Emocinis ašarojimas - natūrali žmogaus reakcija į įvairias emocijas, tokias kaip liūdesys, džiaugsmas, pyktis ar nusivylimas. Nors ašaros gali būti katarsinis ir atpalaiduojantis procesas, pernelyg didelis ašarojimas gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir sukelti diskomfortą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias priemones, kurios gali padėti suvaldyti emocinį ašarojimą ir pagerinti bendrą savijautą.
Klimakterinio laikotarpio įtaka emocijoms
Vienoms moterims klimaksas praeina beveik nepastebimai, kitoms - tai metų metus trunkantis iššūkių laikotarpis. Šiandien turime daugiau žinių ir priemonių nei bet kada anksčiau, todėl menopauzė gali tapti ne krize, o galimybe iš naujo pasirūpinti savimi.
Dažniausi klimakso palydovai - karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nemiga, nuotaikų kaita, makšties sausumas, sumažėjęs libido, svorio pokyčiai. Ne viena moteris pastebi ir sąnarių maudimą, galvos skausmus, odos bei plaukų sausėjimą. Šių simptomų priežastis - mažėjantis estrogenų kiekis. Tai hormonas, kuris dalyvauja šimtų organizmo procesų reguliacijoje: nuo termoreguliacijos iki kaulų tankio ir emocijų valdymo. Kai jo ima trūkti, pasikeičia visa vidinė pusiausvyra.
Pasak gydytojos Linos Mockevičienės, kiekvienos moters patirtis - unikali. Būna moterų, kurioms menopauzė beveik nepastebima, kitoms simptomai būna vidutiniai, o likusios patiria sunkų etapą, kuris gali trukti 7-9 metus, o kartais - dar ilgiau. Naktinis prakaitavimas verčia moterį per naktį keltis kelis kartus, keisti pižamą ar patalynę, o kartais apskritai neleidžia užmigti. Estrogenų ir progesterono trūkumas tiesiogiai veikia miego-budrumo centrus smegenyse, todėl natūralus paros ritmas išsibalansuoja. Tai reiškia, kad net tada, kai pavyksta išmiegoti 6-7 valandas, poilsis nebūna visavertis. Ryte dažna moteris jaučiasi lyg visai nebūtų ilsėjęsis, o šis nuovargis kaupiasi ir ilgainiui ima veikti tiek darbingumą, tiek santykius su artimaisiais. Nemiga, fragmentuotas miegas ir nuolatinis nuovargis virsta užburtu ratu: kuo labiau nepailsima, tuo labiau ryškėja kiti menopauzės simptomai - dirglumas, nerimas, dėmesio koncentracijos problemos. Dėl to ne viena moteris skundžiasi „smegenų rūku“: sunkiau prisiminti kasdienius dalykus, susikaupti darbe, planuoti veiklą. Hormonai tiesiogiai veikia ir emocijas. Estrogenai palaiko serotonino bei dopamino pusiausvyrą, todėl jų kritimas gali lemti nuotaikų svyravimus - nuo nepaaiškinamo liūdesio, ašarojimo iki nerimo ar net panikos priepuolių.
Menopauzės laikotarpis dažnai sutampa su vadinamuoju „vidutinio amžiaus perėjimu“: vaikai išsikelia iš namų, senyvi tėvai pradeda sirgti, taip pat lieka kitos atsakomybės, kaip darbas ir pan. Visa tai kuria foną, kuris paaštrina biologinius pokyčius. Moterys, kurios dalijasi savo patirtimi ir gauna supratimą iš aplinkinių, menopauzę išgyvena lengviau ir rečiau patiria depresijos simptomus. Todėl kalbėdamos apie klimaksą, turime suprasti - tai nėra vien fiziologinis procesas. Tai yra gyvenimo etapas, kuriame susipina ne tik hormonų pokyčiai ir psichologija bet ir socialinis kontekstas.
Taip pat skaitykite: Saugumo sprendimai psichiatrijos įstaigose
Gyvenimo būdo įtaka
Nors klimakso simptomų visiškai išvengti nepavyks, natūralios priemonės gali reikšmingai palengvinti kasdienybę ir padėti moteriai jaustis stipresnei. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina streso hormonų kiekį, padeda greičiau užmigti, stiprina raumenis ir kaulus, saugo nuo osteoporozės. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios bent 150 minučių per savaitę skiria vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, rečiau kenčia nuo intensyvių karščio bangų ir nuotaikos svyravimų.
Mityba taip pat tampa svarbiu elementu. Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu daržovių, vaisių, ankštinių augalų, žuvies, alyvuogių aliejaus, ne tik padeda palaikyti svorį, bet ir saugo širdį bei kraujagysles - organus, kurie menopauzės metu tampa pažeidžiamesni. Ypač svarbu užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį - jie reikalingi kaulų tankiui išsaugoti.
