Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, kupinas emocinių iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paaugliai gali valdyti neigiamas emocijas, remdamiesi psichologinėmis įžvalgomis ir praktiniais patarimais. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant psichologų tyrimus ir ekspertų rekomendacijas, siekiant suteikti išsamų ir informatyvų vadovą paaugliams ir jų tėvams.
Emocijos: spalvos paletė mūsų reakcijoms
Jausmai nuspalvina mūsų reakcijas į aplinką, suteikia emocinį išgyvenimą ir išgrynina mūsų santykį. Pyktis, kaip ir visi jausmai, nėra blogas ar geras. Tai tiesiog mums duotas jausmas. Jis tampa ardančiu, kai mes neteisingai su juo elgiamės, dažnai dėl vaikystėje išmoktų modelių. Vaikai, kaip ir mes, niršta susidūrę su situacija ar žmogumi, kuris juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia.
Vaikiško pykčio išraiškos būdai
Atpažinti vaikiško pykčio išraiškos būdus nėra lengva. Suaugusieji dažnai mano, kad vaiko pyktis yra blogas ir nenormalus jausmas, kurio raiška turėtų būti draudžiama, slopinama ir griežtai išguita iš vaiko. Kai vaikas supyksta, tėvai dažnai jam šaukia: "Liaukis šitaip kalbėti! Aš tau draudžiu." Ką tuomet vaikui daryti? Yra tik du keliai - jis gali neklausyti tėvų ir toliau "taip kalbėti" arba paklusti jiems ir liautis "taip kalbėti". Jeigu jis pasirinks pastarąjį kelią ir neišreikš savo pykčio, pyktis niekur nedings. Vaikas jį nuslopins, ir jis neišspręstas liks pasąmonėje, kol bus išreikštas vėliau per nederamą elgesį.
Pykčio valdymas: nuo pasyvios agresijos iki loginio pykčio
Pats blogiausias būdas tvardyti pyktį - tai pasyviai agresyvus elgesys. Pasąmoninis pasyviai agresyviai besielgiančio vaiko tikslas - nuliūdinti ir supykdyti tėvus ar juos atstojančius žmones. Vienas iš ankstyviausių būdų, kuriais vaikas gali parodyti pasyviai agresyvias tendencijas, yra pridaryti į kelnes po to, kai jis jau yra pripratintas prie tualeto. Dažnai tokiais atvejais tėvai (globėjai) būna uždraudę vaikui reikšti pyktį, ypač žodžiais. Paskui, jei tėvai reagavo perdėtai, smarkiai supykdami ar net nubausdami jį, kai jis atvirai reiškė pyktį, ką vaikui daryti su normaliai sukylančiu pykčiu? Vaikas šioje situacijoje gali elgtis pasyviai agresyviai, kad nuliūdintų tėvus - pridarydamas į kelnes. Tai labai efektyvus, bet nesveikas būdas reikšti pyktį. Tokioje situacijoje tėvai labai mažai ką gali padaryti. Kadangi jie atsisakė leisti vaikui atvirai ir tiesiogiai išreikšti pyktį, vaikas priverstas padaryti tai netiesioginiu, kenksmingu būdu, ir tėvai patys save įvaro į kampą. Kuo labiau tėvai baudžia vaiką, tuo dažniau vaikas tuštinasi į kelnes. Kodėl? Nes pasąmoningas pasyviai agresyvaus elgesio tikslas yra nuliūdinti, suerzinti tėvus. Kad ir kokių priemonių imtųsi tėvai, norėdami ištaisyti elgesį, - niekas nepadeda. Kuo labiau jie stengiasi ištaisyti situaciją, tuo tvirtesnis vaiko ryžtas išvesti juos iš pusiausvyros. Kuo labiau tėvai karščiuojasi, tuo daugiau vaikas jaučia, kad laimėjo. Ir jis dar labiau stengiasi suerzinti tėvus.
Svarbu žinoti, kad pasyviai agresyvus vaikas nedaro to sąmoningai ar turėdamas aiškų tikslą. Tokie dalykai yra dalis jo pasąmonės proceso, kurio jis nesupranta ir į kurį jį įstūmė tėvai. Pasyviai agresyvus vaiko elgesys gali virsti tikra nelaime. Švelnūs to pavyzdžiai: delsimas, atidėliojimas, tuščias laiko leidimas, užsispyrimas, nenuolaidumas ir "užmaršumas". Šis nesveikas pykčio reiškimo būdas gali priversti paauglius išmėginti visą gamą - nuo prastų pažymių iki narkotikų vartojimo, pastojimo, nusikaltimų ar savižudybės. Žinoma, yra ir kitokių tokio elgesio priežasčių. Tačiau pasyviai agresyvi tendencija - pati rimčiausia priežastis, kuri, ypač tarp paauglių, vis labiau plinta.
