Kiekvienas gyvenimas yra unikalus ir gražus, tačiau priklausomybės gali užgožti šį grožį, iškreipdamos žmogaus suvokimą ir realybę. Priklausomybė - tai sudėtinga būklė, kuri paveikia žmogų fiziškai, psichiškai ir socialiai. Tai nėra tik laikinas pasimėgavimas ar lengvai valdomas simptomas. Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar kitų žalingų potraukių atima žmogui laisvę, griauna santykius su pasauliu ir pačiam pabėgti nuo jos būna labai sunku arba beveik neįmanoma. Šiame straipsnyje nagrinėjami svarbiausi priklausomybių aspektai ir galimi būdai, kaip padėti žmonėms išsilaisvinti iš šios būklės ir atrasti naują gyvenimo džiaugsmą.
Priklausomybės apibrėžimas ir poveikis
Priklausomybė yra psichikos ir elgesio sutrikimas, kai žmogus tampa priklausomas nuo tam tikro įpročio ar medžiagos ir negali nustoti jos vartoti arba atsisakyti savo valia, nepaisant neigiamų pasekmių tiek pačiam sau, tiek aplinkai. Priklausomybės atveju įvyksta pokyčiai centrinėje nervų sistemoje ir organizmas prisitaiko prie tam tikro elgesio ar medžiagų ir reikalauja jų, kad išlaikyti „normalų“ funkcionavimą. Žmogui susitvarkyti su priklausomybe būna labai sunku, kadangi tai yra liga. Tai sukelia įvairių pasekmių psichologinei bei fizinei sveikatai, socialiniam funkcionavimui/ kasdieniniam veiklų atlikimui bei reikalauja išskirtinės psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų pagalbos, siekiant susidoroti su šia būkle. Dažniausiai priklausomybė išsivysto nuo alkoholio, narkotikų bei vaistų.
Priklausomybė nuo alkoholio
Priklausomybė nuo alkoholio yra rimta problema, sukelianti neigiamą poveikį žmogaus gyvenimui ir sveikatai. Alkoholio vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę nuo alkoholio, kai organizmas tampa priklausomas nuo alkoholio įtakos ir žmogus patiria abstinencijos simptomus, kai alkoholio vartojimas yra nutraukiamas arba netgi sumažinamas įprastai kasdien suvartojamas kiekis. Priklausomybė nuo alkoholio gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir kitas emocines problemas, nuo kurių išsigelbėjimo žmogus dažniausiai ieško alkoholyje. Nesaikingas alkoholio vartojimas yra laikomas vienu didžiausių rizikos faktorių žmogaus gyvenimui, kuris priveda prie priklausomybės, o blogiausiu atveju mirties. Šiuo atveju, jei duotuoju momentu pats žmogus to nenori, gydymas būna praktiškai neįmanomas.
Priklausomybė nuo narkotikų
Priklausomybė nuo narkotikų yra sunkus sutrikimas, kai asmuo tampa fiziologiškai ir psichologiškai priklausomas nuo narkotikų vartojimo. Ilgalaikis ir nuolatinis narkotikų vartojimas keičia smegenų funkcijas, emocinę žmogaus būklę bei patį gyvenimą. Dažniausiai narkotikai vartojami dėl jų sukeliamo malonumo, tačiau daugiausia, ką jie gali sukelti yra žala. Visi narkotikai yra nelegalūs ir jų gamyba, pardavimas ir vartojimas yra draudžiami. Gydymas nuo narkotikų priklausomybės dažnai reikalauja integruotų terapijos metodų, įskaitant terapinį gydymą, psichologinę paramą ir socialinį palaikymą.
Priklausomybė nuo vaistų
Priklausomybė nuo vaistų yra pavojinga būklė, kuri pasireiškia augančiu vaistų vartojimu, nepaisant neigiamų pasekmių ir pavojų sveikatai, dažniausiai to net nepastebint. Priklausomybė nuo vaistų dažniausiai išsivysto nuo per didelio kiekio ar per dažno vartojimo tokių vaistų kaip vaistai nuo skausmo, vaistai miego kokybės gerinimui, raminamieji.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Abstinencija: kas tai?
