Žmonės, neturintys daug žinių apie priklausomybes, dažnai į šį klausimą mėgina atsakyti labai paprastai, teigdami, kad priklausomybė - tai valios trūkumas, įprotis, nuodėmė, tinginystė ar degradavimo pasekmė. Vis dėlto, tiksliai ir trumpai įvardinti, kas yra priklausomybė, nėra lengva. Nors daugelis specialistų pripažįsta, kad priklausomybė yra chroniška neurobiologinė liga, ji turi daugybę savitumų, ją išskiriančių iš kitų ligų. Priklausomybė yra panaši į įkyrų įprotį, tačiau tai gerokai daugiau nei paprasčiausias įprotis.
Šiame straipsnyje siekiama suprantamai, glaustai ir įvairiapusiškai pateikti ir paaiškinti dabartines specialistų, mokslininkų ir pačių sveikstančiųjų žinias apie priklausomybes.
Priklausomybė Kaip Meška Proto Namuose
Priklausomybė gali būti įsivaizduojama kaip namuose apgyvendintas ir gerai maitinamas laukinis gyvūnas, pavyzdžiui, meška. Daugelis žmonių savo proto namuose pradeda auginti mažą meškiuką. Kai kurie tą pradeda daryti, nes visi augina tokį mielą gyvūnėlį, tokios tradicijos. Galbūt matė, kaip tokius gyvūnėlius augina jų tėvai ir tą priėmė kaip savaime suprantamą dalyką. Kiti dėl pramogos, smalsumo, noro patirti ką nors naujo. Dar kiti - nes jaučiasi liūdni, nerimastingi ir vieniši savo proto namuose.
Tačiau šie meškiukai auga skirtingu greičiu. Vienų jie taip ir lieka pakankamai nedideli ir sutramdomi, o kiti užsiaugina pusę tonos sveriančias meškas, kurios užima didžiąją dalį proto būsto ir reikalauja daug išteklių, kad būtų išmaitintos. Aišku, ne visų šeimininkų augintiniai pasiekia grėsmę keliantį dydį, kaip ir ne visi žmonės, paragavę vienos ar kitos medžiagos, tampa nuo jos priklausomi. Iš tiesų, tyrimai rodo, kad net nuo stipriausių medžiagų priklausomybė išsivysto ne visiems jų paragavusiems.
Kodėl Meškos Auga Nevienodu Greičiu?
Vienos priežasties tam nėra. Kažkiek tai priklauso nuo gyvūno rūšies. Kiškutis neužaugs toks didelis, kaip meška. Lygiai taip pat gerokai mažiau kompiuterinių žaidimų žaidėjų išvystys priklausomybę, palyginus, tarkim, su tabako vartotojais. Priklausomybės atsiradimui taip pat įtakos turi ir genai. 50-60 % priklausomybės priežasčių daugelis mokslininkų priskiria genetiniams veiksniams. Tačiau yra manančių, kad šis procentas yra gerokai išpūstas, nes tyrimuose grynai genetinius veiksnius sunku atskirti nuo aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, net ir identiški dvyniai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atskiriami nuo biologinių tėvų, dalinasi ta pačia aplinka pačiose ankstyviausiose raidos stadijose: motinos gimdoje ir laikotarpiu iki išskyrimo momento.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Labai svarbios yra ir augimo sąlygos, aplinka. Pavyzdžiui, kuo jaunesnis naujojo gyvūnėlio šeimininkas, tuo daugiau problemų galime tikėtis ateityje. Be to, pavojingi gyvūnėliai, augantys proto namuose, labai mėgsta mūsų kančią, diskomfortą ir nuobodulį, kurie atsiranda dėl įvairiausių priežasčių. Jie labai mėgsta nuo kančios mus prablaškyti, nuraminti. Jie trumpam palaiko mūsų draugiją, atpalaiduoja, leidžia mums jaustis drąsesniems, leidžia atsitraukti nuo problemų, bet su viena sąlyga - jei juos maitinsime. O maitinti pradedame dažnai, kai liūdna, kai trūksta drąsos bendraujant su kitais, kai norime pakeisti savo būseną, kai norisi atsipalaiduoti, kai norisi prisiminti, kaip smagu maitinti mūsų mažąjį padarėlį.
