Darbe analizuojama viena aktualiausių šiandienos problemų Lietuvoje - narkomanija ir alkoholizmas, kurie sąlygoja nusikalstamumą, pavojingų ligų plitimą ir pan. Šios galimybės padėti priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintiems asmenims „Pilnas namas“ bendruomenėje.
Alkoholizmo ir narkomanijos priežastys
Besaikis svaigalų ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra ne tik ligos sindromas, bet ir tam tikras elgesio nukrypimas. Psichologai pabrėžia etiologinį šio reiškinio aspektą. Manoma, kad priklausomo asmens gyvenimo prasmės jausmo stoka yra toks nepatenkintas dvasinis poreikis kaip transcendentinis patyrimas, savo egzistencijos vertingumo išgyvenimas, tikėjimas gyvenimu ir dalyvavimas jame išraiška. Aiškinant priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų priežastis, atskleidžiami prigimties ir genetiniai veiksniai. Svarbu suprasti, kas skatina alkoholio ar narkotikų vartojimą.
Paprastai net nesusimąstome ir net gerai neįsivaizduojame, kad pirmąją mūsų asmeninės istorijos grandį sudaro mūsų protėvių veiksmai ir genetika. Mūsų gėris ar blogis - ne tik užantspauduotas mūsų gyvenimo turinys ir asmeninės atsakomybės Dievui sritis. Mūsų šventumas ir nuodėmės skleidžia tolesnėms kartoms priimamą dvasinį spinduliavimą. Tai primena mokymą apie gimtąją nuodėmę.
Moralinių vertybių įtaka
Popiežiškoji Šeimos sielovados taryba priduria, kad pastovus ir pagrindinis narkotikų vartojimo motyvas yra moralinių vertybių ir asmens vidinės harmonijos stoka. Tam pagrindą sudaro nepakankamas auklėjimas, kai visuomenei ir šeimai nepavyksta perteikti vertybių. Ne tiek svarbūs patys narkotikai, kiek žmogiškumo, psichikos ir egzistenciniai klausimai, kuriais yra pagrįstas narkomano elgesys. Psichologų nuomone, yra dvi svarbiausios priežastys, kurios gali paskatinti jauną žmogų vartoti narkotikus: iškreipti santykiai šeimoje ir gyvenimo tikslo nebuvimas. Šeimose jaučiamas meilės ir palaikymo trūkumas, emocinis skausmas ir nusivylimai, bendravimo sunkumai. Narkotikų griebiamasi, kai nėra gyvenimo tikslo, prasmė nesuvokiama arba suvokiama labai iškreiptai, paviršutiniškai.
Aplinkos įtaka
Didėjantis alkoholio ar narkotikų vartojimo rodiklis neigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir dvasinę žmogaus sveikatą. Smerktinas yra tik piktnaudžiavimas alkoholiu. Jauni žmonės pradeda vartoti narkotikus dėl trijų pagrindinių priežasčių: siekiant sumažinti įtampą ar įveikti stresą, norint patirti malonumą - euforiją - ir dėl draugų įtakos.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Alkoholizmo ir narkomanijos statistika
2006 m. duomenimis (praėjusių metų statistika dar neparengta), Lietuvoje oficialiai buvo užregistruoti 5573 asmenys, priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šį skaičių reikėtų padauginti mažiausiai iš dešimties. 2006 m. užfiksuotas ir didžiausias mirtingumas nuo narkotikų. Per juos gyvybės neteko 62 žmonės. 2006 m. pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,4 tūkst., lėtiniu alkoholizmu - 60 tūkst. asmenų, arba 100 tūkst. gyventojų teko atitinkamai 101 ir 1771 sergantysis. Palyginti su 2005 m., ligotumas alkoholine psichoze išaugo 11 %, o lėtiniu alkoholizmu liko beveik nepakitęs. Narkomanija yra sunkios ligos ženklas. Narkotikus vartojantis individas šaukiasi pagalbos, jam reikia ne tik pripažinimo ir įvertinimo, bet ir meilės. Todėl problema - ne narkotikai, bet dvasios liga, kuri stumia į narkotikus.
