Įvadas
Kiekvienas žmogus nuolat formuoja požiūrį į įvairius reiškinius, kuris veikia savęs vertinimą, elgesį ir galimybių suvokimą. Savęs vertinimo problema yra aktuali jau seniai ir nagrinėjama įvairių mokslų, tokių kaip psichologija, filosofija ir etika. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra prastas savęs suvokimas, kokios jo priežastys ir pasekmės, bei pateiksime patarimų, kaip jį pagerinti.
Kas Yra Savęs Vertinimas?
Savęs vertinimas - tai individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Tai yra savosios vertės, svarbos pažinimas, leidžiantis asmeniui būti atsakingam už save ir atsakingai elgtis su kitais. Savęs vertinimas yra nuolatinis procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą ir dažnai įsisąmonintas emocijomis bei intuicija.
Savimonė, apimanti požiūrių į save visumą, į tai, kuo žmogus save laiko, į savo privalumus ir trūkumus, galimybes, yra glaudžiai susijusi su savęs vertinimu. Savęs vertinimas prasideda nuo drąsos pažvelgti į save, į savo jausmus ir klaidas. Tai vienas svarbiausių asmenybės darinių, reguliuojančių elgesį ir veiklą. Savęs vertinimas gali turėti įtakos mokymosi sėkmei, pažintinei veiklai ir atminties procesams.
Savęs Vertinimo Aspektai
Savęs vertinimas kaip socialinė nuostata: Šiuo atveju savęs vertinimas suprantamas kaip ypatinga socialinės nuostatos rūšis arba nuostata į ypatingą objektą - save patį.
Savęs vertinimas kaip skirtumas tarp nuostatų: Savęs vertinimas priklauso nuo skirtumo tarp to, kokį save žmogus mato realybėje (realusis Aš) ir koks jis norėtų būti (idealusis Aš). „Aš“ vaizdas yra santykinai pastovūs savęs stebėjimai, atspindintys fizines ir kitas savybes, emocijas, gebėjimus, norus, vertybes ir vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Savęs vertinimo problemos
Savęs vertinimas kaip psichologinė reakcija: Pagrindinis vaidmuo teikiamas žmogaus jausmams ir išgyvenimams savo atžvilgiu, priklausomybei nuo to, kaip žmogus mato save dabartiniu metu ir koks jis norėtų būti. Savęs vertinimas suprantamas kaip jausmai, kuriuos sukelia skirtumas tarp realaus ir idealizuoto savęs.
Savęs vertinimas kaip asmenybės funkcija: Savęs vertinimas suprantamas kaip „Aš“ sistemos komponentas, atliekantis tarpininko funkcijas tarp „Aš“ ir išorinio pasaulio. Kintant socialinei aplinkai, savęs vertinimas gali nulemti žmogaus reakcijos ypatumus į išorinius stimulus.
Savęs Vertinimo Formavimasis
Kiekvienos asmenybės savęs vertinimas yra unikalus ir susiformuoja asmenybės brendimo laikotarpiu. Bręsdamas žmogus susikuria įvairius savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi kriterijus, kuriais vertina save ir kitus.
Freudas Z. teigė, kad subrendimas reiškia žmogaus sugebėjimą mylėti ir dirbti. Žmogus, kurio Ego subrendęs, realiai žiūri į pasaulį, kontroliuoja emocijas ir jausmus, gerbia save, pasitiki savimi ir pajėgia ištverti vidinius bei išorinius konfliktus. Adleris A. manė, kad psichologiškai sveikas asmuo turi išvystytą socialinį interesą ir prisideda prie kitų žmonių gerovės. Rodžerso K. nuomone, visiškai funkcionuojanti asmenybė tobulėja, siekia psichinės sveikatos ir visapusiškai subręsti, brangina aukščiausias vertybes ir siekia jas įgyvendinti visuomenėje.
Teigiamas savęs vertinimas yra realistiškas savęs įsisąmoninimas, gebėjimas gerbti savo ir kitų unikalumą, dvasingumą bei žmogiškąsias puses. Teigiamai save vertinantys žmonės pasitiki savimi, tiki savo sėkme ir geba užmegzti gerus tarpasmeninius santykius.
Taip pat skaitykite: Savęs žalojimo prevencija: patarimai
Savęs Vertinimo Kraštutinumai: Pervertinimas ir Nepakankamas Vertinimas
Savęs vertinimo amplitudė yra labai plati ir svyruoja į vieną ar kitą pusę. Asmenys, pasižymintys vienodais sugebėjimais ir panašiais nuopelnais, dažnai save vertina skirtingai. Vieni pabrėžia menkus laimėjimus ir puikuojasi savimi, kiti nesididžiuoja pasiektais nuopelnais, o treti, būdami talentingi, yra nepatenkinti savimi, nuolat save kaltina ir smerkia už menkiausias klaidas.