Meškos Maitinimo Pasekmės
Tas mažas mielas gyvūnėlis kartais ima pūstis ir užimti vis daugiau ir daugiau proto būsto, iki kol jis tampa problema pats savaime. Laikui bėgant pastebime, kad meškos maitinimas tampa pagrindiniu šeimininko hobiu. Jam sunku džiaugtis kitomis veiklomis, išskyrus savo augintinio priežiūrą. Kaip ir individui, kuris ilgiau vartoja ar įsitraukia į kokį nors elgesį, sunkiau džiaugtis kažkuo kitu. Be to, nebeužtenka duoti meškai vieno mažo mėsos gabalėlio. Nei meškai, nei šeimininkui tokie maži kiekiai nebeteikia džiaugsmo. Reikia vis didesnių kiekių ir vis įmantresnių patiekalų. Ilgainiui jau net ir džiaugsmo daug nelieka gyvenant su meška. Pradedame ją maitinti iš įpročio, ne dėl to, kad iš tikrųjų reikėtų. Taip ir priklausomybei įsisenėjus dažnai vartojama ne dėl to, kad būtų malonu, bet dėl įpročio, arba kai norima išvengti abstinencijos.
Kartais maitinti traukia ne pats faktas, kad turime mešką, bet „procesas“ - ieškojimas meškai maisto, jo ruošimas, maitinimas (tai vėliau kliudo ir blaivybės kelyje, nes daugybė situacijų, vietų ir žmonių lengvai sužadina prisiminimus ir norą vartoti). Jei kas nors mums sukliudo, žiūrėk, jau atsiranda ir irzlumas, nekantrumas kažkoks, mintys pradeda suktis tik apie vieną - grįžti namo ir pamaitinti savo vargšę išbadėjusią meškutę!
Neigimas ir Suvokimas
Didžiųjų meškų savininkai dažnai pamiršta, kad jų augintinis - jau nebe mažas mielas pūkuotukas. Paprastai jie paskutiniai tą suvokia, aplinkiniai tą pastebi greičiau. Jie pyksta, kai kiti gali vedžioti savo augintinius, o jų augintis vedžioja juos pačius. Jie ieško, kam suversti kaltę už augintinio šunybes, slepia savo augintinį ir jo išmatavimus. Specialistai mėgsta tą vadinti „neigimu“. Patys šeimininkai paprastai reaguoja į tokį įvardinimą gynybiškai, ir tas yra pakankamai suprantama.
Visgi kartais žmogus pats supranta, kad jo augintinio apimtys tapo problema. Kartais tai įvyksta pasiekus vadinamąjį „dugną“. Kartais tai įvyksta, kai žmogus išgirsta artimųjų, draugų ar specialistų konfrontacijas, tačiau tai tikrai ne visados suveikia ir nėra vienintelis kelias į sveikimą. Svarbu pabrėžti, kad visi norime jaustis autonomiški ir bandome priešintis, kai kas nors mus spaudžia, kontroliuoja, ar bando įtikinti, kad kažką darome blogai. Deja, stebuklingos formulės, kaip pasiekti tokį „nušvitimą“, nėra. Nėra lengva prisiimti atsakomybę už gyvenime kylančias problemas.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Būna ir atvejų, kuomet žmogus įsisąmonina, kas su juo vyksta, tačiau vis tiek sutinka mokėti didelę kainą už savo augintinį ir nieko neketina keisti. Taip paprasčiausiai patogiau, kartais ir smagiau. Didžioji dalis žmonių, kurie yra priklausomi nuo kokios nors medžiagos ar elgesio, prisitaiko gyvenime ir niekuomet nesikreipia pagalbos.
Spontaniškas Pasveikimas
Kai kuriems šeimininkams pavyksta susilaikyti nuo augintinio maitinimo ir anas išeina pats. Pagal amerikiečių tyrimus, tai nėra taip jau reta. Dauguma amerikiečių, kurių alkoholio ar narkotikų vartojimas atitiko priklausomybės kriterijus jaunystėje, pasiekę maždaug 30 metų amžių visai nebevartoja arba vartoja gerokai saikingiau. Paprastai tariant, kartais iš priklausomybės „išaugama“.