Bažnyčios vaidmuo
Bažnyčia turi didelę įtaką jauniems žmonėms, kurie vartoja narkotikus. Romos katalikų bažnyčia aktyviai dirba reabilitacinį darbą su narkotikų vartotojais. Popiežius Jonas Paulius II atkreipia dėmesį į didžiulį darbą, kurį atliko Vatikano II susirinkimas formuojant Bažnyčios sąmonę, skatinant dialogą ir suprantant savo misiją šiandieniniame pasaulyje. Šios problemos iš sielovados pusės aiškinami būdai, kaip galima padėti tiems asmenims, kad jie vėl integruotųsi į visuomenę.
Malda ir tikėjimas į Dievą sustabdo nuo narkotikų ir alkoholio jau tada, kai padėtis beviltiška, o artimieji palikę likimo valiai. Tai daro teigiamą įtaką jų gyvenimams, duoda tikslą ir prasmę. Sielovados būdai gali padėti priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintiems asmenims keisti požiūrį į gyvenimą, savo elgesį visuomenėje, vertybes, santykius su kitais asmenimis. Šios galimybės šiuo atžvilgiu yra ne tik didelės, bet ir labai svarbios, nes priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintys asmenys dažnai praranda pasitikėjimą savimi ir kitais, jiems belieka tik tikėjimas Dievu kaip vienintele galimybe išsigelbėti iš priklausomybės.
Kunigas M. Valančius alkoholizmą laikė didele nuodėme. Įkūręs Blaivybės brolijas, jis labai intensyviai kovojo su girtuoklyste, kaip tautos dvasine liga. Joje užvesti blaivybės knygas, į kurias surašyti pasižadėjusius nebegerti jokių svaigalų. Jis ragino žmones melstis prie Švč. Dievo Motinos paveikslo. Jei kas sulaužydavo duotą pažadą, jie būdavo uždaromi į varpines arba kitaip baudžiami. M. Valančiaus vyskupavimas sutapo su likėdnu ir tamsiu laikotarpiu lietuvių tautai, kai buvo iškilęs pavojus net jos tautinei bei religinei tapatybei. Toje sunkioje ir pavojingoje padėtyje vyskupas M. Valančius ėmėsi blaivybės sąjūdžio.
Priklausomo asmens integracija į visuomenę
Priklausomi asmenys pasižymi specifine įsitikinimų sistema (požiūriu į save, pasaulį, kitus žmones). Šias įsitikinimų grupes sudaro prieštaringumai, kraštutiniai, iškreipti įsitikinimai, rodantys polinkį mąstyti, yra dažniausiai nesąmoningi, bet stipriai veikia priklausomo asmens emocinę savijautą bei elgesį, t. y. susipynę su emociniais ir motyvaciniais ypatumais, todėl sielovadinis darbas su tokiais asmenimis gali duoti teigiamus rezultatus. Bažnyčios įtaka padeda suprasti, kad pripratimas prie narkotikų ar alkoholio trukdo vystytis asmenybei, kurti ateities planus, kenkia fizinei ir dvasinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Kai alkoholis pradeda trukdyti gyventi, atsiranda problemos su šeima, darbu, policija, žmogui būtina pagalba. Lengviau gydyti, kai pagalbos ieško visa šeima, atsižvelgiant į visuomenėje nusistovėjusias moralės normas. Svarbu atskleisti sielovados svarbą bendruomenėje dirbantiems ir gyvenantiems asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, siekiant išugdyti visuomenės toleranciją socialinės rizikos asmenims mažinant jų socialinę izoliaciją.
Socialinė adaptacija ir visuomenės požiūris
Socialinė adaptacija - aktyvaus prisitaikymo prie socialinės aplinkos procesas, individo, socialinės grupės ir socialinės aplinkos santykių harmonizacijos rezultatas. Visuomenės visuotinai priimtomis normomis, nusistovėjusiomis tradicijomis. Priklausomybė - stiprus, neveikiamas pripratimas prie psichoaktyviosios medžiagos, kurios vartojimo priklausomas asmuo nebepajėgia kontroliuoti. Savęs vertinimas - tai savęs apibūdinimas kaip asmenybės, savo sugebėjimų, dorovinių savybių ir poelgių įvertinimas, svarbus elgesio reguliuotojas.