Neadekvatus savęs vertinimas deformuoja asmenybę, sudaro sąlygas neigiamiems bruožams formuotis ir apsunkina normalią psichinę raidą. Prie neadekvataus savęs vertinimo priskiriamas padidintas pasitikėjimas savimi ir savinieka - nepasitikėjimas savimi.
Savęs Pervertinimas
Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių linkę perdėtai vertinti turimas teigiamas savybes, nuopelnus ir galimybes. Savęs pervertinimo negalima sutapatinti su teigiamu savęs vertinimu. Per aukštas savęs vertinimas sukelia nemalonių padarinių.
Žmogus, kuris linkęs save pervertinti, dažniausiai nesugeba nudirbti ne pagal galimybes prisiimtų darbų, pridaro daug klaidų, menkina kitus ir dažnai konfliktuoja su aplinkiniais. Jiems svarbiausia - savi norai, idėjos ir planai. Kraštutiniais atvejais, savęs pervertinimas gali peraugti į didybės maniją ir tapti patologija. Per aukštas savęs vertinimas neugdo savikritiškumo ir reiklumo sau, todėl atsiranda asmenybės raidos dvasinė stagnacija.
Save pervertinantys asmenys išsiugdo aroganciją, kur dominuoja išdidumas, puikybė ir kitų niekinimas, linkę į savęs blokavimą, tai yra kuria kliūtis, galinčias pateisinti potencialią nesėkmę.
Taip pat skaitykite: Asmenybės analizės įrankiai
Savęs Nepakankamas Vertinimas
Jei žmogus galvoja apie save prasčiau, nei yra iš tikrųjų, yra pernelyg savikritiškas ir reiklus sau, niekuomet nepatenkintas savo darbais ir poelgiais, jis save nuvertina. Asmuo, nepasitikintis savimi, visuomet apie save yra prastesnės nuomonės negu yra iš tikrųjų. Tokia vidinė nuostata varžo jo aktyvumą, iniciatyvą ir mažina kūrybiškumą.
Nepasitikėjimas savimi gali būti patvarus, ilgalaikis, epizodinis ir trumpalaikis. Žmonės, kurie save vertina blogai, laukia, kad kiti juos apgaudinėtų, skriaustų ir nevertintų, jaučiasi atstumti ir nesuprasti, jiems trūksta bendrininkų bendrai socialinei veiklai vykdyti ir juos kankina vienatvė. Gyvenime jie užima aukos poziciją ir atsakomybę už savo gyvenimą atiduoda į kitų žmonių rankas bei juos kaltina dėl savo nesėkmių.
Žemai save vertinantys žmonės dažnai pasižymi agresyvumu, teisės pažeidimais, alkoholizmu ir dalyvavimu asocialiose grupėse. Neadekvatus (per menkas ar per geras) savęs vertinimas deformuoja asmenybę, sudaro sąlygas neigiamiems jos bruožams formuotis ir apsunkina normalią psichinę raidą. Menkai save vertinantys žmonės priklauso rizikos grupei, nes yra linkę į depresines reakcijas ir suicidą.
Aptarus šiuos kraštutinumus, galima daryti išvadą, kad visais atvejais save vertinantys asmenys mažai save pažįsta. Negalima savęs teisingai įvertinti, jeigu nepažįstame savo temperamento, charakterio, jo bruožų, įvairių teigiamų ir neigiamų savybių bei polinkių.
Adekvatus Savęs Vertinimas
Adekvatus savęs vertinimas - tai įvertinimas, kuris leidžia žmogui kritiškai žiūrėti į save, teisingai įvertinti savo jėgas ir sugebėjimus pasirenkant įvairaus sunkumo užduotis. Doroviniu požiūriu, teisingas savęs vertinimas įmanomas tik tuomet, kai žmogus neiškelia savęs virš kitų, nepervertina savo nuopelnų ar teigiamų savybių, arba atvirkščiai.
Kūno Įvaizdis ir Savivertė
Kūno įvaizdis yra tai, kaip ir ką galvojame apie savo kūną. Teigiamas ir sveikas kūno įvaizdis yra džiaugimasis ir pasitenkinimas savo kūnu, jautimasis patogiai savame kūne ir priėmimas to, kaip atrodome. Neigiamas arba nesveikas kūno įvaizdis yra nepasitenkinimas tuo, kaip atrodome.