Taip pat skaitykite: Motyvacija augančiam žmogui
Slopinti pyktį - tas pat, kaip spausti pilną oro balioną, turintį šone iškilimą. Jei iškilimą įspausi į vidų, tai jis išlįs kurioje nors kitoje vietoje. Yra daug būdų išreikšti pyktį, ne tik pasyvus būdas. Kuo nebrandesnis žmogus, tuo nebrandžiau jis išreikš pyktį. Vaikai reikš savo pyktį nebrandžiai tol, kol tėvai (globėjai) neišlavins jų daryti kitaip. Negalima tikėtis, kad vaikas automatiškai išreikš pyktį geriausiu, brandžiausiu būdu. Bet kaip tik to tikisi tėvai, kai jie tiesiog liepia savo vaikui neširsti.
Šiek tiek geresnis būdas išreikšti pyktį yra visiškai nekontroliuoti savo elgesio - kai žmogus, apimtas įniršio priepuolio, daužo daiktus ir išlieja įtūžį ant kito žmogaus. Kad ir kaip tai blogai gali atrodyti, pasyviai agresyvus elgesys yra blogesnis. Kodėl? Verbalinė agresija visiems. Šiek tiek geresnis būdas išreikšti pyktį yra būti apimtam įniršio priepuolio, bet išlaikyti pakankamai savitvardos, kad nenaikintum daiktų ir neišlietum savo įtūžio ant kito asmens. Pykčio protrūkis apsiriboja šaukimu, klykimu, keikimu, kai žodžiais įskaudinamas kitas žmogus. Verbalinė agresija objektui.
Geriausias būdas išreikšti pyktį - padaryti tai kuo maloniau ir protingiau ir vien tam asmeniui, ant kurio esi supykęs. Išspręsti problemą reiškia, kad abi pusės racionaliai ir logiškai ištirs ginčytiną klausimą, aptars, supras viena kitos poziciją ir prieis sutarimo, ką daryti. Taigi, kiekvienas kopėčių laiptelis - tai vis geresnis būdas išreikšti pyktį. Suaugusieji patys turėtų būti geri pavyzdžiai, kaip teisingai išreikšti pyktį.
Kaip tėvai gali padėti paaugliui valdyti pyktį
Užuot draudus vaikui supykti ir perdėtai reaguoti į jo pyktį, reikia priimti jį tokį, koks jis yra, kaip jis reiškia pyktį, ir nuo to pradedant, jį ugdyti. Pvz., vaikas suvaldo pyktį iki tam tikros pykčio kopėčių pakopos. T.y. jis yra nemalonus, išlieja pyktį ne ant tų žmonių (pvz., ant savo mažojo broliuko, o ne ant, to, kas jį supykdė). Tuomet tėvai nusprendžia, išmokyti jį nukreipti pyktį į deramą asmenį ir neišlietų jo ant jaunesnio broliuko. Kad tai išugdyti, reikia rasti laiko iškart, vos tik viskas nurimsta ir atmosfera tampa maloni. Šiuo momentu svarbu pagirti vaiką ir paaiškinti jam, kur jis, išreikšdamas pyktį, elgėsi teisingai. Paskui reikia paprašyti jo ištaisyti tą vieną atrinktą aspektą, kurį tėvai nori pakeisti - šiuo atveju neišlieti pykčio ant jaunesnio broliuko.
