Priklausomybės - opi visuomenės problema, ypač aktuali paauglių tarpe. Nors priemonių padėti suaugusiems žmonėms gydytis nuo priklausomybių yra nemažai, pagalbos vaikams situacija kur kas sudėtingesnė. Šiame straipsnyje aptariami priverstinio paauglių gydymo nuo priklausomybių metodai, jų veiksmingumas, etiniai aspektai ir teisiniai reglamentavimai Lietuvoje.
Priklausomybių priežastys ir pasekmės paaugliams
Kai vaikas pradeda vartoti svaiginančias medžiagas, pirmiausia keliamas klausimas - kodėl. Klaipėdos priklausomybės ligų centro vaikų ir paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė pabrėžė, kad už vaiko elgesį pirmiausia atsakingi tėvai, tačiau dauguma vaikų, įnikusių į alkoholį ar kitus kvaišalus, auga nedarniose ar nepilnose šeimose, kuriose vaiko poreikiai yra nepatenkinti arba tenkinami netinkamai. Psichikos sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad svarbiausias darnios šeimos rodiklis - ar vaikas jaučiasi reikalingas ir laimingas namuose. Jei jaučiasi nelaimingas, tai labai tikėtina, kad ieškos laimės pojūčio kitur, o ne pozityviuose santykiuose su žmonėmis. Tariamą laimę vaikas atranda pavartojęs alkoholio, tam tinka narkotikai ar kitos svaiginančios medžiagos, kurios vaiką bent laikinai atitraukia nuo nemalonios realybės. Beje, kompiuteris taip pat yra priemonė, kuri padeda nelaimingam vaikui ar jaunuoliui laikinai pabėgti nuo skaudžios tikrovės į iliuzijų pasaulį. Deja, iliuzija veikia laikinai, greitai išsisklaido, o tikrovė ima atrodyti dar skaudesnė. Laikui bėgant norint užslopinti vidinį skausmą reikia dar didesnės svaigalų dozės ir aštresnių pojūčių. Taip vystosi priklausomybė.
Kartais stebimasi, kodėl augęs, atrodytų, tvarkingoje šeimoje paauglys pasuka svaiginimosi ir nusikaltimų keliu. Ko jam trūksta, juk viską turi? Šį klausimą ištaria bemaž visi tėvai, nesuvokdami, kodėl vaikas nuo jų nusisuko ir susidėjo su „blogais“ draugais. O ką reiškia „viską“ turi? Pavalgęs, apsirengęs, turi kompiuterį, naujausio modelio išmanųjį telefoną, dviratį, mopedą, namai tvarkingi, giminės padorūs. Ar vaikas yra gerbiamas? Ar įsiklausoma į jo norus, ar skiriama pakankamai laiko bendrauti, pabūti kartu? Ar šeimoje naudojami pozityvūs auklėjimo metodai, ar auklėjimas remiasi bausmėmis? Ar vaikas dažniau giriamas, ar kritikuojamas? Neretai šie klausimai priverčia susigūžti „tvarkingais“ save vadinančius tėvus. Specialistai pažymi, kad dažniausiai į narkotikus linksta vaikai, augantys šeimose, kuriose nėra jokios kontrolės arba vyrauja perdėta vaiko elgesio kontrolė. Taip pat riziką ieškoti nusiraminimo svaigaluose turi vaikai, kuriais tėvai nepasitiki ir kurio norų bei interesų negerbia. Kitos priežastys, galinčios pastūmėti vaiką svaigintis, - bendraamžių įtaka, brendimo krizė, lengvai prieinami narkotikai ir alkoholis.