Gyvenimo eigoje kūno įvaizdis gali keistis, ir tai yra glaudžiai susiję su savigarba ir sveikos gyvensenos pasirinkimu. Sveikas kūno įvaizdis vaikystėje kloja pamatus gerai fizinei ir psichinei savijautai tolimesniame gyvenime.
Jūsų vaiko kūno įvaizdis sąlygojamas daugelio aplinkybių, apimančių šeimos aplinką, gebėjimus ir neįgalumą, santykius su bendraamžiais, žiniasklaidą ir reklamas, mados industriją ir kultūrinę terpę. Kai vaikas ima lytiškai bręsti, lygiavimasis į kitus ir atrodymas kaip kiti tampa ypač svarbus. Neigiamas vaikų ir paauglių kūno įvaizdžio suvokimas tiesiogiai susijęs su žema saviverte, kuri lemia prislėgtą nuotaiką ir nuotaikų svyravimus.
Svarbu, kad šeimoje visi suvoktų, jog erzinti ir laidyti pastabas dėl išvaizdos yra nepriimtina. Šaipymasis dėl svorio daro rimtą neigiamą įtaką kūno įvaizdžio suvokimui. Jei jūs teigiamai vertinate savo kūną ir gerai jame jaučiatės, jūsų vaikui bus daug lengviau priimti savąjį.
Nepamirškite džiaugtis savo vaiku. Džiaukitės tuo, koks jis yra ir ką jis moka. Patys geriausi ir teigiamiausi dalykai jūsų vaiko gyvenime nėra susiję su jų kūnu ir išvaizda, tad leiskite savo vaikui žinoti, kaip jūs džiaugiatės savo vaiko pasiekimais, humoro jausmu, pastangomis moksluose, paslaugumu ar kitais gebėjimais bei savybėmis.
Kaip Formuojasi Savivertė?
Žmogui svarbu jaustis reikšmingam. Kiekvieno mūsų savivertė jau nuo gimimo formuojasi santykyje su kitais žmonėmis. Vaikui svarbus santykis su jo tėvais ar su kitais suaugusiais žmonėmis, kurie jį augina, tad tos pirmosios ankstyvosios vaikystės patirtys yra labai svarbios.
Pasibaigus kūdikystei tampa svarbus ankstyvosios vaikystės etapas, kuomet vaikas pradeda vaikščioti. Vaikui tuomet formuojasi supratimas, koks jis yra ir ką jis gali. Vaikas turi savo norų, savo įsivaizdavimų, su kiekvienu amžiaus tarpsniu jo savivertė rutuliojasi.
Savivertės formavimąsi lemia aplinkinių požiūris į mus. Tėvai, supykę sakantys vaikui, kad jis tinginys, neklaužada, kaip ir patvirtina, jog vaikas toks ir yra. Vaikai ieško būdų būti reikšmingi, mylimi. Visi vaikai kartais neklauso, elgiasi savaip, bet jiems būtina augant įgyti įvairių patirčių, o tėvams svarbu užtikrinti, kad jos būtų pakankamai saugios. Jei tinkamai besielgiantis vaikas negauna patvirtinimo, kad jis geras, stiprus, sugeba atlikti užduotis, tuomet savo reikšmingumo patvirtinimo jis gali siekti neigiamu elgesiu.
Auginant vaikus labai svarbu skirti laiką pabūti kartu su jais. Jei šeimoje yra keli vaikai, kiekvienam vaikui reikia individualaus, tik jam skirto dėmesio ir laiko, kuomet kartu daroma tai, kas patinka ir vaikui, ir suaugusiajam.
Savivertės sąvoka apima įvairius aspektus. Save vertiname pagal protą, grožį ar kitus mums svarbius dalykus. Kai kas mums sekasi, kai kas nesiseka, o vaikai įprastai ieško to, kas jiems sektųsi - ir tai yra gerai. Bet jei tėvai per daug kažko reikalauja arba per daug vaiką lepina, norėdami apsaugoti, tuomet vaikas patiria nužeminimą, nudrąsinimą. Fizinis ir emocinis smurtas, psichologinė kontrolė lemia menkavertiškumo komplekso susiformavimą, ir tuomet atsiranda poreikis kompensuoti tą menkavertiškumą pranašumo siekimu.
Vaikams, kad jie galėtų augti, padrąsinimo reikia kaip gėlėms vandens, nes gyvenimas yra sudėtingas ir baugus. Šiuolaikinė psichologija palaiko nuomonę, kad reikia mokytis iš savųjų klaidų.