R.Campbell savo knygoje aprašo tai, kaip pats kalbėdavosi su savo vaikais: "Aš džiaugiuosi, kad tu išreiškei pyktį man. Kai tu laimingas, mudu su mama norime žinoti, dėl ko. Kai tu liūdnas, mes irgi norime tai žinoti. Ir kai tu supykęs, norime žinoti, kad esi supykęs. Didžiuojuosi tavimi, kad tu suvaldei pyktį. Tu neišliejai jo ant savo mažojo broliuko ar šuns, nieko nesvaidei, neiškėlei su pykčiu nesusijusių faktų. Tu aiškiai pasakei man, ką manai apie šią problemą. Tai gerai. Vienintelis dalykas, kurį padarei ne taip, - kad pavadinai mane tuo negražiu žodžiu. Kai tu pyksti, prašau vadinti mane tiesiog "…". Žinoma, negalima automatiškai tikėtis, kad kitą kartą, kai paauglys reikš pyktį žodžiais, jis taip ir padarys. Gali prireikti daugelio kartų. Brendimas būna lėtas, palaipsnis ir sunkus, o dažnai ir skausmingas. Dauguma tėvų tikisi, kad jų paaugliai suvaldys pyktį brandžiai ir atsidurs ant aukščiausios pakopos be jokio lavinimo.
Taip pat skaitykite: Nuraminanti veido kaukė nuo streso
Emocijų slopinimas ir jo pasekmės
Esam pažeidžiami, kai audringai pasauliui reiškiame jausmus, atveriame vidinius išgyvenimus, savo skausmą. Iš kitos pusės, turime pripažinti, kad mes, lietuviai, dažnai nebūname išmokinti rodyti savo vidinius išgyvenimus kitiems. Neseniai teko viešėti Graikijoje, vienas ryškiausių prisiminimų - konferencijos diskusijų metu emocionaliai apie išgyvenamą ekonominę ir visuomeninę krizę kalbantys paprasti graikai, salėje verkiantis pagyvenęs vyras. Kiek teko dalyvauti įvairiuose renginiuose Lietuvoje, nieko panašaus neišvysi net per patį krizės piką, - visi pranešimai ramūs, norinčių diskutuoti paprastai nėra.
Kiekvienas daiktas turi savo jausminį/emocinį foną, pavyzdžiui, pažiūrėjus į seną arbatinuką daugeliui kyla šilumos jausmas, o pažiūrėjus į išmėtytas kojines - pasibjaurėjimas. Dažnam daiktais perkrauti namai kelia sunkumo, užspaustumo jausmus, o tušti - vienatvę ir tuštumą. Ir kiekvienam daiktų kiekis, sukuriantis komfortiškumo jausmą, yra skirtingas. Pavyzdžiui man reikia nemažai daiktų (ir svarbiausia, kad tarp jų būtų gėlės). Visada stebiuosi vadinamojo mininalistinio stiliaus namais. Man taip kažko juose trūksta. Tačiau stebint jų populiarumą dizainerių tinklapiuose, kyla mintis, kad daugeliui lietuvių šis stilius labai mielas. Didžioji dalis mūsų tautiečių nelabai linkę aktyviai teigti save per daiktuose atsispindinčią jausmų raišką. Pavyzdžiui, per kilimų spalvas, per mūsų namuose esančius puodukus, gėles. Daiktai primena mums su praeities įvykiais susijusius jausmus ir išgyvenimus. Turbūt girdėjome pasakojimą apie sudžiovintą gėlę knygoje. Ji laikoma ten tol, kol ryšys tarp mylimųjų gyvas.
Kiek laiko reikia atsisveikinti su mirusio artimo žmogaus daiktais? Dirbdama su žmonėmis dažnai klausau pasakojimų apie daiktus: "-Kai pradedu jausti nerimą, suglėbiu spintoje esančius rūbus ir išmetu į šiūkšlių konteinerį, tuščia spinta kelia atsinaujinimo jausmą"; "Vienintelis būdas sumažinti liūdesį - didieji prekybos centrai. Vaikštau juose, perku daiktus ir mano vidus užsipildo"; "Geriausias įtampos mažinimo būdas man - namų blizginimas, aš be to neišgyvenčiau". Dažnai sunkumų emociniame lygmenyje turintys žmonės į daiktus projektuoja savo giluminius išgyvenimus. Tada daiktai tampa labai svarbūs: arba norisi juos visus išmesti (nes pradeda slėgti, o iš tiesų slegia ne tiek daiktai, kiek jų keliamos emocijos), arba prisipirkti jų begales (dažniausiai taip stengiamės užpildyti vidinę tuštumą ar skausmą).