Visuomenė vengia tokių asmenų, šalinasi, nebendrauja. Darbdaviai vengia priimti į darbą tokius asmenis, nes jais beveik neįmanoma pasitikėti, kelia grėsmę kitiems savo pakitusiais moraliniais kriterijais, bijomasi jų dėl nusikalstamos veiklos. Tokie asmenys nemalonūs visuomenėje, ir jie greitai tampa atskirtaisiais.
Visuomenės pokyčiai ir priklausomybės
Šiandien gyvename tokiu metu, kai pasikeitimai vyksta labai greitai, tai susiję su žmogaus proto ir kūrybos galioms. Tie pasikeitimai visada veikė ir dabar tebeveikia patį žmogų, jo asmeninius ir bendruomeninius troškimus, žmogaus galvoseną apie žmones bei santykius su jais.
Pagalba priklausomiems asmenims
Asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, būtina kompleksinė pagalba - medicininė, psichologinė, socialinė. Reikia atsižvelgti į visuomenės poreikius, moksliškai pagrįstą sveikatos priežiūrą, socialinės reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemas siekiant padėti asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Sielovada
Asmens sielovada padeda suprasti, kad pripratimas prie narkotikų ar alkoholio trukdo vystytis asmenybei, kurti ateities planus, kenkia fizinei ir dvasinei sveikatai. Sielovada padeda ~mogui pa~inti Dievą. Dvasinė pagalba stiprina motyvaciją dirbti.
Kompleksinė pagalba
Asmeniui prisitaikyti visuomenėje priklausomam asmeniui būtina visapusiška socialinė, dvasinė, psichologinė pagalba. Tai apima tiek priklausomybės prevenciją ir blaivaus mąstymo subrandinimą, tiek gilesnį savęs atskleidimą ir kūrybingumo išlaisvinimą, tiek naujo gyvenimo būdo įtvirtinimą, tiek motyvacijos dirbti sustiprinimą. Svarbu mažinti asmens nerimastingumą, grėsmę savęs vertinimui, kompetencijai ir prestižui. Asmenims, kurių nerimo lygis aukštas, reikėtų vystyti tikėjimo sėkme jausmą.
Artimųjų vaidmuo
Kai šeimoje yra alkoholikas, kitų šeimos narių gyvenimas dažniausiai priklauso nuo jo savijautos. Visiems sunku planuoti savo laiką, darbus ir pramogas, nes alkoholiko pažadai - tai dulkės vėjyje. Viskas gali pasikeisti bet kurią akimirką. Pasitaiko, kad mylinčios žmonos (ar motinos) bet kokia kaina stengiasi „padėti“ alkoholikui. Jos lengvina pagirias, skambina į darbą, dangstydamos pravaikštas, sprendžia kitas problemas, supranta ir atleidžia, užjaučia netgi duoda pinigų alkoholiui, sudaro sąlygas gerti namuose („tegu geriau namie geria, bent jau nesivalkioja…“). Tokia „pagalba“ skatina alkoholiką visa galva pasinerti į alkoholizmo liūną, palaiko mintį, kad bet koks elgesys yra suprantamas ir pateisinamas. „Gerk ir norėk“ - daro tylią išvadą alkoholikas. Prasidėjus sveikimo etapui, tokią artimųjų „pagalbą” pats alkoholikas vertina kaip kliūtį blaivėjimui. Pataikavimas ligai trukdo formuotis motyvacijai gydytis. Kam kažką keisti, jei šalia žmogus, kuris „viską supranta“?.. Tai leidžia palaikyti iliuziją, kad „viskas tvarkoje”. Kai šeimoje alkoholikas, santykiai nesiklosto, ir ką nors pakeisti toje situacijoje yra labai sunku. Galvodamas apie skyrybas „sveikasis” partneris jaučiasi išduodantis savo žmogų, kankinasi dėl kaltės jausmo, baimės, kad vaikai augs nepilnoje