Vaikų ir jaunimo socialinės reabilitacijos-integracijos centro „Apsisprendimas“ projektų vadovė Svetlana Zaivej teigė, jog dažnais atvejais tėvai tik po metų ar kelių sužino, kad vaikas vartoja narkotikus. Tada tėvams būna šokas ir jie reaguoja neadekvačiai - su pykčiu, kritika, pasmerkimu ir t. t. Tačiau patiems tėvams ar globėjams reikėtų užduoti klausimą sau: o kodėl aš nemačiau? Dalis tėvų ar globėjų aklai neigia tą faktą, kad jų vaikas vartoja narkotikus, nes realybė jiems atrodo per skaudi. Kiti tėvai net nemato ir nesuvokia vaiko elgesio pokyčių, nes patys nuolat apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
Psichiatrė B. Nastopkaitė pastebėjo, kad šiame laikmetyje auga vaikų karta, kurių tėvai vartojo ar tebevartoja kvaišalus. Jei vaikas girdi, kaip tėvas ar motina giriasi, jog jaunystėje bandė „žolės“ ir narkomanu netapo, tai vaikas ir suvokia, kad narkotikai nėra pavojingi, svarbu vartoti „su protu“. Būna atvejų, kai narkotikus vartojantį vaiką pas psichiatrą atveda mama, kuri pati nuolat rūko „žolę“ ir savo elgesiui yra visiškai nekritiška.
Taip pat skaitykite: Sąlygos ir ypatumai: priverstinis gydymas
Priverstinio gydymo taikymas paaugliams: etiniai ir teisiniai aspektai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, priverstinis gydymas nėra plačiai taikomas. Suaugusiems asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ar alkoholio, padariusiems nesunkius nusikaltimus, teismo sprendimu gali būti taikomas nurodymas gydytis, o jei asmuo atsisako, paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstantys vaikai priverstinai yra nukreipiami į socializacijos centrus, tačiau, specialistų nuomone, ši priemonė nesprendžia vaiko priklausomybės nuo svaigalų problemos, kartu ir jo destruktyvios elgsenos. Šiuo metu diskutuojama dėl priverstinio vaikų gydymo, tačiau terminas „priverstinis“ gąsdina atsakingus už vaiko teises specialistus.
Kauno priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja, psichologė Žaneta Žalkauskaitė pastebėjo, kad nereikėtų bijoti šio termino, nes vaikas nesuvokia savo elgesio pasekmių ir įpareigojimas dalyvauti sveikimo ir reabilitacijos programoje vietoj socializacijos centro būtų gera alternatyva priklausomiems nuo svaigalų nepilnamečiams. Svetlana Zaivej teigė, kad apie pagalbą į priklausomybių liūną įklimpusiems vaikams kalbama daug, tačiau realių veiksmų atsakingų institucijų darbuotojai nesiryžta daryti. Kaimyninėse šalyse, pvz., Suomijoje, Latvijoje, jau senokai veikia specializuotos programos, teikiančios kompleksinę pagalbą šeimai ir įpareigojančios vaikus gydytis, tačiau pas mus delsiama pasinaudoti teigiama kaimynų patirtimi.
Alternatyvos priverstiniam gydymui ir motyvacijos svarba
Tarp specialistų sklando posakis, jog dažnu atveju vaikui padėti bus galima tik tada, kai jis suaugs ir taps „normaliu“ narkotikų vartotoju su stažu, kuris pavargęs nuo pasekmių kreipsis pagalbos pats arba teismas jam nurodys gydytis. Psichiatrė B. Nastopkaitė pritarė, kad vaikams būtina suteikti galimybę gydytis, užuot juos laikinai izoliavus nuo visuomenės. Vaikas gali pakeisti savo elgesį tik tada, kai patenka į aplinką, kurioje jis yra gerbiamas ir yra sudarytos sąlygos suvokti priklausomo elgesio pasekmes bei asmenybines problemas.