Abstinencija yra būsena, kurią patiria žmogus, nutraukęs arba sumažinęs ilgalaikį tam tikrų medžiagų, pvz.: alkoholio arba narkotikų, vartojimą. Abstinencijos simptomai gali pasireikšti, kai organizmas priverstas adaptuotis prie medžiagų trūkumo ar sumažinto kiekio. Šie simptomai gali būti fiziniai, psichiniai arba abiejų tipų.
Pavyzdžiui, alkoholio abstinencija gali sukelti fizinę reakciją, tokia kaip drebulys, prakaitavimas, nemiga, pykinimas, širdies plakimo padidėjimas. Taip pat gali pasireikšti psichiniai simptomai, tokie kaip nerimas, depresija ar dirglumas.
Narkotikų abstinencijos simptomai taip pat gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kokia medžiaga vartota. Jie gali apimti nuotaikos pokyčius, miego sutrikimus, raumenų skausmus, galvos skausmus ir kt.
Medikamentai, sukeliantys didžiausią priklausomybės riziką
Medikamentams, kuriems greičiausiai išsivysto priklausomybė, dažniausiai priklauso tam tikri psichoaktyvūs medikamentai, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Dažniausiai tai būna:
- Benzodiazepinai - centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai, į kuriuos įeina raminamieji ir miegą gerinantys vaistai. Šie vaistai gali sukelti ypatingą potraukį, kai jie vartojami ilgą laiką arba viršijant išrašytas dozes. Bandant nutraukti benzodiazepinų vartojimą, pacientams gali kilti tokių simptomų, kaip nemiga, nerimas, irzlumas.
- Vaistai nuo skausmo - centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai. Naudojant šiuos vaistus ilgą laiką organizmas gali prie jų lengvai priprasti, tai reiškia, jog skausmo malšinimas nebebus toks efektyvus ir reikės didinti dozę. Dozės didinimas gali privesti prie nuolatinio nesaikingo vartojimo ir galiausiai prie priklausomybės. Nutraukus šių vaistų vartojimą taip pat išsivysto abstinencijos sindromas.
Kaip kovoti su priklausomybe nuo vaistų?
Kovoti su priklausomybe nuo vaistų yra labai sunku, tačiau įmanoma. Štai keletas būdų kaip galite kovoti su priklausomybe nuo vaistų:
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
- Nebijokite iškart pajutus priklausomybės požymius, ar išgirdus tai iš aplinkinių, kreiptis į patyrusius gydytojus ir specialistus, kurie turi patirties gydant priklausomybes.
- Ieškokite paramos iš šeimos narių ir draugų.
- Atraskite sau naujas veiklas, kurios užims didesnę dalį Jūsų dienos ir padės nutraukti mintis, taip nustumiant norą vartoti vaistus į šoną.
- Svarbiausia yra žinoti, jog dar prieš pradedant vartoti bet kokio tipo vaistus konsultuokitės su gydytoju bei jokiu būdų neviršykite gydytojo išrašytos Jums tinkamos vaistų normos. Tokiu būdų priklausomybės galite aplamai išvengti.
Respublikinis Priklausomybės Ligų Centras (RPLC)
Viena svarbiausių įstaigų, į kurią reikėtų kreiptis susidūrus su bet kokio tipo priklausomybe yra Respublikinis Priklausomybės Ligų Centras (RPLC). Tai sveikatos priežiūros bei gydymo įstaiga, kuri teikia įvairias medicinines, psichologines ir socialines paslaugas žmonėms, kovojantiems su priklausomybe, ir jų artimiesiems, kurie to buvo paveikti. Remdamiesi moksliniais tyrimais, įgyta patirtimi ir išskirtiniu požiūriu į kiekvieno žmogaus situaciją bei būklę, priklausomybių centras užtikrina efektyvų ir kokybišką gydymą, kad pacientai galėtų atrasti naują savo gyvenimo kelią bei išsigelbėti nuo sunkumus ir pavojų keliančių sutrikimų.
