Įvadas
Adrenalinas, dar žinomas kaip epinefrinas, yra hormonas, kurį gamina antinksčių šerdinė dalis. Jis atlieka svarbų vaidmenį organizmo fiziologiniuose procesuose, įskaitant informacijos perdavimą tarp neuronų, širdies veiklos reguliavimą ir reakciją į stresą. Nors adrenalinas yra būtinas normaliai organizmo veiklai, kai kuriems žmonėms išsivysto priklausomybė nuo jo sukeliamo jausmo. Šiame straipsnyje aptarsime adrenalino priklausomybės simptomus, priežastis ir gydymo būdus.
Kas yra adrenalinas ir jo funkcijos
Adrenalinas atlieka kelias svarbias funkcijas organizme. Kaip neuromediatorius, jis padeda perduoti informaciją tarp neuronų. Fiziologiškai, adrenalinas yra būtinas tam, kad nesustotų širdies ir kitų organų veikla. Adrenalinas dažnai vadinamas streso hormonu. Padidėjus adrenalino kiekiui, aštresni tampa mūsų jutimai, patankėja kvėpavimas, padažnėja širdies ritmas, į kraują išsiskiria didesnis gliukozės kiekis, įsitempia raumenys, mažiau kraujo tenka odai ir vidaus organams, o daugiau - raumenims ir smegenims. Būtent dėl šių fiziologinių pokyčių žmonės ekstremaliomis aplinkybėmis įgauna jėgų ir ryžto atlikti tai, ką paprastai atlikti būtų labai sunku ar net neįmanoma.
Adrenalino priklausomybės priežastys ir rizikos faktoriai
Yra keletas priežasčių, kodėl žmonės gali tapti priklausomi nuo adrenalino. Kai kuriems žmonėms fiziologiškai išsiskiria per mažai adrenalino. Tai dažnai būna psichopatinės asmenybės su žemu nerimo lygiu. Tokiems žmonėms atlikus kompiuterinę tomografiją matosi, kad jų susijaudinimas yra daug lėtesnis nei normalių žmonių. Todėl tokioms asmenybėms nuolat reikia daugiau adrenalino vien tam, kad jie galėtų normaliai gyventi. Priešingu atveju jie jaučia apatiją, tuštumą, gali nejausti subtilių pojūčių.
Kita grupė nuo adrenalino priklausomų žmonių yra normalūs, nors gali būti apimti nerimo arba depresinės nuotaikos. Štai tokiais atvejais jie stengiasi patirti didelius emocinius ir fizinius krūvius vien tam, kad patirtų ekstremalius pojūčius ir negalvotų apie savo rūpesčius. Tarp šios grupės adrenalino fanatikų neretai pasitaiko lakūnų, alpinistų, daug pasiekusių verslininkų ir pan.
Adrenalino dozę garantuoja ir dažasvydis ar kiti karą simuliuojantys žaidimai. Pasirodo, kad, patyrę ekstremalių pojūčių, tokie žmonės pasijunta fiziškai nepalyginti geriau - susitvarko jų širdies darbas, suaktyvėja smegenų veikla, padidėja organizmo tonusas ir pagerėja bendra savijauta. Ir taip jaustis jie nori visada.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Adrenalino priklausomybės simptomai
Priklausomybė nuo adrenalino vystosi, kai žmogus nuolat ieško naujų malonumą ir net euforiją sukeliančių potyrių. Adrenalino fanatikas patenka į užburtą ratą, nes išsivysto pripratimas prie didelių adrenalino kiekių, kurių laikui bėgant reikia vis daugiau. Štai tada iškyla ne tik psichologinės, bet ir fiziologinės priklausomybės nuo adrenalino rizika.
Žmonės, priklausomi nuo adrenalino, gali pasižymėti šiais požymiais:
- Nuolatinis poreikis rizikuoti ir patirti ekstremalius pojūčius.
- Nuolatinis naujų ir pavojingų situacijų ieškojimas.
