Priklausomybė nuo azartinių lošimų - tai rimta problema, kuri gali turėti neigiamų pasekmių asmeniniam, šeimos ir profesiniam gyvenimui. Psichologai ir specialistai vieningai teigia, kad ši priklausomybė yra sunkiai įžvelgiama, tačiau yra elgesio požymių, kurie padeda identifikuoti šią rimtą bėdą. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo azartinių žaidimų požymius, priežastis ir veiksmingus pagalbos metodus.
Priklausomybės nuo azartinių žaidimų požymiai
Priklausomybė nuo azartinių lošimų dažnai nėra matoma iš karto ir ją lengva paslėpti. Artimieji apie tai sužino dažniausiai tada, kai žmogus susiduria su realiais sunkumais, ypač finansiniais. Tačiau yra keletas elgesio požymių, kurie gali padėti atpažinti šią problemą:
- Negalėjimas nustoti žaisti: Asmuo negali nustoti lošti, net jei nori ar žino, kad tai kenkia jam ar jo šeimai.
- Sutrikusi pusiausvyra laiko ir pinigų atžvilgiu: Azartiniams lošimams skiriama per daug laiko ir pinigų, kartais aukojant svarbius asmeninius ir profesinius įsipareigojimus.
- Psichologinės ir fizinės sveikatos problemos: Priklausomybė gali sukelti psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir stresas, taip pat fizinės sveikatos problemas dėl nuolatinės sėdimos pozos.
- Socialinis atskirtis: Priklausomybė nuo azartinių lošimų gali sukelti socialinę atskirtį, nes žmogus gali prarasti ryšį su šeima, draugais ir bendruomene.
- Finansiniai sunkumai: Daugelis žmonių, turinčių priklausomybę nuo azartinių lošimų, susiduria su finansiniais sunkumais, įskaitant skolas, bankrotą ir prarastą turtą.
- Skolinimasis pinigų: Kai žmogus pradeda skolintis pinigus, galima pradėti galvoti, kur jis juos naudoja.
- Daiktų dingimas iš namų: Gali pradėti dingti daiktai iš namų, arba lošiančio asmens jam brangūs dalykai.
- Nerimas ir įtampa: Papildomai pastebimas atsiradęs nerimas, įtampa. Žmogus tampa įsitempęs, dirglus, gali būti piktas arba depresyvus, nes jis nuolat galvoja, kaip jam spręsti kilusias problemas, iš kur pasiskolinti pinigų.
- Atsitraukimas nuo bendravimo: Žmogus gali atsitraukti, vengti bendravimo, dažniau būti užsidaręs savo kambaryje.
- Sunkumas sustoti: Žmogui sunku sustoti, sunku kontroliuoti lošimo sumas ir dažnumą.
- Realybės ignoravimas: Ignoruojama realybė, pavyzdžiui, manoma, kad pralošus 10000 eurų, įklimpus į skolas vis tiek netrukus pasiseks ir viską pavyks grąžinti.
- Slepiamas lošimas: Kadangi grąžinti nepavyksta, slepiama, jog lošiama, toliau skolinamasi, negrąžinama, kai kuriais atvejais imama vogti iš artimųjų ar tuštinti bendras, vaikų santaupas, meluojama dėl jų panaudojimo.
- Emocinis nestabilumas: Būna ryškus emocinis nestabilumas - dirglumas, nuotaikos kaita, nerimas, apatija, depresyvumas.
- Noras „pagerinti“ emocinę savijautą: Žmogus tam tikra veikla siekia greitai ir reikšmingai „pagerinti“ savo emocinę savijautą.
- Bandymas „pabėgti nuo realybės“: Žmogus tam tikros veiklos pagalba bando „pabėgti nuo realybės“.
- Neigiamos pasekmės: Žmogus, dėl tam tikros veiklos patiria neigiamas pasekmes, bet nepaisant to, toliau kartoja tokį elgesį.
- Galvojimas apie lošimą: Prisiminimai apie ankstesnius lošimus, naujų lošimų planavimas, galvojimas apie tai, kur gauti pinigų lošti.
- Vis didesnės sumos: Siekiant patirti malonumą, lošiama vis iš didesnių sumų.
- Nesėkmingi bandymai sustoti: Praeityje būta nesėkmingų bandymų susivaldyti, lošti rečiau arba visiškai liautis.
- Susierzinimas bandant sustoti: Bandant rečiau lošti ar visai liautis atsiranda susierzinimas, nerimas.
