Šiandien Lietuvos teismuose dirbantys teismo psichologai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant teisingumą ir vaiko teisių apsaugą. Ši profesija, nors ir palyginti jauna Lietuvoje, per dešimtmetį įrodė savo reikalingumą ir efektyvumą. Straipsnyje aptariamas teismo psichologų darbo pobūdis, jų funkcijos, iššūkiai ir indėlis į teismo procesą.
Teismo psichologo darbo pradžia Lietuvoje
Prieš dešimt metų, 2014-aisiais, Lietuvos teismuose pradėjo dirbti pirmieji teismo psichologai. V. Lisienė, teismo psichologe pradėjusi dirbti 2015 metų pradžioje, prisimena, kad tuo metu nebuvo jokios bendros praktikos, parengtų bendrų dokumentų ar aiškios apklausų struktūros. Pirmiesiems teismo psichologams teko patiems kurti vieningą darbo sistemą, dalyvauti mokymuose, konsultuotis tarpusavyje ir rengti metodikas. Dauguma teismo psichologų yra baigę teisės psichologijos magistro studijas ir privalo turėti psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro išsilavinimą.
Pagrindinės teismo psichologo funkcijos
Vienas pagrindinių teismo psichologo uždavinių - kuo labiau apsaugoti vaiką nuo traumuojančio poveikio tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso metu. Teismo psichologas pirmasis susitinka su vaiku, užmezga ryšį su juo ir paruošia apklausai. Dalyvaudamas apklausoje, psichologas padeda teismui gauti kuo objektyvesnę informaciją.
Teisėjas D. Dauginis pabrėžia, kad teismo psichologas ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir užduoda teisėjo nurodomus klausimus, bet ir geba atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą). Anot V. Lisienės, psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme: psichologas su vaiku - apklausos kambaryje, teisėjas ir kiti proceso dalyviai - teismo posėdžių salėje.
Teismo psichologo indėlis į teismo procesą
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis ir palengvino teisėjų darbą nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Teismo psichologė V. Lisienė pasakoja, kad anksčiau nebuvo nei specialistų, nei tam skirto laiko paruošti vaiką jo laukiančiai procedūrai. Pradėjus dirbti psichologams, pradėta taikyti „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodika“.
Taip pat skaitykite: Teisingumas ir vaiko psichologija
Teisėjas D. Dauginis teigia, kad per teismo posėdį klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą, iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą nepilnamečiui „išversdamas“ į jam suprantamą formą. Teismo psichologė prisiminė, kad yra tekę apklausti net dvejų su puse metų vaiką. Anot specialistės, tenka apklausti mažus vaikus, kurie turi dėmesio, aktyvumo sunkumų ir kitų raidos sutrikimų.
Iššūkiai teismo psichologo darbe
Atliekant nepilnamečio apklausą, tiek teisėjas, tiek psichologas gali susidurti su situacija, kai vaikas pasiruošimo stadijoje bendrauja su teismo psichologu, o prasidėjus darbinei apklausos stadijai, vaikas tyli ir nepasako nė vieno žodžio. Anot D. Dauginio, tokiu atveju apklausą tenka nutraukti. Teismo psichologas ir teisėjas yra tie asmenys, kurie apklausos metu privalo užtikrinti ir užtikrina, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai, arba tokie klausimai, kurie verstų vaiką nebenorėti toliau duoti parodymų.
Teismo pirmininko pavaduotojas D. teigia, kad vienas pagrindinių ir svarbiausių iššūkių - kuo efektyvesnės apklausos atlikimas, kad visą reikiamą informaciją gautume vienos apklausos metu, ir nereiktų vaiko antrą kartą apklausinėti ir tuo labiau vaiką kviesti dalyvauti teisiamajame posėdyje. V. Lisienė sako, kad labai svarbu prieš apklausą trims žmonėms susitikti ir pasitarti, kokia bus apklausos strategija. Anot jos, svarbus susiklausimas, girdėjimas ir pajautimas. Anot teisėjo D. Dauginio, atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, kartais tekdavo konsultuotis su teismo psichologu siekiant išsiaiškinti, kokią apklausos taktiką būtų galima naudoti konkrečiu atveju, kiek ilgiausiai gali tęstis vaiko apklausa, jei tokių duomenų byloje nėra pakankamai.
Teismo psichologai civilinėse bylose
Teismo psichologė V. Lisienė sako, kad pastaraisiais metais vis dažniau tenka dalyvauti vaikų apklausose civilinėse bylose. Tokių bylų ne tik daugėja, bet jos tampa vis sudėtingesnės. Civiliniame procese, kaip ir ikiteisminiame, teismo psichologas tampa dideliu pagalbininku. Daugėja bylų, kur didelė įtampa tarp tėvų ir įrankiais suvedinėti sąskaitas, išreikšti emocijas ar nuoskaudas, tampa vaikai. Po vaiko nuomonės išklausymo teismo psichologas, kaip specialistas, yra kviečiamas liudyti teisme. Kalbant apie vaiko interesus, psichologas padeda sudėlioti detalesnį vaizdą apie ką yra šalių interesai, kaip jaučiasi vaikas. Teisėjai vis labiau pasitiki psichologu.