- Nerimas ir irzlumas, kai nėra galimybės patirti adrenalino antplūdžio.
- Svarbių gyvenimo sričių, tokių kaip darbas, santykiai ir finansai, nepaisymas dėl ekstremalių veiklų.
- Fiziniai simptomai, tokie kaip padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas ir drebulys, kai patiriama ekstremali situacija.
- Atsiribojimas nuo įprastos veiklos ir interesų.
- Bandymas slėpti savo ekstremalius užsiėmimus nuo artimųjų.
- Nepaisymas galimų neigiamų pasekmių, susijusių su rizikinga veikla.
- Nuolatinis diskomforto jausmas, kai nėra galimybės patirti adrenalino antplūdžio.
- Polinkis į impulsyvų elgesį ir sprendimų priėmimą.
Galimos pasekmės
Beatodairiškai ieškant būdų patirti adrenalino sukeliamą euforiją, reikėtų nepamiršti, kad didelė įtampa verčia ir kūną, ir smegenis dirbti padidėjusiu režimu. Jei po adrenalino antplūdžio žmogus neskuba ilsėtis, atsipalaiduoti, o tarsi išbadėjęs netrukus ieško kito stresinio išgyvenimo, jis gali tiesiog „perdegti“ - susirgti opalige, patirti stiprius galvos skausmus, psichinį išsekimą ir net susirgti depresija.
Dažnos adrenalino paieškos paveikia asmenybę, keičia gyvenimo būdą ir įpročius, dažnai skausmingai paveikia santykius su artimais žmonėmis. Dažnai toks žmogus pats ne visai suvokia, kokie yra tikrieji tokios jo elgsenos motyvai, kaip tai veikia jį patį ir jo artimuosius.
Adrenalino priklausomybės gydymas
Paprastai priklausomybė nuo adrenalino daugiausiai kamuoja vyrus. Todėl pas psichologą dažniau apsilanko ne pats adrenalino fanatikas, o jo žmona ar kiti šeimos nariai.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Adrenalino fanatikų priklausomybę siūloma sušvelninti lengvesnėmis priemonėmis. Jiems tiesiog siūloma pakeisti ekstremalios veiklos pobūdį labiau socialia ir mažiau pavojinga fizinei ir psichinei sveikatai veikla. Tokie žmonės gali imtis kitos sudėtingos veiklos, reikalaujančios didesnės emocinės ir fizinės įtampos. Paprastai jie nuo labai pavojingos veiklos pereina lošti į biržas, kur perka ir parduoda akcijas ar užsiima kitu rizikingu verslu. Tai, žinoma, geriau nei beprotišku greičiu skrieti sportiniu automobiliu, kai vienas neteisingas veiksmas gali tapti mirtinos avarijos priežastimi. Paprastai pavyksta tik šiek tiek sušvelninti patologinį adrenalino troškimą, bet išsivaduoti nuo šios priklausomybės iki galo pavyksta retam. Metams bėgant didelis adrenalino poreikis mažėja, tada ir rizikuoti norisi mažiau, ir ekstremali veikla tampa mažiau pavojinga. Galiausiai žmogus turi ugdyti atsakomybės jausmą prieš savo žmoną ir vaikus, kitus artimuosius. Adrenalino fanatikas turėtų pagalvoti, kaip jausis jo šeima dėl vieno ar kito jo ekstremaliai daromo veiksmo, ar nenukentės dėl jo ekstremalių pojūčių siekimo.
Gydymo metodai gali apimti:
- Psichoterapiją: Individualios arba grupinės terapijos sesijos gali padėti asmeniui suprasti savo elgesio priežastis ir išmokti sveikesnių būdų, kaip tvarkytis su emocijomis ir poreikiais.
- Šeimos terapiją: Šeimos terapija gali būti naudinga, jei priklausomybė nuo adrenalino neigiamai veikia santykius su artimaisiais.