Svarbu paminėti Sergej Gorškov teiginius apie kodavimą nuo alkoholizmo. Pasak jo, kodavimas - tai sąvoka, atsiradusi dar 1986 metais, dar kitaip vadinamas Dovženko metodas. Kodavime jokios magijos nėra - viskas labai paprasta. Ši praktika yra susijusi su geromis emocijomis, pavyzdžiui, šiltais ir džiuginančiais prisiminimais iš vaikystės. Taigi, tam, kad kodavimas būtų sėkmingas, jums tereikia savyje surasti dvi emocijas ir jomis pasidalinti. Veiksmingo kodavimo paslaptis yra balso intonacija ir tembras, kuriais pasitelkdamas, seanso pabaigoje jūsų galvoje paliksiu tam tikrą kodą.
Pagalba šeimai ir prevencija
Psichologė Ž. Žalkauskaitė išsakė nuomonę, kad kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus nėra populiaru, ypač dėl vaikų girtavimo ar narkotikų vartojimo. Tėvai nepripažįsta savo atsakomybės bei klaidų ir bando vaiką „auklėti“ patys. Poveikio priemonės dažniausiai būna negatyvios, o tai dar labiau supriešina vaiką su tėvais ir atitolina pagalbos galimybes. Todėl norėdami pastūmėti vaiką gydytis, tėvai turėtų pasitelkti į pagalbą žmones, kurių nuomonė vaikui gali būti reikšminga: gydytoją, mokytoją, psichologą ar socialinį pedagogą.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečių priklausomybių gydymo aspektai
S. Zaivej atkreipė dėmesį, kad narkotikus vartojančiam paaugliui yra labai svarbūs draugai, su kuriais jis leidžia laiką ir svaiginasi, nes jie priima jį tokį, koks jis yra. Tėvai į narkotikų kelią pasukusiam vaikui reikalingi tik tam, kad iš jų gautų pinigų. Į priklausomybę įklimpę vaikai nuolat ieško būdų, kaip apgauti tėvus, manipuliuoja jais, o tėvai, apimti baimių ir nesuvokimo, kas vyksta, daro klaidas, sudarydami sąlygas vaikams vartoti kvaišalus. Jei tėvai ar globėjai išsiaiškina, kad vaikas tikrai vartoja narkotikus, jie turėtų elgtis taip, kad neliktų jokių kitokių alternatyvų, tik gydymasis: neduoti pinigų telefonui, maitinti tik namuose, vaikui paaiškinti, kad jei pareis apsvaigęs ar bandys vogti iš namų, bus informuojama policija ir vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Pagalba dažnu atveju pirmiausia reikalinga būtent tėvams ar globėjams, kad gautų objektyvios informacijos apie narkotikų, alkoholio ir kitų svaigalų poveikio ypatumus, susivoktų savo jausmuose, realiai įvertintų savo elgesį su vaiku ir padarytų išvadas, ką daryti ir ko nedaryti.
Vaikų psichiatrų trūkumas ir kompleksinio gydymo poreikis
B. Nastopkaitė išsakė nuomonę, jog labai trūksta vaikų psichiatrų, nes nemaža dalis vaikų, įnikusių į svaigalų vartojimą, turi įvairių psichikos sutrikimų. Pasak psichiatrės, neretai tėvai nedrįsta pripažinti, kad jų vaikas turi protinių ar kitokių raidos sutrikimų ir tada jie verčia vaiką mokytis, būti tokiu kaip kiti ar net geresniu. Psichologė Ž. Žalkauskaitė akcentavo, kad, be gretutinių psichikos sutrikimų, neretai vaikų priklausomybės dubliuojasi, paaugliai eksperimentuoja, vartoja įvairias svaiginančias medžiagas. Iš esmės reikalingas kompleksinis gydymas, tačiau dėl vaikų psichiatrų trūkumo kokybiškos paslaugos vaikams yra ribotos. Kitų specialistų, t. y. psichologų, socialinių darbuotojų ir slaugytojų, norinčių ir galinčių dirbti su vaikais, pakanka.
Ką daryti, jei vaikas vartoja narkotikus ar alkoholį?