Kiek man yra svarbūs mane supantys daiktai? Kiek jie atspindi mano asmenybę (ar draugai sako: "tavo kambarys - tai tu")? Kokie daiktai yra tikrai MANO? Apsižvalgykite aplinkui ir pasirinkite jus supančioje aplinkoje tris daiktus, kurie jums mieliausi, ir tris, kurie jums nepatinka. Ką šie daiktai jums primena? Daiktai atspindi Jus, o santykis su jais - žmogaus santykį su pačiu savimi. Ar buvo sunku sugalvoti kokie daiktai yra tikrai jūsų, ar sunku išvardinti mielus ir nemielus daiktus? Santykis su daiktais - tai vidinio žmogaus pasaulio projekcija: kiek myliu, priimu save, tiek mylėsiu, priimsiu savo daiktus. Turimas ryšys su daiktais (kaip sugebate juos tvarkyti, padaryti savais) atspindi ryšį su pačiu savimi.
Tvarkymasis gali padėti susikaupti - rūšiuojant, kilnojant daiktus mūsų mintys taip pat dėliojasi, rikiuojasi, mąstymas įgauna struktūrą. Tai padeda ir atsijungti nuo stresą keliančių minčių ar svarstymų. Pavyzdžiui, kai norisi išsakyti savo nepasitenkinimą viršininkui ar sunku apsispręsti, leisti sūnų su klasiokais į vakarėlį ar ne. Grįžusi namo po ilgos darbo dienos atpažįstu savyje norą dėlioti daiktus į vietas, lieti gėles. Visai neseniai atradau, kad man patinka plauti indus, nors šalia stovi nauja indaplovė. Pabandykite patirti „medūzinę” tvarkymosi būseną. Kas tai yra? Įsivaizduokite laisvai plūduriuojančią bei bangoms ir vandenyno srovėms atsiduodančią medūzą. ji pilnai išgyvena dabarties būseną. Ji visa čia ir dabar. Visa savyje ir visa su savimi. "Medūzinė" tvarkymosi būsena - tai lengva meditacija, kada aukštesniosios smegenų dalys atjungiamos (čia tos, kurios daug analizuoja, kritikuoja bei vertina), o kūnas juda pats. Ir atrodo, kad rankos automatiškai juda pačios. Tokiu metu daiktai labai lengvai dėliojasi, indai plaunasi, marškiniai lyginasi. Atrodo savaime.Tuo metu labai gera leisti mintims laisvai plaukioti.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti emocijas
Emocinė gerovė ir psichologinės traumos
Emocinė sveikata yra svarbiausias dalykas, kuris iš esmės lemia žmogaus gyvenimo kokybę ir bendrą savijautą. Atjauta sau yra svarbi mūsų emocinei gerovei. Meilė sau gali stiprinti Jūsų emocinę gerovę, padėti valdyti iššūkius ir formuoti pozityvų požiūrį į gyvenimą. Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.
Psichologinės traumos gali turėti ilgalaikį poveikį jūsų gyvenimui. Disfunkcinė šeima gali turėti ilgalaikį poveikį jūsų gyvenimui. Toksiški tėvai kartais gali būti didžiausia traumų ir kitų problemų priežastimi. Psichologinis smurtas yra ypatingai žalingas elgesys, kurio padarinius auka gali jausti ilgą laiką.
Streso valdymas ir atsipalaidavimas
Svarbu išmokti kaip atsipalaiduoti ir susigrąžinti vidinę ramybę. Pavargote nuo nuolatinio skubėjimo? Stresas, nerimas, staigi nuotaikų kaita ir kiti emociniai svyravimai yra neišvengiami reiškiniai šiuolaikiniam žmogui. Būna momentų, kai visko atrodo per daug ir per sunku, tačiau neturėtume leisti, kad stresas mus visai užvaldytų. Norite sumažinti stresą? Jaučiate nerimo simptomus? Kankina nerimo sutrikimas? Atsipalaiduoti, atrodo, toks natūralus ir savaime suprantamas dalykas, tačiau kartais pasiekti tokią būseną ima atrodyti neįmanoma. Greičiausiai, jus užklupo stresas darbe.
Pozityvus mąstymas ir emocijų valdymas
Pozityvus mąstymas gali pakeisti jūsų gyvenimą. Optimizmas yra nuolatinė žmogaus psichologinė būsena, kuriai būdingas teigiamas požiūris į supančią aplinką ir gyvenimą. Kaltės jausmas yra dažna žmogaus emocija, tačiau ji neturi būti jūsų našta. Mąstymo klaidos gali lemti neigiamas emocijas ir elgesį. Jaudulys gali būti jūsų sąjungininkas, jei žinote kaip jį valdyti. Pavydas yra emocinė reakcija, kuri gali būti panaudojama neigiama ir teigiama linkme.