- Lošimas norint užmiršti problemas: Lošiama norint užmiršti problemas arba pakelti prastą nuotaiką (pvz., bėgama nuo bejėgiškumo, kaltės, nerimo jausmų, depresijos).
- Grįžtama atsilošti: Praradus pinigus kitą dieną grįžtama atsilošti.
- Melavimas: Melavimas šeimos nariams, terapeutui, kitiems, kad nebūtų aišku, kiek iš tikrųjų įsitraukta į lošimą.
- Neteisėti veiksmai: Neteisėti veiksmai (klastojimas, sukčiavimas, vagystė ar pan.) gauti pinigų lošimui.
- Santykių irimas: Dėl lošimo sugadinti arba nutraukti svarbūs santykiai, prastas darbas, nutrauktas mokymasis ar atsisakyta karjeros.
- Skolinimasis pinigų prastai finansinei padėčiai pagerinti: Skolinamasi pinigų, kad pagerėtų lošimo nulemta prasta finansinė padėtis.
Priklausomybės nuo azartinių žaidimų priežastys
Ne visi žmonės turi vienodą riziką tapti priklausomais nuo azartinių lošimų. Riziką lemia daugelis faktorių:
- Smegenų cheminės reakcijos: Kai žmogus lošia, smegenys išskiria dopaminą, neurotransmiterį, susijusį su malonumu ir atlygio pojūčiais. Didelis dopamino kiekis gali sukelti priklausomybę, nes žmogus nori patirti dar daugiau šio malonumo.
- Psichologiniai veiksniai: Azartiniai lošimai gali būti susiję su emociniais reiškiniais, tokiais kaip įtampos sumažinimas ar nuobodulio malšinimas. Kai kurie žmonės gali pradėti lošti kaip būdą išspręsti savo problemas arba pabėgti nuo kasdienio streso.
- Socialiniai veiksniai: Jei asmuo lošia kartu su draugais ar šeima, tai gali tapti socialiniu įpročiu, kuris skatina dažnesnį lošimą. Be to, reklama ir kiti socialiniai veiksniai gali skatinti žmones dalyvauti lošimuose.
- Finansiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms lošimas gali tapti finansiniu išsigelbėjimu, suvokiantis kaip būdą greitai pasiekti didelius pinigus. Tačiau tai gali baigtis finansinio praradimo ir dar didesnio streso augimu.
- Neurobiologiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms yra didesnė tikimybė tapti priklausomais nuo lošimų dėl paveldimų neurobiologinių jautrumų.
- Asmenybės ypatumai: Asmenybės ypatumai, galimos psichikos sveikatos problemos.
- Socialinė aplinka: Socialinė aplinka, kurioje gyvena ar gyveno.
- Patirtas stresas: Patirtas stresas, poreikis pabėgti nuo patiriamų problemų.
- Žmogaus raida: Žmogaus raida, žmogaus psichosocialinė aplinka, charakteris, patirtos traumos gyvenime, polinkis rizikuoti, laimėti.
- Menkavertiškumo problema: Dažniausiai žmogus taip slopina kažkokį vidinį skausmą, kuris neretais atvejais būna menkavertiškumo problema. Taip ieškodamas atsvaros ir malonumo jausmo, žmogus pasijunta stipresnis, labiau savimi pasitikintis.
- Sudėtingi santykiai su artimaisiais: Labai dažnai šie žmonės turi sudėtingus santykius su artimiausiais sau žmonėmis.
- Įgūdžių trūkumas: Įgūdžių patenkinti savo poreikius saugiu būdu trūkumas.
- Kontrolės iliuzija: Lošimo metu žmonės dažnai mano, kad gali kontroliuoti žaidimus.
- Šeimos įtaka: Jei šeimoje buvo žmonių, kurie lošė, tai gali padidinti priklausomybės tikimybę.
- Draugų aplinka: Draugai, kurie mėgsta lošti, gali daryti spaudimą prisijungti prie jų.
- Socialinė izoliacija: Žmonės gali pradėti lošti, siekdami susirasti naujų pažinčių arba pabėgti nuo vienatvės jausmo.
- Genetinis polinkis: Tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti lošimo priklausomybės riziką. Pavyzdžiui, genai, susiję su dopamino receptoriais, gali sustiprinti jautrumą laimėjimui, todėl lošimas tampa patrauklesnis.
Visi šie veiksniai gali sąveikauti ir stiprinti vienas kitą, dėl ko žmogus gali tapti priklausomas nuo azartinių lošimų.
Ką daryti, jei įtariate priklausomybę nuo azartinių žaidimų?