Pasak psichiatrės B. Nastopkaitės, tėvai ar globėjai pirmiausia turėtų ramiai pasikalbėti su vaiku ir bandyti išsiaiškinti, kas darosi, kokias narkotines medžiagas vartojo, ir kartu su vaiku tartis, kaip užkirsti kelią svaiginimuisi. Jei tai buvo vienkartinis pabandymas, gali pakakti geranoriško pokalbio ir vaikas supras, kad jo eksperimentavimas su kvaišalais buvo neteisingas. Jei narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas tęsiasi ilgesnį laiką, būtina specialisto konsultacija. B. Nastopkaitė teigė, jog tėvai neretai elgiasi neteisingai, kai su pykčiu ir grasinimais vaiką verčia kreiptis į specialistą ar gultis į stacionarą. Bandydami įkalbėti vaiką kreiptis pagalbos, tėvai savo elgesiu ir žodžiais turėtų parodyti, kad vaikas jiems yra svarbus, jog jie yra susirūpinę ir siekia padėti. Sėkmingo gydymosi rezultatas dažniausiai pasiekiamas tada, kai vaikas, nors ir nenorom, pats išreiškia sutikimą gydytis. Jei vaikas kategoriškai atsisako kreiptis į psichiatrą ar psichologą arba neigia akivaizdų narkotikų vartojimo faktą, pasak B. Nastopkaitės, tėvai turėtų patys kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kad išsiaiškintų, kaip toliau elgtis su vaiku.
Priklausomybių gydymo metodai
- Individualus kodavimas centre: Pirminė konsultacija, užkodavimas, rezultatų apžvalga. Papildomai siūlomos 4 nemokamos konsultacijos per pirmus blaivybės metus.
- Individualus kodavimas hipnoze ir lazeriu: Pirminė konsultacija, užkodavimas lazeriu, rezultatų apžvalga. Papildomai siūlomos 4 nemokamos konsultacijos per pirmus blaivybės metus.
- Individualus kodavimas on-line: Pirminė konsultacija, užkodavimas, rezultatų apžvalga. Papildomai siūlomos 4 nemokamos konsultacijos per pirmus blaivybės metus.
- Palaikomasis gydymas: Priklausomybės gydymo metodas, kai vietoje neteisėtai vartojamų opioidų skiriami medikamentai, padedantys stabilizuoti organizmo būklę ir sumažinti abstinencijos simptomus.
- Farmakoterapija: Gydytojas psichiatras paskiria palaikomąjį gydymą metadonu arba buprenorfinu/naloksonu.
- Atvejo vadyba: Kiekvienam pacientui skiriamas atvejo vadybininkas, kuris teikia pagalbą atsižvelgdamas į individualius asmens poreikius.
- Psichosocialinė reabilitacija: Programa, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus. Programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu.
- Intensyvi ambulatorinė programa: Struktūruota ambulatorinė priklausomybės gydymo programa, kurios metu asmuo kasdien ne mažiau kaip 4 valandas praleidžia RPLC: dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su gydytoju psichiatru, psichologu, socialiniu darbuotoju, ergoterapeutu ir kitais specialistais. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas.
- Konsultacijos dėl opioidų perdozavimo: Paslauga, skirta opioidus vartojantiems asmenims ir jų artimiesiems. Konsultacijos metu gydytojas suteikia informaciją apie opioidų perdozavimo riziką, simptomus, pirmosios pagalbos teikimo principus. Konsultacijos metu taip pat išduodamas opioidų priešnuodis - medikamentas naloksonas ir paaiškinama, kaip jį tinkamai ir saugiai naudoti.
- Abstinencijos gydymas: Stacionarinė paslauga, skirta abstinencijos gydymui nutraukus narkotinių medžiagų vartojimą.
- „12 žingsnių“ programa: 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa, paremta „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba. Programoje derinama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, supažindinama su savitarpio pagalbos grupių principais.
Taip pat skaitykite: Priežiūra ir iššūkiai
tags: #priverstinis #paaugliu #nuo #priklausomybiu #gydymas