Tiesa, verta turėti omenyje, kad augintiniai būna skirtingo dydžio. Sąlyginai nedidelį meškos auginimo stažą turintiems šeimininkams gali būti paprasčiau išvaryti ją, kol ana dar telpa pro duris. Reikėtų turėti omenyje, kuo stipresnė, kuo ilgiau užleista priklausomybė, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus susitvarkys su ja pats vienas. Kitaip tariant, kartais meška tampa per didelė, ir per stora, kad ją paprasčiausiai išvarytume iš savo proto namų.
Gydymas ir Pagalba
Laimei, jei pavyksta meškos nemaitinti ir kitaip pasirūpinti savo vidiniais poreikiais, ana pati sulys ir išeis. Tai nėra lengva, tai nėra greita. Tyrimai rodo, kad gydymas nuo priklausomybės turėtų apimti skirtingus žmogaus poreikius, ne tik siekti nutraukti pačios medžiagos ar elgesio vartojimą, bei trukti mažiausiai 3 mėnesius, jei norime reikšmingų pokyčių. Žmogus turėtų išmokti reguliuoti savo emocijas alternatyviais būdais, rasti prasmingos veiklos užimtumui, keisti bendravimo ratą (arba iš viso išmokti užmegzti ir išlaikyti sveikus santykius), išmokti palaikyti balansą tarp darbo ir poilsio, save stebėti, siekti kitų pokyčių, reikalingu pilnaverčiam gyvenimui. Tai reikalauja nemažai kantrybės ir darbo su savimi. Be to, su stambia meška lengviau tvarkytis, kai esi ne vienas. Pasveikimas principu „aš pats“ yra labai retas.
Sunkiasvorė meška nesėdės ramiai, jei neduosime jai valgyti - ji triukšmaus, niurzgės ir gailiomis akytėmis spoksos į šeimininką. Be to, augintiniui užaugus, net ir stambūs raumenys bus silpnesni už kelis kartus daugiau sveriančio žvėries. Daugiausiai, ką jie gali padėti padaryti, tai atidėti pasidavimą augintiniui, kuomet raumenys pavargs priešintis. Lygiai taip pat sunkėjant priklausomybei smegenyse įvyksta procesai, kuomet žmogus tikrai praranda valingą elgesio kontrolę. Jis nebegali sukontroliuoti savo vartojimo vien savo valia.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Norint išgyvendinti peraugusį augintinį reikės kantrybės, budrumo ir pasiryžimo. Nemaitinama meška sulys ir išeis ieškoti maisto kitur. Tačiau net ir išėjusi meška kartais sugrįš apsidairyti, ar jai nėra maisto senuose namuose. Jai čia buvo gerai ir ji to niekuomet nepamirš. Lygiai taip pat smegenys nepamiršta, ką reiškia psichoaktyvios medžiagos ar kompulsyvaus elgesio poveikis. Priklausomybė yra chroniška sutrikusių smegenų būklė. Žmogus dažnai pasiilgsta buvusio gyvenimo būdo, kitokios būsenos, pabėgimo nuo problemų.
Atkrytis Kaip Būdinga Priklausomybės Stadija
Atkrytis yra būdinga ir netgi natūrali priklausomybės stadija. Beje, tai būdinga ir kitiems chroniškiems sutrikimams (kai kalbame apie simptomų atsinaujinimą). Individai, pradėję gydytis nuo diabeto, astmos, kraujo spaudimo, atkrenta vidutiniškai panašiu dažnumu, kaip ir turintys priklausomybę. Tik šioms ligoms mes nepriskiriam tokios stigmos, kaip priklausomybėms. Tai jokiu būdu nereiškia, kad atkritusieji yra beviltiški.