Savęs pažinimas, motyvacija ir santykiai
Savęs pažinimas yra procesas, kuris gali padėti geriau suprasti save ir savo vietą pasaulyje. Sužinokite kur baigiasi pasitikėjimas savimi ir prasideda arogancija. Pasitikėjimas savimi yra ypač naudinga savybė, kuri ženkliai praverčia gyvenime. Savivertė yra ypač svarbus faktorius, nulemiantis sprendimus gyvenime. Motyvacija yra raktas į sėkmingą gyvenimą. Lūkesčiai gali būti tiek motyvacijos, tiek nusivylimo šaltinis.
Sveiki santykiai, kurie yra tinkamai subalansuoti, yra efektyviausias raktas yra laimingą gyvenimą. Santykių krizė yra vienas iš gyvenimo etapų, kuris gali baigtis įvairia linkme. Daugelį žmonių kankina nežinojimas kas yra meilė. Meilės kalbos išduoda kokiais būdais mūsų partneriai ar mes patys priimame ir išreiškiame savo meilę. Toksiški santykiai - ne visada lengvai atpažįstami. Kopriklausomybė - ypatingai dažnas atvejis porų santykiuose. Tačiau, ji ne visada laiku atpažįstama. Atsiprašymas, kad ir koks jis būtų sunkus, gali kardinaliai pakeisti santykius tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
Vienišumas, nerimas ir savireguliacija
Vienišumas ir vienatvė - problema, kuri gali kamuoti tiek jaunus, tiek ir vyresnio amžiau žmonės. Nerimastingumas tampa vis dažniau pastebimu reiškiniu. Nerimo priepuoliai gali ištikti netikėtai. Generalizuotas nerimo sutrikimas - kas tai? GNS turintys žmonės ilgą laiko tarpą jaudinasi dėl daugybės skirtingų priežasčių arba net negali išskirti savo nerimo šaltinio. Kaip gydyti nerimą? Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Nerimas apkartina gyvenimą tada, kai bandydami jo išvengti, atsisakome daryti dalykus, kuriuos mėgstame. Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Ar normalu, kad neramu?
Savireguliacija - tai gebėjimas valdyti savo elgesį, mintis, emocijas, pasirinkimus ir impulsus. Ji padeda tramdyti neigiamas emocijas ir reaguoti ne impulsyviai, o apgalvotai. Iš esmės tai yra savikontrolė arba emocijų reguliavimas. Neigiamos emocijos gali trukdyti laimei, darbui ir santykiams. Nors jų išvengti neįmanoma, mes galime išmokti valdyti savo reakcijas.
Pokyčiai, darboholizmas ir patyčios
Pokyčiai gali būti bauginantys, tačiau jie taip pat atveria naujas galimybes. Darboholikas, pats to nežinodamas, gali nematyti problemos savo elgesyje. Perdegimas yra kritinė būsena, kuri gali smarkiai pabloginti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Emocinis išsekimas: Priežastys. Gydymas.
Patyčios - ypač pavojingas elgesys, aukoms sukeliantis skaudžias pasekmes. Patyčių tema mokykloje ir visuomenėje išlieka labai aktuali, tai yra problema su, kuria susiduria daugelis vaikų. Nesvarbu, kokiame vaidmenyje - skriaudėjo, patyčių taikinio ar stebėtojo - yra vaikas, kiekvieno vaiko tėvai gali prisidėti prie to, kad patyčių klasėje būtų mažiau. Patyčios yra ne vieno ar dviejų vaikų problema. Tai reiškinys, kuris liečia kiekvieną vaiką klasėje, todėl sprendžiant patyčių problemą svarbus visų tėvų dalyvavimas.
Kognityvinė elgesio terapija ir psichologo pagalba
Kognityvinė elgesio terapija - vienas iš terapijos būdų, suteikiantis galimybę kardinaliai pakeisti elgesio modelius. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas veiksmingiausių psichologinės savipagalbos metodų, padedančių atpažinti neigiamas mintis ir pakeisti jas konstruktyvesnėmis.