šeimoje (tarsi augti su alkoholiku tėvu ar motina būtų sveikiau). Ir net tada, kai gyvenimas tampa pragaru, kai vaikai akivaizdžiai kenčia, išsilaisvinti delsiama. Dažnai nuo skyrybų sulaiko viltis, kad alkoholikas nustos gerti, taps „toks kaip anksčiau“. Plačiai skamba iš lūpų į lūpas perduodamos legendos kaip ilgą laiką girtuokliavę vyrai staiga netikėtai susitvarkė ir tapo pavyzdingais šeimos tėvais. Stebuklų gal ir pasitaiko, bet, deja, ne tiek jau daug, ne taip jau dažnai. Maža tikimybė, kad alkoholikas, staiga supratęs, kad jo artimieji kenčia, liausis gerti. Būtina pokyčių sąlyga - alkoholikas pats turi nukentėti nuo savo ydingo elgesio: patirti sukrėtimų, netekčių ir praradimų, sveikatos problemų. Tik tiesiogiai su juo susijusios pasekmės gali paskatinti gydytis ir iš esmės pakeisti mąstymą bei gyvenimo būdą, kuris leistų ne tik negerti, bet ir išlikti blaiviam.
Transaksinės analizės pradininkas Bernas alkoholizmą aprašė kaip psichologinį žaidimą, kuriame alkoholikas ir su juo susiję asmenys atlieka tam tikrus vaidmenis. Alkoholikas dažniausiai prisiima Aukos vaidmenį. Jo sutuoktinio (ar kito labai artimo žmogaus) vaidmuo kinta. Jis būna Persekiotoju, kuris trukdo vartoti alkoholį: kontroliuoja finansus, išpila alkoholį ir pan. Kartais jam tenka Gelbėtojo vaidmuo. Gelbėtojas lengvina pagirias, palaiko ir remia alkoholiką. Nutraukti šį žaidimą gali bet kuris veikėjas, atsisakydamas savo vaidmens. Kas tada nutinka? Žaidimas nebegali tęstis ir alkoholikui tenka ieškoti naujo žaidėjo arba baigti žaidimus ir pradėti gyventi iš tikrųjų. Susivokti, koks žaidimas vyksta, gali padėti nuosekli santykių analizė.
Ką daryti, jei artimas žmogus geria?
„Mano vyras (sūnus, brolis, mama) geria. Atsakymas vienas - pirmiausia ieškokite paramos ir psichologo konsultacijos sau. Suprantama, jūs norėtumėte, kad vyras (sūnus, brolis, žmona ar duktė) mestų gerti, bet to padaryti už juos jūs negalite. Alkoholiko artimuosius labai išvargina ir išsekina nuolatinis stresas, įtampa, nerimas, darosi sunku blaiviai ir objektyviai mąstyti. Kuo daugiau kalbėkitės apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Niekada nebandykite aiškintis su alkoholiku, kai jis apsvaigęs. Negąsdinkite alkoholiko skyrybomis, negrasinkite tuščiai. Jei nusprendėte išeiti,- išeikite. Arba sukraukite lagaminą jam. Tačiau jei šiuo metu atsiskyrimui esate nepasiruošusi ar abejojate, neskubėkite. Skyrybos - sunkus procesas. Mėnuo ar kitas nieko iš esmės nepakeis. Jeigu nuo skyrybų jus sulaiko kažkokios ypatingos priežastys, įvardinkite jas sau ir jam, veikite, kad pašalintumėte jus stabdančias kliūtis. Kartais šių priemonių visiškai pakanka, kad alkoholiko motyvacija gydytis pradėtų formuotis. Nepasiduokite, jei alkoholikas taiko emocinį spaudimą, manipuliuoja, žada žudytis ar gailisi ir eilinį kartą žada taisytis. Į visus jo argumentus atsakymas turėtų būti vienas: „Tu turi tik vieną išeitį - gydytis. Parodžiusi savo poziciją, palikite alkoholiką ramybėje. Esmė ta, kad alkoholikas turi pats mokėti už savo klaidas ir srėbti košę, kurią pats išvirė. Tik atsidūręs ribinėje