Gyventi be savo mylimo augintinio, kartais kai kurių mano klientų pavadinamo „senu draugu“, nėra lengva. Net jei žmogus lieka vienas savo proto namuose, pagrindinė problema, dėl ko jis ir prisirišo prie meškos, dar nėra niekur dingusi. Gyvenimas vienam šiuose proto namuose atrodys tuščias, nuobodus, liūdnas ar net nepakeliamas, jei žmogus nesusikurs gyvenimo, kurį verta gyventi be „papildų“. Jei neatsiras tikros prasmės, jei neatsiras tikros meilės, ryšių, bendruomenės ar paprasčiausiai įdomios veiklos.
Draudimai ir Ribojimai
Kyla klausimas: jeigu tos meškos pridaro tiek bėdų, gal jas uždrauskime, sugriežtinkime bausmes, nebebėgs žmonės nuo problemų egzotiškų augintinių pagalba? Pasaulinė praktika rodo, kad tai paprastai nėra efektyvu visuomenės gerovės, sveikatos ir nusikalstamumo prasme. Nebeveikia egzotiškų augintinių parduotuvės - bus vietinis brakonierius, dar ir rodantis špygą mokesčiams ir valstybei. Uždrausta konkreti meškų rūšis - galima išvesti naują, kuri nebūtinai bus adekvatesnio būdo nei uždraustoji. Ir šiaip rinkoje atsiras rudai nudažytų tigrų, krokodilų su meškų ausytėmis ir dar bala žino ko, kurie bus stumdomi kaip meškos. Ir net jeigu iš tikrųjų pavyks apriboti visiškai meškas, visados į namus galima parsinešti smauglį, ryklį ar raganosį. Arba kelis iš karto, taip irgi būna dažnai. Juk vidinė tuštuma niekur staiga nedings, norėsis kažkuo ją užpildyti.
Taip ir žmonės darosi priklausomi ne nuo pačios psichoaktyviosios medžiagos arba elgesio, bet nuo medžiagų, kurias išskiria mūsų pačių smegenys tuomet, kada yra veikiamos jų. Jie darosi priklausomi nuo pakeistos būsenos, kuri leidžia jiems pabėgti nuo skausmo, tuštumos, vienišumo, diskomforto.
Priklausomybė Nuo Bet Ko?
Ar tai reiškia, kad priklausomu galima tapti nuo bet ko? Plačiąja prasme, jei kalbame apie vartojimą, nepaisant žalingų pasekmių bei sunkumą kontroliuoti vartojimą - taip. Žinoma, tada kyla grėsmė įprasti bet kokią aistringai atliekamą veiklą vadinti priklausomybe. Tačiau atskirti paprastą aistrą tam tikram elgesiui nuo priklausomybės visai gerai padeda Gabor Mate išskiriami kriterijai. Pavyzdžiui, jei įsitraukęs į elgesį jaučiuosi laimingas, laisvas, pilnai įgyvendinantis savo vertybes ir poreikius - galbūt tai aistra.
Ar Aš Esu Priklausomas?
„Ar aš esu priklausomas? Ar mano artimasis yra priklausomas?“ Tai mėgstamas artimųjų, bet labai nemėgstamas pačių priklausomųjų klausimas. Žmonės įsivaizduoja, kad čia kaip su nėštumu - arba esi nėščias, arba ne. Iš tiesų nėra labai aiškios ribos, kur jau yra priklausomybė, o kur jos dar nėra. Tai panašiau į intervalą. Gali būti šiek tiek priklausomas, gali būti sunkiai priklausomas. Vieno žmogaus priklausomybė gali skirtis nuo kito žmogaus priklausomybės. Gali atitikti priklausomybės kriterijus gerdamas kiekvieną dieną po kelis bokalus alaus, o gali atitikti ir išgerdamas didesnį kiekį kas mėnesį.
Amerikiečių psichikos sutrikimų diagnostinėje sistemoje sutrikimai, susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimu jau yra skirstomi į lengvus, vidutinio sunkumo ir sunkius. Taigi, stereotipinis priklausomas individas, praradęs šeimą, būstą, orumą ir sveikatą greičiausiai atitiktų sunkios priklausomybės kriterijus, bet tai nereiškia, kad likusiems saugu leisti savo lengvoms priklausomybėms vešėti iki tokių pasekmių. Negydomos priklausomybės dažnai virsta vienpusio eismo keliu, kuriame, nesustabdžius vartojimo, simptomai tik sunkėja.