Psichologė yra vienas iš tų žmonių, kurios paslaugos gali padaryti reikšmingą įtaką jūsų gyvenimui. Psichologo paslaugos yra ypač naudingos žmonėms, kurie kenčia nuo įvairiausių emocinių ir psichologinių sunkumų. Santykių psichologas gali padėti poroms, net jeigu jas kamuoja rimtos problemos. Psichoterapeutas gali pasiūlyti pagalbą žmonėms, kenčiantiems tiek nuo psichologinių, tiek ir kitų problemų. Psichoterapeutas Vilniuje ir kituose miestuose gyvenantiems žmonėms gali padėti įvairiais atvejais. Psichoterapija internetu: kada psichoterapeutas internetu gali padėti. Kaip pasiruošti sesijai. Kaip pasiruošti psichologo konsultacijai internetu? Tikėtina, kad jums kyla keletas klausimų, tad norime jums patarti ir papasakoti, kaip geriausia pasiruošti pokalbiui su psichologu internetu. Ruošiatės pirmajam susitikimui su psichologu? Jausitės geriau, jei žinosite, ko tikėtis. Pirmojo susitikimo metu psichologas užduos klausimus apie Jus ir Jūsų gyvenimą. Psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas yra panašios ir dažnai persidengiančios profesijos, tačiau jos visos yra sukoncentruotos į žmogaus emocinę sveikatą. Pasikalbėk su psichologu! Kenti emociškai? Jautiesi išsekęs ir nežinai kaip spręsti problemas?
Elgesio ribų nustatymas vaikams
Šiuo įtemptu laikotarpiu dėl streso, nuovargio ar kitų aplinkybių, gali būti sunku susikalbėti su savo vaiku ar paaugliu. Tam, kad namuose užtikrintumėte abipusę pagarbą tarp savęs ir vaiko svarbu nubrėžti tam tikras vaiko elgesio ribas ir mokėti tinkamu būdu apie jas pranešti.
- Naudokite „Aš“ kalbą vietoje „Tu“ kalbos. Pradėkite sakinį nuo to, kaip jūs jaučiatės konkrečioje situacijoje, kai vaikas vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „Tu vėl grįžai vėliau nei susitarėme ", pasakykite „Man liūdna, kad šiandien tu nesilaikei mūsų susitarimo dėl laiko, kada privalai grįžti".
- Leiskite vaikui patirti natūralias arba logines jo elgesio pasekmes. Natūralios pasekmės - tos, kurias vaiko elgesys lemia natūraliai, be jūsų įsikišimo. Pavyzdžiui, jei vaikas nedaro namų darbų, jis gauna pastabą iš mokytojos. O loginės pasekmės - tai jūsų sukurtos vaiko elgesio pasekmės. Bet labai svarbu, kad jos būtų adekvačios vaiko elgesiui ir susijusios su jo elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas nesilaiko susitarimo dėl laiko prie kompiuterio, kitą dieną tas laikas apribojamas. Jei paauglys nesilaikė susitarimo dėl grįžimo namo laiko, kitą dieną jo prašoma grįžti namo anksčiau. Pasekmės taip pat neturi žeminti vaiko ir neturi būti pernelyg griežtos. Juk pagrindinis pasekmių tikslas - ne nubausti vaiką, o išmokyti jį tinkamai rinktis. Tai yra labai svarbus gyvenimo įgūdis. Logines pasekmes reikėtų naudoti kai visi kiti būdai išbandyti.
- Teisingai formuluokite sakinius, Svarbu pranešti, jog matote ir suprantate vaiko jausmus. Pvz.: Aš matau, jog tu dabar labai ant manęs pyksti, ar aš suprantu, jog tau šiuo metu liūdna. Emocijų įvardijimas, neretai padeda šiek tiek jas nuslopinti. Vaikas jaučiasi matomas ir suprantamas. Vėliau kalbėkite apie ribas ir susitarimus. Nesikoncentruokite į emocijas, jų kontroliuoti vaikas negali, tačiau gali ir turi kontroliuoti savo elgesį. Apribojimai turi būti pasakomi ramiu, savaime suprantamu tonu. Vaikas nenori daryti namų darbų. Paauglystė, tapatumo ieškojimas ir ribos. Ar tėvai turi būti paauglio geriausiais draugais?
Šeimos gyvenimo, mokymosi, neformalaus ugdymo proceso ir laisvalaikio pasikeitimai gali vaikams kelti daug streso ir sunkių išgyvenimų. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai ir apžvalgos rodo, kad paaugliai šiuo laikotarpiu išgyvena daugiau nerimo ir turi mažiau galimybių įveikti stresą jiems įprastais būdais.