situacijoje ir pasiekęs „dugną“ alkoholikas galės atsispirti ir kilti į kovą su savo liga. Tiesa, kiekvienas tas „dugnas“ kitoks. Vienam gal užteks to, kad pašlijo sveikata, dingsta atmintis, kitas riedės žemyn iki darbo ar šeimos netekimo. Gali būti nelengva leisti alkoholikui gyventi pačiam, juk, atrodo - prasigers, pražus. Be to, svarbu įsisąmoninti, kad tas žmogus jau nėra lygiai tas pats - geras, sąžiningas, teisingas - kokį kažkada pažinojote. Alkoholizmas keičia asmenybę, griauna galią priešintis instinktyvumui. Prieš jus - žiaurus, gudrus, egoistas, alkoholio paveiktas tipas, pavergęs sveikąją asmenybės dalį. Turėjau kaimyną Adomą, su šeima gyvenantį motinos name. Motina, laikiusi visų namo kampų naštą, neapsikentusi sūnaus alkoholizmo, nusprendė parduoti namą, o sau ir savo sūnaus šeimai nupirko po butą (beje, kitame rajone). Taip ir padarė. Visi kaimynai buvo įsitikinę, kad dabar Adomo laukia liūdna ateitis, nes nebebus motinos, kuri sulaikytų nuo gėrimo. Bet kas atsitiko?.. Jei gyvenate su alkoholiku, priklausomybių klausimas iškils ne kartą. Siekdama iš tikrųjų pakeisti savo padėtį ir daugiau nebelipti ant to paties grėblio, neišvengsite akistatos su savo priklausomybėmis. Jei beviltiškai ir labai aštriai kenčiate nuo vyro ar sūnaus alkoholizmo, greičiausiai pati esate linkusi į emocinę priklausomybę. Atskirkite, kur yra partnerio, o kur jūsų pačios problemos. Svarbu suvokti, kad ne jums tenka atsakomybė už partnerio elgesį. Jūsų gyvenimas neturi klostytis priklausomai nuo to, kaip partneris jaučiasi, sutinka ar nesutinka gydytis. Taigi, atraskite kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su jūsų alkoholiko blaivumu ar girtumu. Kiekvieną vakarą savęs paklauskite, kas šiandien jus nudžiugino ir sušildė. Jei niekaip nepavyksta bent iš dalies įgyti nepriklausomybės, atsiriboti nuo alkoholiko gyvenimo, suteikite sau erdvės ir laiko apmąstymams. Bent kuriam laikui pakeiskite gyvenamąją vietą. Uždavus šį klausimą konsultacijos metu, atsakymai dažniausiai rutuliojasi dviem kryptimis: 1) kliūtys, susijusios su kitais žmonėmis („kas bus su vaikais?“, „ką pasakys artimieji?“, „kaip atrodysiu be vyro?“, „jis be manęs pražus“); 2) buitinės priežastys („neturėsiu kur gyventi“, „nebus kam krano pakeisti“). Net jei tai tikra tiesa, visada esama ir kitų - giluminių, ne tokių akivaizdžių stabdžių, kurie veikia daug stipriau, nei paviršinės ir aiškios materialinės ar kitų žmonių sąlygotos priežastys. - Idealizacija. Gal mintyse sukūrėte idealų partnerį ir gyvenate savo fantazijomis, kuriose partneriui priskiriate nuostabias savybes, bruožus ir gebėjimus? Tokiu atveju matomas ne realus žmogus, bet jo potencialas, t.y. tai, koks jis galėtų būti, jei negertų. Greičiausiai būtent idealizacija jus stabdo, jei pagaunate save galvojant ar sakant: „kaip viskas buvo nuostabu, kol jis dar negėrė“, „o, jeigu jis negertų, koks nuostabus būtų žmogus“, „viskas būtų puiku, jei tik ne alkoholis“ ir pan. Kita idealizacijos pusė yra nuvertinimas. - Pranašumas, nuosavo reikšmingumo jausmas. Kai šalia partneris, kurio gyvenimas toks chaotiškas, jūs