Visgi, pati etiketė neturi didelės reikšmės. Net jei tai nebus priklausomybė, o kol kas „tik“ žalingas ar rizikingas vartojimas, medalio kabintis neskubėčiau. Diagnozes ir etiketes palikime gydytojams. Svarbesni yra klausimai - ar visų pirma aš, antra - mano šeima, būsime laimingi, jeigu toliau tęsis tai, kas tęsiasi? Kaip atrodys mano gyvenimas po trijų metų, jei toliau elgsiuosi taip, kaip elgiuosi? O kaip gali atrodyti, jei kažką keisiu?
Jolantos Istorija: Kelias Iš Priklausomybės
Jolanta, talentinga žurnalistė, puikiai pažįstama vyresnės kartos Lietuvos gyventojams, ilgą laiką dirbusi Lietuvos radijuje ir televizijoje, pelniusi ne vieną apdovanojimą, beveik visą savo gyvenimą lydėjo priklausomybė nuo alkoholio. Pavojinga liga, kurios moteris ilgai nepripažino, ją atvedė į asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, reabilitacijos bendruomenę „Vilties švyturys“. Šiuo metu organizacijoje Jolanta dirba.
Augdama šeimoje, kurioje svaigieji gėrimai nebuvo tabu, Jolanta greitai priprato prie alkoholio. Vėliau, studijuodama žurnalistiką, ji tapo ta, kuri ilgiausiai užsilieka prie stalo ir daug „pakelia“. Nors kartais ir kildavo mintys, kad gal jau per daug, apsimesti, kad viskas gerai, buvo lengva, kadangi puikiai klostėsi tiek asmeninis gyvenimas, tiek ir karjera.
Tačiau atėjo laikas, kai Jolanta prarado mėgstamą darbą, pašlijo asmeninis gyvenimas, sutriko sveikata. Lūžis įvyko prieš 17 metų, kai byrėjo pirmoji moters šeima, ji prarado darbą, gyveno remontuojamame bute. Tačiau, užuot ieškojusi pagalbos, toliau gėrė, kartais - iki sąmonės netekimo. Alkoholio buvo tiek daug, kad kartą pateko į reanimaciją, nes apsvaigusi nuo alkoholio bandė žudytis.
Po reanimacijos Jolanta pasirinko gydymą Priklausomybės ligų centre. Baigusi Minesotos programą, ji beveik septynerius metus buvo blaivi. Tačiau vieną vakarą, būdama emigracijoje ir jausdamasi vieniša, ji atsidarė ir ištuštino vyno butelį. „Maniau, kad jau „išmokau“ gerti“, - prisipažino Jolanta.
Grįžusi į Lietuvą, moteris dar kelerius metus stengėsi išlikti blaivi, tačiau po artimųjų mirčių, ėmė lankytis pas psichiatrę, kuri paskyrė vaistus - kartu su jais vis dažniau vartojo ir alkoholį. Sustoti moteris nepajėgė net ir suvokdama, kad taip elgdamasi skaudina visus, linkinčius jai gero.
Galiausiai, paraginta psichiatro, Jolanta kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą ir papasakojo, ką buvo patyrusi prieš 17 metų. Šįkart jos ligos istorijoje jau atsirado diagnozė F10, t. y. alkoholizmas. Su šia pažyma ji iškeliavo į reabilitacijos centrą, skirtą priklausomiems asmenims.
Šiuo metu Kalnaberžėje Jolanta dirba: rūpinasi bendruomenės socialiniais tinklais ir koordinuoja bendruomenės gyvenimą pagal nustatytą dienotvarkę. „Noriu nugyventi likusį gyvenimą taip, kad nebūtų gėda prieš Dievą stovėti“, - teigia Jolanta.