Teismo psichologų trūkumas ir finansavimo svarba
Nuo 2018 m. interviu Eltai teisėjas M. Povilanskas tikino, kad į teismus pritraukti kompetentingus psichologus sunku ir dėl to, kad tokie specialistai dažniau renkasi darbą privačiame sektoriuje, kuriame jiems siūlomas didesnis atlyginimas nei teismuose. 2018 m. akivaizdu, jei valstybė skirtų dosnesnį finansavimą teismams, tų psichologų būtų daugiau. Kai apklausinėjame mažametį vaiką, tarkime 5-6 metų vaiką, tai reikalingas ne tik apklausos atlikimo momentas, bet reikia ir papildomai ruoštis tai apklausai, tai yra psichologas turi susipažinti su vaiko socialine aplinka, kur jis augo, kaip jis augo, susipažinti su byloje tiriamomis aplinkybėmis. Būna atvejų, kad ir tą mažametį asmenį reikia paruošti apklausai, kad jis nepatirtų papildomos traumos, ypatingai nukentėjusiųjų atveju.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę Vilniuje
Sunku rasti psichologų, nes šis darbas yra sudėtingas, emociškai sunkus. Psichologai, dirbantys privačiame sektoriuje, uždirba daugiau, gauna solidesnius atlyginimus, tad pritraukti į teismus kompetentingą psichologą, kuris specializuotųsi nepilnamečių apklausose, yra iššūkis. Jei mes ir turime tą psichologą teisme, tai neaišku, kuriam laikui, nes psichologų kaitumas yra pakankamai didelis.
Vaikų apklausos teisiniame procese
Kai apklausinėjamas nepilnametis ar mažametis, tai jis fiziškai teismo posėdžių salėje su suaugusiaisiais, tai yra su teisėju, prokuroru, advokatais, nebūna. Kiekviename teisme yra įrengtas vaiko apklausos kambarys, kuriame būna vaikas, psichologas. Vaiko pasakojimas yra transliuojamas į teismo posėdžių salę per ekraną. Proceso dalyviai užduoda klausimus vaikui per teisėją.
Reikia pripažinti, kad anksčiau, iki 2018 m. teisinio reguliavimo dėl vaikų apklausų pakeitimų, būdavo tų situacijų, kai vaiką tekdavo apklausti du kartus, bet retai. Paskutiniu metu stengiamasi padaryti tas apklausas taip, kad antrą kartą to vaiko nebereikėtų kviesti į apklausas. Teisėjai paprastai prašymus vaiką apklausti antrą kartą atmeta.
Sudėtingumą ir emocinę naštą sudaro du pagrindiniai dalykai - jaunas vaiko amžius ir nusikalstamos veikos pobūdis, pavyzdžiui, kai vaikas nukenčia nuo jam artimo žmogaus - tėčio, mamos, vyresnio brolio, sesers. Tokiais atvejais vaikams vien dėl jauno amžiaus sunku išreikšti mintis, o čia dar reikia kalbėti apie artimą žmogų. Baisu įsivaizduoti, kas tokiais atvejais vaiko galvelėje vyksta.
Būna, kad vaikas tyli, nieko nekalba, pradeda verkti. Tada psichologas dažniausiai rekomenduoja nutraukti apklausą, nes vaikas gali būti dar labiau traumuojamas.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu
Teismo psichologų veiklos kuravimas
Nuo šių metų Lietuvos teismuose dirbančių teismo psichologų veiklą kuruos ilgametę profesinę patirtį turinčios Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentės, mokslų daktarės - Neringa Grigutytė ir Ilona Laurinaitytė. Esminės Lietuvos teismų psichologų kuratorių užduotys yra teismo psichologo veiklos dalyvaujant vaikui baudžiamajame ir civiliniame procesuose gerosios praktikos vadovo rengimas bei ekspertinių paslaugų, susijusių su teismo psichologų veiklos modelio tobulinimu, teikimas. Planuojama organizuoti susitikimus, kuriuose dalyvautų Lietuvos teismuose dirbantys teismo psichologai.
Klaipėdos apygardos teismo psichologės patirtis
Su TEISMAI.LT skaitytojais savo profesine patirtimi šiame kontekste pasidalyti ir penkmečio praktiką aptarti paprašėme Klaipėdos apygardos teisme ir šio teismo veiklos teritorijoje dirbančią teismo psichologę Aušrą Augaitienę.
Per penkerius darbo teismų sistemoje metus tikrai daug kas pasikeitė. Galiu tik didžiuotis pasiektais rezultatais, pagausėjusia teismo psichologų komanda, pasikeitusiu teisininkų požiūriu, atsiradusiais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais nepilnamečių apklausų srityje, įgyta asmenine patirtimi ir kompetencijomis.