Jei pastebėjote bent kelis iš anksčiau išvardytų požymių sau ar artimam žmogui, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Pirmas žingsnis - pripažinti problemą ir kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Kaip padėti sau ar artimajam?
- Pripažinkite problemą: Pirmiausiai reikia pripažinti pačiam sau, kad esate priklausomas, ir pripažinti kitiems savo problemą. Dažniausiai priklausomi žmonės neigia savo problemą ir bando visaip kaip save pateisinti. Kol pats žmogus nepripažins problemos ir nenorės jos spręsti, tikriausiai vargu ar kas galės padėti.
- Nekaltinkite ir nežeminkite: Būkite supratingas ir pasiruošęs pasiūlyti palaikymą. Žmonėms dažnai reikia žinoti, kad yra kas nors, su kuo galima kalbėtis ir pasitikėti.
- Konsultuokitės su specialistais: Jei esate susirūpinęs dėl savo arba artimo žmogaus sveikatos, pasitarkite su specialistais. Tai gali būti gydytojas, psichologas, psichoterapeutas ar konsultantas.
- Skatinkite, o ne reikalaukite ieškoti pagalbos: Pasakykite ar parodykite artimajam žmogui, kad nėra blogai kreiptis pagalbos. Skatinkite jį pasikonsultuoti su specialistais, jei reikia.
- Skatinkite išreikšti savo jausmus: Jei turite susirūpinimo dėl artimo žmogaus, pasakykite jam apie tai. Svarbu, kad priklausomi asmenys žinotų, kad jie yra mylimi ir rūpinamasi jų gerove.
Pagalbos metodai
Yra įvairių pagalbos metodų, kurie gali būti veiksmingi susiduriant su priklausomybe nuo azartinių žaidimų:
- Psichoterapija: Psichologiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija arba psichoanalitinė terapija, gali būti naudingi padedant asmenims suvokti ir įveikti savo azartinių žaidimų priklausomybę. Terapeutas gali padėti identifikuoti ir keisti žalingus elgesio modelius bei mąstymo įpročius.
- Grupinė terapija ir palaikymo grupės: Dalyvavimas grupėje, kurioje yra kitų asmenų, kovojančių su tokiu pat priklausomybės tipu, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti išmokti iš kitų patirties. Tokios grupės gali būti vadovaujamos profesionalių terapeutų arba būti savanoriškos (pvz., Anoniminiai Lošėjai).
- Medicininis gydymas: Gydymas vaistų pagalba, ypač jei žaidimų priklausomybė yra susijusi su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiais kaip depresija ar nerimo sutrikimai.
- Kognityvinė-elgesio terapija: Leidžia tvarkytis su klaidingų mąstymu, keisti savo mintys, stiprinti impulsų kontrole.
- Schemų terapija: Leidžia labiau suprasti savo disfunkcines schemas bei hiperkompensacinį mechanizmą.
- Mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas): Padeda įsisąmoninti savo mintis ir jausmus, nesusitapatinant su jais.
- Hipnoterapija: Laikoma vienu efektyviausių netradicinių priklausomybių gydymo metodų.
- Aplinkos keitimas: Stengtis vengti bet kokių vietų, kur galėtų lošti, telefone ištrinti visas programėles, ir keisti savo aplinką, kad būtų kuo mažiau pagundos tą daryti.
- Finansų tvarkymas: Tvarkyti savo finansus, nes kai lošiantis žmogus turi laisvų lėšų, jam dažnai kyla pagunda palošti. Todėl svarbu bent jau pradžioje, kad turimi pinigai nebūtų paskata lošti. Pavyzdžiui, galima gaunamas pajamas, turimus pinigus perleisti artimam žmogui ir imti tik po dalį savo reikmėms.
- Savitarpio paramos grupės: Susirasti savitarpio paramos grupę, sustiprinti savo palaikymo tinklą, nes kovoti su priklausomybe be palaikymo labai sunku. Todėl ieškoti žmonių, kurie tave supras, turėti bendrų veiklų su jais.
- Užimtumo paieška: Proaktyviai ieškoti sau užimtumo, kad nebūtų nuobodžiavimo, ar vienišumo jausmo, mokytis nemalonius jausmus malšinti sveikesniais būdais, pavyzdžiui, mankšta, sportas, laikas su draugais, teatras ir pan.
- Kodavimas: Kai kuriais atvejais taikomas kodavimas, siekiant suformuoti neigiamą asociaciją su lošimu.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
tags: #priklausomybe #azartiniams #zaidimams