Praktinės smulkmenos taip pat turi didelę reikšmę. Vienos iš jų - miegoti vėsesniame kambaryje, rinktis lengvus sluoksniuotus drabužius, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą. Taip pat verta vengti aštrių prieskonių, kurie kai kurioms moterims išprovokuoja karščio bangas. Be mitybos ar fizinio aktyvumo sprendimų, svarbus ir psichologinis pasiruošimas. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar net joga gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką. Visgi šios priemonės nepanaikina visų simptomų, tačiau jos stiprina moters vidinį atsparumą ir tampa tvirtu pagrindu, ant kurio gali būti „statomos“ kitos gydymo strategijos.
Natūralios priemonės emocijoms suvaldyti
Kvėpavimo pratimai ir meditacija
Gilūs kvėpavimo pratimai ir meditacija gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti streso lygį. Praktikuojant šias technikas reguliariai, galima išmokti geriau valdyti emocijas ir reaguoti į stresines situacijas ramiau.
Fizinis aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas, net ir lengvas pasivaikščiojimas, gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką. Sportas skatina endorfinų - natūralių nuotaiką gerinančių medžiagų - išsiskyrimą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti agresyviam vaikui
Žolelių preparatai
Kai kurios žolelės, tokios kaip valerijonas, ramunėlės ar melisa, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti miego kokybę, o tai savo ruožtu gali padėti suvaldyti emocinį ašarojimą. Tačiau prieš vartojant žolelių preparatus, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus.
Psichologinės priemonės
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
KET yra terapijos forma, kuri padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesio modelius. Ši terapija gali būti ypač naudinga žmonėms, kurie linkę į emocinį ašarojimą dėl tam tikrų situacijų ar įvykių.
Emocijų dienoraštis
Rašant emocijų dienoraštį, galima geriau suprasti savo emocijas ir jų priežastis. Tai gali padėti identifikuoti situacijas, kurios sukelia ašarojimą, ir išmokti jas valdyti.
Savęs raminimo technikos
Savęs raminimo technikos, tokios kaip dėmesio sutelkimas į dabartį, vizualizacijos ar teigiamų teiginių kartojimas, gali padėti nuraminti emocijas ir sumažinti ašarojimą.
Medicininės priemonės
Vaistai
Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, tokius kaip antidepresantai ar nerimą mažinantys vaistai, jei emocinis ašarojimas yra susijęs su depresija ar nerimo sutrikimais. Receptinis: Receptinis Sudedamosios medžiagos: Sertralinas. Sertralino reikia vartoti kartą per parą, ryte arba vakare. Sertralino tabletes galima vartoti valgant arba nevalgius. Jei pacientas nereaguoja į 50 mg dozę, gali būti naudinga ją didinti. Paros dozė gali būti keičiama po 50 mg ne dažniau kaip kartą per savaitę ir didinama ne daugiau kaip iki 200 mg. Sertralino pusinės eliminacijos laikas yra 24 valandos, todėl dozės negalima keisti dažniau nei kartą per savaitę. Gydomasis poveikis gali prasidėti per pirmąsias 7 gydymo dienas, tačiau paprastai reikia ilgesnio laiko, kad pasireikštų gydomasis vaistinio preparato poveikis, ypač sergant OKS. Negalima staiga nutraukti vaistinio preparato vartojimo. Siekiant sumažinti nutraukimo reakcijų riziką, sertralino dozė, gydymą nutraukiant, turi būti palaipsniui mažinama mažiausiai 1-2 savaites. Jei, sumažinus dozę ar nutraukus gydymą, atsiranda netoleruojamų simptomų, reikia apsvarstyti ankstesnės dozės vartojimą. Vėliau gydytojas gali vėl mažinti dozę, tik lėčiau.
Taip pat skaitykite: Psichologinis konsultavimas: apžvalga
Hormonų terapija
Klimakterinio laikotarpio metu, kai sumažėja estrogenų kiekis, hormonų terapija gali padėti stabilizuoti emocijas ir sumažinti ašarojimą. Bioidentiškų hormonų terapija. Šie hormonai laboratorijoje pagaminami iš augalinės kilmės medžiagų taip, kad jų cheminė struktūra būtų identiška moters organizme gaminamiems estrogenams bei progesteronui. Tai reiškia, kad organizmas juos atpažįsta kaip savus. Bioidentiški estrogenai efektyviai mažina karščio bangas ir naktinį prakaitavimą, gerina miego kokybę, atkuria makšties gleivinę, didina drėgnumą ir apsaugo kaulus nuo osteoporozės. Progesteronas būtinas moterims, kad apsaugotų nuo gleivinės išvešėjimo. Gydytoja teigia, kad privalumai akivaizdūs: simptomai palengvėja per kelias savaites, pagerėja savijauta ir intymus gyvenimas.