Kopriklausomybė: netiesioginė priklausomybė
Priklausomybė nėra vieno asmens liga, tai visos šeimos ir artimiausios aplinkos žmonių liga ir tiesiogiai paliečiantį kiekvieną asmenį. Visi priklausomybę turinčio asmens artimieji, kurie stengiasi jam padėti, klausosi jo rūpesčių, tampa netiesiogiai priklausomi. Išlikti emociškai neįsitraukusiam į kito žmogaus bėdą yra sunku. O priklausomybę turintys asmenys dar labiau įtraukia kitus, nes ima manipuliuoti. Tokia priklausomybės forma įvardijama kaip kopriklausomybę (anglų k. Kopriklausomo visas elgesys sukoncentruotas į kontrolė savo artimo turinčio priklausomybę. Kopriklausomybė tai perdėtas priklausymas nuo kito žmogaus ir manymas, kad esi kt žmogaus dalis, kad be tavęs jis nepajėgus, o taip ir padarome jį neįgaliu ne tik tvarkytis su vartojimu, bet ir su visa gyvenimo kokybe. Kopriklausomas ir pats tampa priklausomas nuo kitų žmonių, įsikabina į kitą, nori būti išgelbėtas, nori, kad juo pasirūpintų, iš artimųjų nori daug dėmesio, jaučiasi silpnas, menkesnis už kitus, nelygiavertis, nesuvokia ir neapsibrėžia savo asmenybės ribų, nesuvokia, kad jis yra savarankiškas, atskiras nuo kito žmogaus, yra pasyviai agresyvus, jaučia stiprią kaltę, yra perdėtai susikoncentravęs į kitą žmogų, nesugeba pasakyti „ne“, nori įtikti kitiems, ir t. t. Nuolatinis „mes“ kartojimas iki tokio laipsnio, kad tampa sunku atsekti, kur prasideda vienas žmogus tuose santykiuose, o baigiasi kitas. Ne visi specialistai linkę sutarti, kad kopriklausomybė - tai susirgimas, tačiau absoliučiai visi mano, jog kopriklausomas elgesys - neefektyvus ir žlugdantis tiek pačią kopriklausomo žmogaus asmenybę, tiek jo artimuosius. Jei gyvenant poroje su priklausomu ir tapus koopriklausoma nepasveikstama nustojus vyrui vartoti, ar išsiskyrus. Taip pat priklausomų tėvų vaikai dažnai turi kopriklausomybę ir tai neleidžia sukurti savo sėkmingų santykių.
Sunku būtų rasti priklausomybę turintį asmenį, kuris neturėtų labai artimų žmonių, su kuriais gyvena, bendrauja ar yra kitaip susijęs. Tokios šeimos struktūra yra suardyta, pakitusi ir jau nefunkcionuojanti teisingai ir tai tiesiogiai susijusi su priklausomo asmens elgesiu.
Turime suprasti, kad nuolatinis vartojimas sąlygoja priklausomo asmens nuotaikų ir elgesio pokyčius taip pamažu keičiant ir visų artimųjų būsena ir juos susargdinant. Ir tai tęsiasi tiek šeimos nariui būnant vartojimo fazėje, tiek nutraukus ar net blaivybėje. Dažnai nutinka, kai šeimos nariai nesuvokia ir neigia, kad juos tai palietė ir jie kartu serga nors nevartoja ir kai vartojęs asmuo su blaivybę grįžta į gyvenimo kokybę, o šeimos nariai ir lieka kopriklausomybėje, sutrikusiuose vaidmenyse. Taip pat labai svarbu suvokti, kad šeimos nariai taip pat įtakoja priklausomą asmenį.