- Vaistus: Nors nėra specialių vaistų, skirtų priklausomybei nuo adrenalino gydyti, kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai nuo nerimo ar depresijos, jei šios būklės prisideda prie priklausomybės.
- Alternatyvias veiklas: Svarbu rasti alternatyvių, mažiau pavojingų būdų, kaip patirti jaudulį ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Tai gali būti sportas, kelionės, kūrybinė veikla ar kitos hobis, kurie suteikia malonumą ir iššūkius.
- Savišalpos grupes: Dalyvavimas savišalpos grupėse gali padėti pasidalinti patirtimi su kitais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, ir gauti palaikymą.
Svarbi informacija apie adrenaliną ir anafilaksiją
Adrenalinas yra svarbiausias vaistas anafilaksijai gydyti. Anafilaksija - tai staigi ir gyvybei pavojinga alerginė reakcija. Staigi simptomų atsiradimo pradžia (nuo kelių minučių iki 2 val.) Dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimo požymiai.
Adrenalinas leidžiamas į raumenis šlaunies viduriniame trečdalyje, šoniniame paviršiuje. Adrenalinas parduodamas tik su receptu, reikiamą jo dozę nustato gydytojas. Jei reikia, injekcija kartojama kas 5-15 min. Nukentėjusįjį būtina vežti į gydymo įstaigą nors ir pagerėtų sveikata. Po anafilaksijos dažnai simptomai atsikartoja. Jei jums pasireiškė anafilaksijos požymiai, nelaukite kol simptomai sumažės, skubiai kvieskite GMP 112. Antihistaminių priešalerginių vaistų tokių kaip tavegilis, nepakanka gydant anafilaksiją. Jei jūs praeityje esate patyręs sunkią alerginę reakciją, paprašykite gydytojo, kad jis jums išrašytų adrenalino autoinjektorių ir nešiokitės jį su savimi.
Kitos priklausomybės ir jų gydymas
Yra ne vienas šimtas įvairių priklausomybių, dėl kurių kenčia žmonės, pvz., nuo alkoholio, narkotikų, kompiuterinių žaidimų ir pan.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra skirta tik edukaciniams tikslams.
Priklausomybė nuo amfetamino
Prie šios grupės priskiriamas amfetaminas, metamfetaminas ir MDMA. Kaip ir heroinas, tai yra narkotinės medžiagos, kurių vartojimas ir platinimas yra draudžiamas. Amfetaminas dažniausiai būna gelsvai baltos ar šviesiai rudos spalvos, miltelių pavidalo. Jį galima vartoti įvairiais būdais - gerti (miltelių ar tablečių forma), įkvėpti per nosį, rūkyti arba tirpalą leisti į veną. Dažniausiai ši medžiaga vartojama vakarėliuose ar naktiniuose klubuose tablečių ar miltelių forma. Amfetaminas veikia centrinę nervų sistemą, panašiai kaip organizme gaminamas adrenalinas. Kai kuriais atvejais pasireiškia kliedesiai, iliuzijos ar haliucinacijos. Paranoidinė psichozė atsiranda ne tik dėl paties narkotiko poveikio, bet ir dėl ilgalaikės nemigos. Be to, netinkama mityba ir vitaminų stoka dar labiau silpnina organizmą bei mažina atsparumą infekcijoms. Naudojant nesterilius švirkštus, kyla rizika užsikrėsti hepatitu B ar C ir ŽIV. Dėl narkotiko sukeliamo elgesio pokyčių gali padidėti ir lytiniu keliu plintančių ligų rizika. Ilgainiui amfetamino vartojimas keičia žmogaus asmenybę. Žmogui, vartojančiam narkotines medžiagas, mažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda nuolatinis nerimas, prastėja judesių koordinacija. Priklausomybę turintys žmonės kartais ima vartoti ir priešingą poveikį turinčias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį ar raminamuosius. Asmenys, nustoję vartoti amfetaminą, išvengia stipraus fizinio abstinencijos sindromo ir nejaučia „laužymo“. Vis dėlto juos kamuoja stiprus nuovargis, didelis alkis, miego sutrikimai, depresinė nuotaika. Sunkiais atvejais pasireiškia traukuliai, koma ir mirtis, kuri gali ištikti dėl smegenų kraujagyslių nepakankamumo, širdies veiklos sutrikimų ar hipertermijos. Itin pavojingos yra amfetamino injekcijos, nes jų vartojimas dažniausiai baigiasi mirtimi.