Vaikystėje savivertė formuojasi per santykius su kitais žmonėmis ir per patirtis, vyresniame amžiuje ją galime sąmoningai keisti, nes gali keistis asmenybės stilius, prisitaikymo, buvimo būdas, tad galime galvoti, kokių rastume patirčių ir žmonių, su kuriais mes gerai jaučiamės, judame į priekį, kažką sužinome. Tai apima ir sudėtingas, kompleksines patirtis iš vaikystės, traumas, nes nėra žmogaus, užaugusio be traumų. Trauma ir sustiprina, ir sužeidžia tą mūsų savivertę, tad galima ieškoti savivertę atkuriančių patirčių.
Kaip Pagerinti Savęs Suvokimą ir Savivertę?
Saviugda ir Savęs Pažinimas:
- Skaitykite saviugdos knygas ir straipsnius, lankykite seminarus ir kursus.
- Praktikuokite savistabą ir refleksiją, užrašykite savo mintis ir jausmus.
- Pažinkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses, savo vertybes ir įsitikinimus.
- Išsiaiškinkite, kas jums teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą, ir skirkite tam daugiau laiko.
- Nustatykite savo tikslus ir siekite jų, suskaidykite didelius tikslus į mažesnius žingsnius.
Pozityvus Mąstymas:
- Atsikratykite negatyvių minčių ir įsitikinimų apie save.
- Stenkitės matyti teigiamus dalykus net ir sudėtingose situacijose.
- Praktikuokite dėkingumą, vertinkite tai, ką turite.
- Nustokite su savimi kalbėti šlamštukų kalba, neleiskite blogoms mintims veistis galvoje.
- Raskite savo kodinį sakinį, kuris padės įkvėpti save.
Sveiki Santykiai:
- Bendraukite su pozityviais ir palaikančiais žmonėmis.
- Venkite santykių, kurie jus žemina ir menkina.
- Išmokite priimti komplimentus ir pagyras.
- Nebijokite sakyti komplimentus kitiems.
- Nustokite save lyginti su kitais, vertinkite savo unikalumą.
Kūno Priežiūra ir Sveikata:
- Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata.
- Sportuokite, sveikai maitinkitės, gerai išsimiegokite.
- Priimkite ir mylėkite savo kūną tokį, koks jis yra.
- Atraskite šokį, kaip priemonę išreikšti save.
Socialinis Aktyvumas ir Saviraiška:
- Dalyvaukite socialinėje veikloje, savanoriaukite.
- Atraskite savo kūrybinį potencialą, užsiimkite mėgstama veikla.
- Išreikškite save per meną, muziką, šokį ar kitas formas.
Laikas Sau:
- Įtraukite į dienotvarkę privalomą kokybišką laiką sau.
- Legalizuokite laiką sau, paverskite resursų susigrąžinimą privaloma darbotvarkės dalimi.
- Leiskite sau patirti norimas patirtis nelaukiant leidimo iš aplinkinių, neatidedant norų geresniems laikams.
Meditacija ir Sąmoningumas:
- Praktikuokite meditaciją, kad nuramintumėte protą ir pagerintumėte savimonę.
- Būkite sąmoningi savo mintims, jausmams ir kūno pojūčiams.
- Priimkite save tokius, kokie esate, be teismo.
Savivertė ir Orumas
Orumas turi daug atspalvių. Kartais nėra lengva atskirti orumo nuo pasipūtimo. Pasipūtėlis galvoja, kad jis geresnis už kitus. O orus yra tas, kuris adekvačiai save vertina ir galvoja, kad yra vertingas pakankamai. Reikėtų kalbėti apie adekvačią savivertę. Kai kurie žmonės linkę blogai galvoti apie save: „Koks aš niekam tikęs…“, prisiimti lyg ir aukos vaidmenį. Save kaltindami tokie žmonės nesąmoningai įgyja moralinį pranašumą.
Kiekvienas žmogus yra vertingas savo gimimu. Nėra dviejų vienodų žmonių pasaulyje, kiekvieno patirtis kitokia, esame individualūs, unikalūs. Kiekvienas turime savo gabumų, silpnybių, kurios, esant tarp kitų žmonių, rutuliojasi. Viskas gamtoje susipynę, viskas reikalinga. Net ir netikintis žmogus save mato kaip dalį pasaulio, susijusio įvairiausiais ryšiais.
Meilė Sau
Meilė sau - tai kasdienis santykis su savimi, o ne pavasarinis apsipirkimas ar reguliarus apsilankymas pas masažo meistrą. Tai visapusiška atsakomybė už savo gerą fizinę, psichologinę ir dvasinę savijautą. Vienas iš būdų ugdyti meilę sau - tai leisti sau patirti norimas patirtis nelaukiant leidimo iš aplinkinių, neatidedant norų geresniems laikams.