Aiškinantis priklausomybės atsiradimo ir augimo šeimoje priežastis, turime suvokti kas yra šeima kaip struktūra. Šeima, tai mažas uždara sistema, kur visi nariai yra kaip atskiri nepriklausomi vienetai, bet tuo pačiu jie funkcionuoja vientisoje sistemoje, kurioje kiekvienas turi konkrečią paskirtį ir vaidmenį. Sistemoje kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį per kurį sukuria bendrą rezultatą visai šeimai. Arba galimas ir kitas variantas, kai vienas nesufunkcionuoja pradeda šeimos sistema byrėti, nes sistema negali išlikti funciuonuojanti su vienu nefukcionuojančiu asmeniu, kad ir kiek kiti šeimos nariai bandytų jo funkcijas atlikti. Šeima, kurioje dažni ir pasikartojantys sunkumai stengiasi visais būdais išlikti, toks gyvenimo principas būdingasir su kitomis šeimą paliečiamčiomis problemomis, ne tik su priklausomybe. Artimieji taip įsijaučia į kito žmogaus problemą, kad nekreipia dėmesio į savo poreikius, interesus. Jie gyvena priklausomybę turinčio asmens gyvenimą, stengiasi jam padėti. O netinkamai padėdami, jie priklausomybę turintį asmenį dar labiau klampina į tą problemą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Priklausomybei progresuojant darosi vis sunkiau susitvarkyti su kasdieniais uždaviniais bei atsakomybėmis, kol ilgainiui jis tampa visiškai nepajėgus jų išpildyti. Tuo tarpu artimieji mobilizuoja savo pajėgas ir stengiasi užglaistyti galimus negatyvius vartojimo padarinius. Pavyzdžiui, jei priklausomas žmogus nebesusitvarko su savo atsakomybėmis darbe, jei dėl užgėrimų periodų atsiranda pravaikštų, artimieji patys skambina į jo darbovietę, pasakodami tokį elgesį pateisinančias sukurtas istorijas. Dar vienas netinkamas elgesys: priklausomybė „kainuoja“, o mokama iš šeimos biudžeto sąskaita. Artimieji kiek įmanydami stengiasi padaryti taip, kad nepajustų ekonominių sunkumų. Dirbtinai kuriamas darnios šeimos įvaizdis, kai artimieji paprastai iš visų jėgų stengiasi išlaikyti “darnios” šeimos regimybę, o vartojančiam asmeniui kuria dirbtiną patikimo žmogaus įvaizdį. Ilgainiui dėl nevaldomo priklausomo asmens elgesio vis dažniau neigiamai atsako į draugų ar artimųjų kvietimus pasisvečiuoti, vėlgi argumentuodami netikromis istorijomis. Paprastai esama labai stiprios iliuzijos, jog „mūsų atvejis kitoks“. gėda, kad vis naujos problemos, kad turi vis pridengti ir kurti istorijas, pateisinti, ar traukti iš pasėkmių atsitikusiu vartojime. neigimo gaidelė, kartu su bejėgiškumo jasmu.
Turime suprasti, kad po šiais jausmais ir išgyvenimais slepiasi ir nuolatinis susirūpinimas vartojančiu, greito ir gero rezultato tikėjimasis, mokinimasis vis atleisti ir vilties ir skausmo ašaros. Bet šeimos narių sveikimas prasideda tik pradėjus sveikti-blaivėti priklausomam asmeniui. Blaivėjant priklausomui, pagal tą patį principą sveiksta jo šeima. Šeimos nariams reikia atsigręžti į save. Artimieji įtiki, kad jei tik priklausomą žmogų paliks jo valiai, pastarasis tiesiog pražus. • Artimiesiems ne mažiau už patį priklausomą kurį laiką būdinga neigti realią situaciją. Tiesiog priklausomo žmogaus vartojimo padariniai yra aiškiai matomi, lengviau „apčiuopiami“. Artimieji taip įsitraukia į priklausomo žmogaus gyvenimą, kad visiškai pamiršta savąjį. Šeimos nario priklausomybės nelaikyti kaip šeimos gėdos. Nemoralizuoti. Paprastai priklausomas asmuo viską, ką jam norite pasakyti jau žino. Venkite nuskriaustojo vaidmens. Priklausomas asmuo linkęs spręsti apie žmonių požiūrį į jį, ne tik iš pasakytų žodžių, bet iš