Apibendrindama penkerių metų patirtį įžvelgčiau šiuos mūsų kokybiškai profesinei veiklai reikšmingus aspektus:
- keičiasi teisininkų (prokurorų, teisėjų, kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų) požiūris - iš atsargios, skeptiškos, teismo psichologu nepasitikinčios išankstinės nuomonės pereinama prie iniciatyvų mokytis naujų tarptautinių vaikų apklausos metodikų, dirbti komandoje;
- atsiranda intensyvus bendradarbiavimas - teisininkai nebevengia kreiptis į psichologą ne tik prireikus pagalbos apklausiant vaikus, bet ir konsultuojasi, analizuoja ir drauge ieško tinkamiausių būdų, kaip elgtis sunkiais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikai tampa nusikaltimo aukomis ar įtariamaisiais, kaltinamaisiais;
- formuojasi bendra metodika ir praktika - per šį laikotarpį pavyko išmokti ir pradėti taikyti bendrą nepilnamečių apklausų metodiką teismuose, kuri apsaugo nepilnamečius nuo antrinio traumavimo, padeda užtikrinti, kad būtų užduodami tinkami klausimai, gaunami patikimi parodymai;
- didėja teismų psichologų komanda - į teismo psichologo pareigas buvau priimta pirma, po kurio laiko komandą sudarė jau 5 apygardų teismų psichologai - tiek, kiek šalyje yra bendrosios kompetencijos apygardų teismų. Dabar esame 15 psichologų komanda visos Lietuvos teismuose;
- plečiasi teismo psichologo funkcijų spektras - mūsų pagalba reikalinga ne tik apklausose, bet ir atsakingai atsižvelgiama į kiekvieną konkrečios bylos atvejį - pagal poreikį ir kompetencijos ribas raštu bei žodžiu teikiame išvadas, nuomones, rekomendacijas visų kategorijų bylose.
Apygardų teismų psichologų, taigi ir mano, veiklos specializacija tokia, kad mes išimtinai susiduriame su vaikais, nukentėjusiais nuo ypač sunkių smurtinių nusikaltimų, fizinių sužalojimų, seksualinės prievartos, įtrauktais į prostituciją, pornografiją bei kitaip išnaudojamais. Pastebėjau, kad dažniausiai nukenčia pažeidžiamiausi vaikai, t. y. turintys protinę negalią, tam tikrų emocijų, elgesio, kitų psichikos sutrikimų, ypač jauno amžiaus vaikai, vaikai iš nepilnų, nedarnių šeimų, tie, kurie juos supančioje aplinkoje yra patys silpniausi, negali apsiginti, ribotai suvokia nusikalstamo elgesio pobūdį. Ypač apmaudu ir gaila, jog tokie vaikai dažniausiai būna nukentėję nuo savo artimos aplinkos, jiems gerai pažįstamų žmonių: tėvų, patėvių, dėdžių, kaimynų, kitų pažįstamų.
Dauguma tokių vaikų, laiku gavę reikalingą įvairių specialistų kompleksinę pagalbą, palaikomi savo artimųjų, pasveiksta. Kiti vaikai, deja, toliau per gyvenimą keliauja perimdami aukos arba išmokto bejėgiškumo, prisitaikymo prie žalojančio elgesio vaidmenį. Dar kiti, kad ir kaip būtų gaila, patys pradeda smurtauti prieš mažesnius, silpnesnius.
Greito kontakto užmezgimas su vaiku - visiems teismo psichologams būtinas gebėjimas ir bruožas. Mes privalome gebėti užmegzti kontaktą su bet kokio amžiaus, raidos lygio vaiku per ypač trumpą laiką. Tiesiog reikia būti savimi, parodyti vaikui dėmesį, nuoširdų supratimą, priimti jį tokį, koks yra. Žinoma, būtina prisitaikyti prie kiekvieno amžiaus, interesų, asmeninių savybių, išsivystymo lygio.
Svarbiausia tėvų užduotis - nemeluoti vaikui, jo neapgaudinėti einant pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar į teismą. Nereikia vaikui sakyti, jog eina pas psichologą pažaisti ar piešti gėlyčių. Būtina paaiškinti vaikui, jog pagrindinis tikslas, kodėl čia jis vedamas, yra pasikalbėti, papasakoti teisybę apie jam nutikusius blogus įvykius.
Organizuojant ir vykdant nepilnamečių apklausas Lietuvos teismuose, vienas pagrindinių uždavinių yra kiekvieno parodymus duodančio vaiko saugumo užtikrinimas. Prie to labai prisideda teismuose dirbantys psichologai.
Visų pirma, vaiką, atvykusį į ikiteisminio tyrimo apklausą ar teismo posėdį, būtina paruošti. Pasitaiko atvejų, kai šis žingsnis praleidžiamas. Kai nepasiruošęs vaikas patenka į specializuotą apklausos kambarį, mato kameras, ausines, nežino jų paskirties, jam nėra aiškios taisyklės, pvz., kaip reikės atsakyti į klausimus, ką reikės daryti, jei klausimo nesupras, nežinos atsakymo ir t. t.
tags: #teismose #dirbantis #psichologai