Priežastys - kapitalistinė santvarka. Sprendimas - socializmo įvedimas.
- Taikioji kriminologija: Priežastys - vidinė kančia ir netvarka.
- Feministinė kriminologija: Priežastys - patriarchatas.
Paauglių Deviantinis Elgesys
Agresyvus ir net smurtinis paauglių elgesys kelia didelį susirūpinimą visuomenėje. Paauglių polinkis nusikalsti yra socialinis reiškinys.
Paauglių Nusikalstamumo Problema
Beveik pusę visų teisės pažeidėjų sudaro jaunuoliai nuo 14 iki 24 metų amžiaus. Aktuali yra ir paauglių girtavimo problema.
Deviantinio Elgesio Priežastys
Rizikos grupės paauglių elgesys mokslineje literatūroje įvardijamas kaip deviantinis elgesys arba asocialus elgesys, tai yra visuomenės normų neatitinkantis elgesys, kuris kenkia visuomenei.
Socialinės Funkcijos
Deviantinis elgesys atlieka ir socialines funkcijas.
Veiksniai, lemiantys Paauglių Agresiją
Svarbu suprasti, kaip ir kodėl vaikai bei paaugliai išmoksta agresyvaus elgesio ir tampa deviantais. Ankstyvoji agresija gali virsti antisocialu agresyvumu jaunystės metais.
Socializacija ir Šeimos Vaidmuo
Socializacija apima įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savo ypatumus. Intensyviausiai socializacija vyksta ankstyvuosiuose žmogaus gyvenimo perioduose, kai vaikai yra tikslingai rengiami gyvenimui ir veiklai suaugusiųjų pasaulyje. Šeima yra pirmoji ir pagrindinė institucija vaiko gyvenime.
Elgesio Nukrypimai ir Jų Formos
Elgesio nukrypimai gali pasireikšti labai įvairiai. Naudojamos įvairios sąvokos, apibūdinančios šiuos elgesio nukrypimus psichologijoje, sociologijoje bei pedagogikoje: asocialus, deviantinis, antisocialus, antivisuomeninis, nusikalstamas, kriminalinis, amoralus, delinkventinis elgesys.
Socializacijos Trūkumai
Nepageidautinas elgesys gali atsirasti dėl įvairių socializacijos proceso trūkumų.
Biologiniai Veiksniai
Biologiniams veiksniams priskiriami genetiniai, kurie yra paveldimi. Tai gali būti intelektualiniai vystymosi sutrikimai, klausos, regos defektai, nervinės sistemos pažeidimai.
Psichofiziologiniai Veiksniai
Psichofiziologiniai veiksniai dažiausiai yra sąlygoti tokių reiškinių kaip per didelis psichofiziologinis krūvis žmogaus organizmui, per daug stresinių bei konfliktinių situacijų kasdieniame gyvenime.
Fiziologiniai Veiksniai
Fiziologiniai veiksniai apima įvairius kalbos sutrikimus, išorinį, fizinį nepatrauklumą.
Normalaus Elgesio Kriterijai
Analizuojant elgesio nukrypimus, iškyla klausimas, koks elgesys laikomas normaliu? Normalus elgesys nusakomas pagal tris kriterijus: statistinį, etinį, psichologinį-medicininį.
Statistinis Kriterijus
Pagal statistinį kriterijų, normalus elgesys yra tas elgesys, kuris būdingas daugumai tam tikros populiacijos atstovų.
Etinis Kriterijus
Remiantis etiniu kriterijumi, akcentuojamas ne elgesio formų pasireiškimo dažnumas, o tai, kaip jos atitinka priimtas pavyzdines elgesio normas.
Psichologinis-Medicininis Kriterijus
Pagal psichologinį-medicininį kriterijų normaliu laikomas toks elgesys, kuris užtikrina gerą psichinę bei fizinę žmogaus savijautą (komfortą), nepriklausomai nuo to, kaip dažnai pasireiškia šis elgesys ir kiek jis artimas elgesio etalonams.
Paauglių Charakterio Nukrypimai
Galima teigti, kad deviantinis elgesys atlieka ir socialines funkcijas.
Charakterio Nukrypimų Klasifikacija
Justickio (1984) pateikta charakterio nukrypimų klasifikacija paprastai ir pakankamai aiškiai įvardija pagrindinius deviantiško elgesio paauglių charakterio nukrypimus, jų ryšį su nusikalstama veikla.
tags: #socialinio #elgesio #nukrypimu #sociologija