siunčiamų įvairių signalų. Nemanipuliuokite pasakymu „jei mane/mus mylėtum…“. Sergant kitomis ligomis savo artimiesiems tokių manipuliacinių prašymų neturime, tai supraskime teisingai, kad vartjimas yra liga, o ne valios pastangų reiklas. Priklausomas vartoja, nes nes nežino kaip nevartojant išbūti. Nuolatniai priekaištai ir spaudimas nepadės, o tik didės kaltės jausmas. Venkite grasinimų, kurių neįgyvendinsite. Nedarykite už jį to, ką jis gali ir privalo atlikti pats. Jūs negalite už Jį nugyventi gyvenimo, už Jį gydytis ir pasveikti. Nepadėkite išsisukti iš sunkių situacijų, tik patyręs vartojimo pasėkmes susimąsto apie savo priklausomą elgesį. Nes kitu atveju ir gyvensite su priklausomu, nes galvosite, kad be Jūsų jis pražus. Sutikite su bet kokiu paties pasirinktu gydymo metodu, būdų. Visi gydymo būdai yra tinkami, jei tik padeda. Jums renksntis kaip jam sveikti, sumažinsite jo galią prisiimti atsakomybę už save ir norėti sveikti. Nesitikėkite staigaus ir visiško pasveikimo. Priklausomybės liga vystėsi palaipsniu ir sveikstama palaipsniu. Nesistenkite apsaugoti sveikstantį nuo siūlymų išgerti. Tai vienas iš būdų greitam atkryčiui. Jis pats turi išmokti pasakyti siūlymams tvirta „NE“. Sveikimas prasideda nuo esamos gyvenimo situacijos suvokimo. Juo ilgiau gyventa iliuzijose, juo skausmingesnis ir baisesnis susitikimas su realybe. Pirmas žingsnis - padedančio elgesio atsisakymas. Tai toks elgesys, kuris panaikina ar sušvelnina priklausomybės pasekmes. Antras žingsnis - emocinis, psichologinis atsitraukimas. Artimųjų savijauta priklauso nuo priklausomo žmogaus nuotaikos bei elgesio. Pavyzdžiui, jei priklausomas žmogus tądien negeria, yra pakilios nuotaikos, tuomet ir artimieji atsipalaiduoja, tampa džiugūs, laimingi. Tačiau pakanka priklausomam žmogui kiek „apniukti“, artimieji taip pat sunerimsta, pradeda baimintis, kad gali padaryti ką nors „ne taip“, kas „išprovokuos“ užgėrimą.
Priklausomybės atpažinimas ir gydymo eiga
Kenčiantis asmuo apie savo priklausomybę sužino paskutinis, kai tuo metu aplinkiniai problemas pastebi daug anksčiau. Pasikeičia priklausomo asmens elgesys - ima vis daugiau laiko skirti priklausomybės objektui, nustoja rūpintis kitais svarbiais dalykais, pavyzdžiui, darbu, studijomis ar hobiu, nepaiso elgesio žalos sveikatai, santykiams ir pan. Svarbus priklausomybės požymis - negalėjimas kontroliuoti savo elgesio. Priklausomybių gydymui labai svarbi asmens motyvacija - pripažinimas, kad esi priklausomas ir noras sveikti. Priklausomybės ligos ypatingos tuo, kad dalį atsakomybės už sveikimą visuomet turi pacientas. Priverstinis gydymas dažniausia nepasiteisina. Gydymo eigoje neapsiribojama priklausomybės objekto atsisakymu, žmogus turi išmokti gyventi nevartodamas psichoaktyvios medžiagos ar nelošdamas. Prisiminkime, kad priklausomybė būna persunkusi didelę gyvenimo dalį, todėl persimokyti gyventi kitaip yra rimtas iššūkis.
Trumpai gydymo esmę nusakyčiau kaip mokymąsi stebėti, ką jauti, kaip mąstai, ką darai, mokymąsi analizuoti tuos išgyvenimus, kuriuos anksčiau „išjungdavo“ narkotikai ar kitos priklausomybės.
Reabilitacija: prieinamumas ir svarba
Dalis ilgalaikių reabilitacijos programų Lietuvoje yra mokamos, kas reiškia limituotas galimybes vien pradėti gydymosi procesą. Jei priklausomybė yra labai išvešėjusi, tai reiškia, kad žmogus paskutinius kelerius metus nedirba, vadinasi, neturi nei santaupų, nei artimųjų, kurie galėtų padėti, nes šie dėl priklausomybės sukeltų pasekmių nuo jo nusisuko.