Intymi sveikata ir emocijos
Estrogenų trūkumas paveikia ir intymų gyvenimą. Makšties gleivinė suplonėja, praranda elastingumą, sumažėja natūrali drėgmė, todėl lytiniai santykiai gali tapti skausmingi, o libido - mažesnis. Pirmasis žingsnis dažniausiai yra įvairūs drėkikliai ir lubrikantai - jie suteikia greitą efektą, ypač lytinių santykių metu. Jei sausumas ar diskomfortas tampa nuolatiniu palydovu, veiksmingu sprendimu gali būti vietiniai estrogenai - kremai ar makšties žvakutės. Šios priemonės atkuria drėgmę, gleivinės storį, makštis tampa elastingesnė, dėl ko netgi sumažėja šlapimo takų infekcijų rizika. Pastaraisiais metais taikomi ir pažangesni metodai. Vienas iš jų - hialurono rūgšties injekcijos į makšties sieneles, kurios pagerina audinių drėgmę, elastingumą, skatina kolageno gamybą. Šios injekcijos dažnai naudojamos dermatologijoje odai atjauninti, tačiau sėkmingai pritaikytos ir ginekologijoje. Rezultatas - mažiau sausumo, didesnis komfortas, geresnė lytinių santykių kokybė. Kitas populiarus metodas - PRP (trombocitais praturtintos plazmos) injekcijos. Jos atliekamos naudojant pačios moters kraują: iš jo išskiriami trombocitai, kurie suleidžiami į makšties audinius. Tai skatina audinių regeneraciją, kraujotaką ir didina jautrumą. Ne mažiau svarbus aspektas - atviras pokalbis su partneriu. Kai moteris slepia problemas arba kenčia tyliai, intymus gyvenimas kelia stresą, o ne malonumą. Tuo tarpu kalbėjimasis apie pokyčius ir bendrų sprendimų paiešką, dažnai suartina porą. Intymumas menopauzės metu gali pasikeisti, bet jis nebūtinai turi išnykti.
Kitos galimos ašarojimo priežastys
Užblokuoti ašarų latakai
Užblokuotas ašarų latakas yra būklė, kai vienas ar abu ašarų latakai, kurie padeda nutekėti ašaroms iš akies į nosį, yra užsikimšę arba susiaurėję. Tai gali sukelti ašarų kaupimąsi akies paviršiuje, dėl ko atsiranda padidėjęs ašarojimas, akių paraudimas, ir kartais - infekcijos. Užblokuoto ašarų latako simptomai paprastai yra akivaizdūs: padidėjęs ašarojimas, kuris gali būti pastovus arba pasikartojantis, akių paraudimas, kartais - pūlingos išskyros iš akių.
Galvos skausmas
Galvos skausmas yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria beveik kiekvienas žmogus per savo gyvenimą. Tai skausmas ar diskomfortas galvos ar kaklo srityje, kuris gali būti įvairaus intensyvumo, trukmės ir pobūdžio. Galvos skausmai skirstomi į pirminius (pvz., įtampos tipo, migrena, klasteriniai) ir antrinius (sukeltus kitų sveikatos būklių, tokių kaip infekcijos ar galvos traumos). Galvos skausmas gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau tam tikri tipai dažnesni tarp moterų, vaikų ar vyresnio amžiaus asmenų. Jis gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, trukdydamas darbui, miegui ar socialinei veiklai.
Vaikų ašarojimas
Kaip sunku klausyti vaiko verkimo, žino kiekviena mama. Kiekvienas žmogus sunerimsta, išgirdęs verkiantį vaiką. Naujagimis ar kūdikis verksmu praneša, kad jis yra alkanas arba jam šalta ar karšta, arba jis yra šlapias, arba ką nors skauda, arba šiaip trūksta bendravimo. Tada ašarojimo priežastis, be nepatenkintų fiziologinių poreikių, gali tapti nepakankamas psichologinių poreikių tenkinimas. Sunkiau tėvams suprasti ir užjausti, kai jie nesupranta tokio vaiko elgesio (ašarojimo) priežasties. Vaikas, dar nemokėdamas gerai kalbėti, pristigęs žodžių, nesugeba prideramai paaiškinti, kas jį taip sugraudino. Pasitaiko ir ašarų „pagal užsakymą“ - ką tokiu atveju daryti? Taip paprastai nutinka atsisakius patenkinti vaiko užgaidą, draudžiant ką nors daryti ar bandant nubrėžti elementariausias ribas.
Kada kreiptis į specialistą
Jei emocinis ašarojimas trukdo kasdieniam gyvenimui, sukelia diskomfortą ar yra susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip depresija, nerimas ar miego sutrikimai, būtina kreiptis į gydytoją ar psichologą. Specialistas gali padėti nustatyti ašarojimo priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.