Pagalba Artimiesiems
Priklausomybė paveikia ne tik sergantį asmenį, bet ir jo artimuosius, sukeldama įtampą, kaltės bei gėdos jausmus, kurie turi įtakos jų sveikatai. Artimieji, gyvenantys su priklausomu asmeniu, dažnai patiria psichologinių problemų, tokių kaip nerimas, depresija ir kiti psichinės sveikatos sutrikimai. Jie taip pat gali patirti fizinį ar emocinį smurtą, įskaitant seksualinę prievartą.
Šeimos nariai dažnai jaučiasi bejėgiai ir nežino, kaip padėti savo artimajam. Jie ieško būdų, kaip kovoti su priklausomybe. Gyvenimas su priklausomu asmeniu šeimos gyvenime tampa medžiaga, nuo kurios jis yra priklausomas. Vaikai, augę tokiose šeimose, padarinius gali jausti visą gyvenimą.
Svarbu suprasti, kad artimieji, nors ir stengiasi padėti, bet nebūtinai yra naudingi jų psichologinei sveikatai. Kartais jie gali situaciją pakreipti neigiamai, nes slegia kaltė, gėda, įtampa.
Priklausomybė Nuo Autoritetų
Priklausomybė nuo autoritetų yra psichologinis fenomenas, kuris gali reikštis įvairiuose santykiuose. Ši priklausomybė itin būdinga žmonėms, kurie jaučiasi silpni, bejėgiai, pasyvūs savo gyvenimo atžvilgiu.
Priklausomybė nuo autoritetų formuojasi vaikystėje, kai santykiuose su tėvais ar kitais reikšmingais globėjais nepatenkinami priėmimo ir pripažinimo poreikiai. Nepalankiai susiformavę santykiai su pirminiais autoritetais, vėliau reiškiasi suaugusiųjų santykiuose. Poreikis būti svarbiam, pripažintam perkeliamas į kitus sutiktus įtakingus asmenis. Santykis su autoritetais neretai būna emociškai sudėtingas - jais gali būti žavimasi, tačiau jie gali būti už akių nuvertinami, nekenčiami, jaučiamas pranašumas prieš juos, o prie akių rodomas palankumas.
Didžiausias priešnuodis priklausomybei nuo autoritetų - nepaklusimo reiškimas, atviras maištas, saviraiška. Šie pasipriešinimo veiksmai yra pagrindinė asmeninio augimo ir brandos sąlyga, stiprinanti savojo “Aš” jausmą, ir drauge kelianti sąmoningumo lygį.
Kodavimas Nuo Alkoholizmo
Kodavimas - tai sąvoka, atsiradusi dar 1986 metais, dar kitaip vadinamas Dovženko metodas. Tuo laikotarpiu kodavimas nuo alkoholizmo vykdavo labai paprastai. Buvo įprasta, kad salėje susirinkdavo žmonių minia (apie 40-50 žmonių), o vedėjas pasakoja apie alkoholio ir tabako žalą žmogaus organizmui. Seminarui pasibaigus, kiekvienas dalyvis individualiai pakviečiamas į uždarą patalpą, kurioje Dovženko spaudžia tam tikrus galvos taškus ir akis, tokiu būdu įvesdamas į smegenis tam tikrą kodą.
Kodavimo metu yra svarbus balso tembras ir tonacija. Kodavimas galėtų būti sulyginamas su dainavimu. Jeigu melodija ir atlikėjo balsas klausytojui patiks, tuomet daina kels geras emocijas ir bus klausoma dar ir dar kartą, t.y. daina bus laikoma pasisekusia. Taip pat ir veiksmingo kodavimo paslaptis yra balso intonacija ir tembras, kuriais pasitelkdamas, seanso pabaigoje jūsų galvoje paliksiu tam tikrą kodą.
Priklausomybės Ligos Centrai Lietuvoje
Šiandien sukanka lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje po vienu stogu ir visi vieningai pradėjo veikti penki priklausomybės ligų centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. RPLC užtikrina mokslo tyrimais patvirtintas gydymo paslaugas, kurios remiasi tarptautine praktika, yra grįstos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministerijos.
tags: #priklausomybe #buti #metus #laiko