Artimųjų vaidmuo: pagalba ir ribos
Artimųjų vaidmuo priklausomybės gydyme yra svarbus, tačiau vienodai svarbu ir patiems artimiesiems, dėl didelio noro padėti, netapti priklausomiems nuo priklausomybę besigydančio asmens. Dažnai artimieji neleidžia priklausomam asmeniui patirti jo priklausomybės pasekmių. Dėl to jis daugybę metų net nesužino, kad jam kažkas negerai. Pavyzdžiui, kol vyras nuolat vartoja alkoholį, žmona jį dangsto: „suorganizuoja“ nedarbingumo pažymėjimą ar pan. Jei asmuo yra priklausomas nuo lošimų, artimieji nuolat sumoka jo sukauptas skolas. Galiausiai toks elgesys tampa žalingas patiems artimiesiems. Nors jie tai traktuoja kaip meilę ir rūpestį, tačiau priklausomas žmogus tik dar labiau klimpsta į priklausomybės liūną. Apie tai, kad artimieji neturėtų imtis atsakomybės už kito asmens elgesio pasekmes.
Tyrimais įrodyta, kad norą ieškoti pagalbos sužadina diskomforto jausmas. Tai reiškia, kad artimieji turėtų netrukdyti asmeniui patirti natūralias priklausomybės pasekmes, kas dažnai būna skolos, teisės vairuoti praradimas, fiziniai abstinencijos simptomai ir pan. Artimieji negali pagydyti nuo priklausomybės, tačiau gali padėti surasti informaciją apie pagalbos būdus ir paraginti jos kreiptis.
Prevencija: kalbėjimas ir ugdymas
Geriausia prevencija ir yra kalbėjimas apie sveikstančius asmenis. Visų pirma, turime pripažinti, kad priklausomi asmenys egzistuoja, ir egzistuoja šalia mūsų. Negalima vaiko auginti vakuume, jis juk kažkada vis tiek susidurs su tikrove. Tad tiesiog rodykime jaunam žmogui pasaulį tokį, koks jis yra ir ugdykime asmenybes, matančias mus supančią realybę bei gebančią savarankiškai priimti sprendimus.
Savipagalbos grupės: palaikymas ir pagalba
Mokslininkai nustatė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp savipagalbos grupes lankančių ir nelankančių asmenų, jų psichologinės savijautos rodiklių. Savitarpio pagalbos grupės, kuriose priklausomų žmonių šeimos nariai gali dalintis savo istorijomis ir išgirsti kitų žmonių pasidalinimų apie savo patirtis.
Egzistencinis požiūris į terapiją
Egzistencinis požiūris terapijoje padeda kenčiančiam žmogui plačiau pažvelgti į savo gyvenimą ir atrasti jame naujų galimybių. Jis padeda priimti tai, kas neišvengiama, ko neįmanoma pakeisti ir rasti savyje jėgų ir slypinčio potencialo. Terapinis susitikimas - tai erdvė, kurioje susitinki su „kitu“ žmogumi - terapeutu, tai terapijoje atsirandantis santykis padeda įveikti sunkumus santykiuose su savo šeimos nariais.
CRAFT metodas: pagalba artimiesiems
Didžiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. Taip artimieji, norėdami padėti, įsisuka į priklausomų žmonių kasdienybę ir pradeda gyventi ne savo, bet priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo „ritmu“. Tuomet šeimos nariams (laivo įgulai) stiprėja pyktis, spaudimas ir kontrolė priklausomam žmogui (kapitonui). Mokslinių tyrimų duomenimis net 70 % priklausomybę turinčių žmonių po to, kai artimasis pradeda CRAFT programą, kreipiasi pagalbos į priklausomybių specialistus. Didelė dalis priklausomų žmonių sumažina suvartojamų medžiagų kiekį bei vartojimo dažnumą. Taip pat, stebimi ryškūs pačių artimųjų žmonių nuotaikos, kasdieninio funkcionavimo ir gyvenimo kokybės gerėjantys rodikliai, nepaisant to ar jų aplinkoje esantis priklausomas asmuo sutiko kreiptis pagalbos ar ne.
tags: #priklausomybe #kazkokiai #grupei