galite jaustis labai stipri, galinga, atsakinga, dalykiška ir praktiška. - Depresija. Gal visada balansavote ties depresijos riba ir pasirinkdama alkoholiką vyrą ieškote stresų ir sukrėtimų - tokiu būdu pabėgate nuo savosios depresijos?.. - Kontrolė ir manipuliavimas. Gal jaučiate stiprų poreikį vadovauti ir kontroliuoti? Jei tarp pateiktų versijų niekaip nerandate tos, kuri bent iš dalies paaiškintų jūsų delsimą, aiškinkitės toliau. Pasikonsultuokite su psichologu ar psichoterapeutu, kalbėkitės su sau artimais žmonėmis, skaitykite specialią literatūrą. Kartais priklausomybė formuojasi dėl nepavykusio atsiskyrimo nuo tėvų (labiausiai motinos). Vaikas nepajėgus pats nusikirpti bambagyslę. Į laisvę jį turi pastūmėti tėvai. Ir šis postūmis turi įvykti laiku. Jei jis įvyksta per anksti, suaugęs žmogus gali nuolat ieškoti prarasto rojaus ir turėti stiprų polinkį į priklausomybes. Jei vaikas laiku nepradeda savarankiško gyvenimo, atsiskyrimas nuo tėvų nesėkmingas, jis išeina kitokiu - gyvenimą žlugdančiu - būdu, t.y. klimpsta į priklausomybę. Reikia pripažinti, kad atsiskyrimo mokomasi visą gyvenimą. „Aš ne gyvenu su alkoholiku, aš mirštu su juo“… -verkė jauna moteris mano kabinete. Ar verta aukoti savo gyvenimą? Aš nežinau, spręsti tenka pačiai. Galbūt klausimas taptų paprastesnis, jei jį pakeistume ir papildytume: ar verta savo gyvenimą aukoti alkoholizmui?.. Ar toks jis prasmingas? Ką duoda ši auka?.. Kokią ateitį įsivaizduojate sau ir savo vaikams?.. Kokia jūsų gyvenimo užduotis?
Gydymo būdai
Suteikite pagalbą, jei alkoholikas nusprendė gydytis. Priklausomybės - ypač aktuali ir skaudi tema šiandien. Alkoholizmas, narkomanija ir psichotropinių medikamentų vartojimas - trys šiuolaikinės visuomenės rykštės. Kad ir kokia būtų statistika, skaičiai didėtų ar nežymiai mažėtų, - priklausomybė yra ne tik individuali žmogaus ar šeimos tragedija, bet ir visuomenės nelaimė, galinti paliesti bet kurį iš mūsų. Priklausomybės ligos gali visiškai sužlugdyti žmogui gyvenimą. Todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus ir nedelsiant ieškoti pagalbos.
Yra įvairių kodavimo būdų, kurie gali padėti sustabdyti šios visą gyvenimą žlugdančios priklausomybės progresavimą, tačiau ne visi metodai veikia tikslingai ir kokybiškai. Medicininis - kai žmogui tariamai į kūną yra įsiuvama kapsulė ar suleidžiami vaistai, - dažnai efektyvu, bet ne itin kokybiška. Tokiu atveju žmogus bijo rimtų sveikatos sutrikimų arba net mirties, kuri gali ištikti pradėjus vartoti alkoholį, ir visą tą laiką jis kenčia laukdamas kodo pabaigos. Psichoterapinis būdas veikia kiek kitaip - vyksta seansas, kurio metu žmogus naudojant momentinę hipnozę yra perprogramuojamas įdiegiant priklausomybę blaivybei. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju žmogus yra paveikiamas psichologiškai. Pirmuoju atveju placebo principu per baimę, o psichokodo pagalba yra suformuojamas savotiškas psichologinis barjeras, per kurį žmogus neleidžia sau perlipti, ir todėl jam pradeda pavykti nebeleisti sau išgerti. Kodavimas - tai pasiryžusio keisti savo gyvenimą žmogaus pagalbininkas.
Pasiruošimas kodavimui
Prieš kodavimą žmogus turi nevartoti alkoholio. Paprastai specialistai nustato laiką, kurį reikia išbūti negėrus. Dažniausiai šio reikalavimo trukmė apie 10 dienų. Taip pat negalima vartoti kofeino turinčių gėrimų bei raminamųjų vaistų (nebent žmogui vaistai yra būtini). Toks pasiruošimas kodui įrodo ir specialistui, ir pačiam žmogui, jog noras yra išties stiprus. Tokiam žmogui tereikia profesionalios pagalbos. O jeigu nuo alkoholio priklausomas žmogus nesugeba išbūti 10 dienų be jo, tai tik reiškia, jog šis žmogus dar nepasiruošęs gydytis. Jis paprasčiausiai dar bijo, kad iš jo bus atimta galimybė saikingai išgerti taurę vyno ar butelį alaus. O tai reiškia, kad rizika sulaužyti kodą tokiam žmogui didesnė.
Yra tam tikrų atvejų, kada žmogaus koduoti negalima. Taip nutinka pacientams su rimtomis psichinėmis diagnozėmis, kuriems gydytojai neleidžia to daryti. Taip pat nekoduojamas žmogus, kuris atėjęs į kodavimo seansą ir išklausęs paskaitą apsisprendžia seansą atidėti vėlesniam laikui dėl to, kad jam dar norisi pabandyti susitvarkyti pačiam - savo jėgomis. Užsikoduoti nesiryžtančiam žmogui suteikiama galimybė ateiti tik pokalbio. Tačiau specialistai yra pastebėję, jog dauguma pasinaudojusių šia privilegija iš karto sutinka užsikoduoti arba sugrįžta vėliau. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių, bet pagrindinės - neįgyvendintas noras atsikratyti šios priklausomybės pačiam ir suvokimas, jog kodavimas gali būti išeitis.
Artimųjų palaikymas po kodavimo
Alkoholio nevartojančio žmogaus smegenys veikia teisingai, kitaip tariant, atskiria gėrį nuo blogio, mato realybę ir realų pasaulį. Todėl tokiems žmonėms ypač svarbu į savo smegenis įsileisti teisingą informaciją. Jeigu nuolat suksis mintys apie tai, jog užsikodavimas reiškia, kad esu silpnos valios žmogus ir dabar labai išsiskiriu iš kitų - vėliau tai gali palaužti žmogų. Svarbu tokiam žmogui priminti, jog džiaugiatės, kad jis gyvena kitaip, kad dirba, tobulėja ir klesti dabar labiau, nei bet kuris kitas nors ir saikingas alkoholio vartotojas. Tereikia įžvelgti alkoholio atsisakymo privalumus, o ne trūkumus. Trūkumų būti ir negali, tačiau naujai suformuotam blaivininkui gali atrodyti kitaip. Artimų žmonių palaikymas yra būtinas. O jeigu kiti šeimos nariai nevartoja alkoholio tai tik papildomas privalumas, taip pat gerai būtų jei anksčiau alkoholį vartojęs žmogus, susirastų bendraminčių, kurie taip, kaip ir jie - jau gyvena kitokį gyvenimą.
Amžiaus įtaka gydymui
Priklausomybę nuo alkoholio gali turėti tiek jaunas, tiek garbaus amžiaus žmogus. Paklausus, ar yra skirtumas, kokio amžiaus žmogų gydyti lengviau, specialistai atsako, jog didelio skirtumo nėra. Aišku, jeigu žmogus gėrė 40 metų, tai jis jau turi susiformavusį tam tikrą gyvenimo būdą, atitinkamą mentalitetą, jis visiškai neįsivaizduoja gyvenimo be alkoholio - todėl su tokiais yra sudėtingiau.
tags: #priklausomybe #alkoholiui #turinciu #asmenu #teises #uzsienyje