Priklausomybė nuo kokaino
Kokainas - augalinės kilmės narkotinė medžiaga, išgaunama iš šiltuose kraštuose augančio kokamedžio lapų. Jo rūkomoji forma vadinama kreku. Tai baltos, gelsvos arba pilkšvos spalvos kristalai, kurie dažnai rūkomi maišant su tabaku ar marihuana. Grynasis kokainas (kokaino hidrochloridas) - balti, pudrą primenantys kartaus skonio milteliai. Kokainas dažnai vadinamas „sniegu“, „ledu“ ar „koksu“. Milteliai gali būti maišomi tiek su neveikliosiomis (pvz., cukraus pudra), tiek su veikliosiomis (pvz., amfetaminu) medžiagomis. Kokaino milteliai dažniausiai vartojami įkvepiant per nosį. Tokiu būdu apie 30-40 % dozės patenka tiesiai į kraują, o poveikis pasireiškia labai greitai. Kokainas sukelia stiprią psichologinę priklausomybę. Euforijai pasiekti reikia vis didesnių dozių, nes formuojasi tolerancija. Pavartojus kokaino, suaktyvėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, pagausėja prakaitavimas ir išsiplečia akių vyzdžiai. Ilgainiui pradeda trikti miegas, judesių koordinacija, didėja nervingumas, juntamas nuolatinis nuovargis. Dažnas kokaino įtraukimas per nosį pažeidžia nosies ir kvėpavimo takų gleivinę, gali išsivystyti lėtinis uždegimas. Kaip ir vartojant amfetaminą, gali atsirasti baimės jausmas, persekiojimo manija, ūmi psichozė.
Priklausomybė nuo haliucinogenų
Haliucinogenai gali būti natūralios arba sintetinės kilmės. Prie gamtinių priskiriamas psilocibinas, esantis vadinamuosiuose „magiškuose grybuose“, kurie dažniausiai vartojami žali arba džiovinti. Iš sintetinių haliucinogenų plačiausiai paplitęs LSD (lizerginės rūgšties darinys). Paprastai jis vartojamas mažų popierėlių pavidalu, kurie būna įmirkyti narkotine medžiaga ir prispaudžiami prie burnos gleivinės. LSD poveikis labai priklauso nuo žmogaus nuotaikos, situacijos ir aplinkos, kurioje jis vartojamas. Ši medžiaga iškreipia realybės suvokimą, sukelia laikinus regos, klausos ir kitų pojūčių pakitimus, vadinamus „kelione“. Spalvos atrodo ryškesnės, garsai - intensyvesni, o įprasti daiktai gali įgauti netikėtų pavidalų. Tokia patirtis gali būti maloni, bet kartais - sukelti nerimą, baimę. Nemaloni patirtis vadinama „bloga kelione“. Svarbu pabrėžti, kad haliucinacijų pobūdis priklauso ne tik nuo pačios medžiagos, bet ir nuo asmens psichologinės būsenos bei aplinkos, ar ji yra saugi, pažįstama. LSD sukeltos haliucinacijos panašios į patiriamas sergant psichikos ligomis.
Priklausomybė nuo lakiųjų medžiagų
Lakiosios medžiagos - tai tirpikliai, klijai, lakai, žiebtuvėlių dujos (butanas, propanas), sausieji ir dėmių valikliai, benzinas. Dažniausiai jos vartojamos įkvepiant jų garus, pavyzdžiui, suvilgius audinio gabalėlį ir jį pridėjus prie burnos ar nosies. Jų poveikis panašus į alkoholio sukeltą apsvaigimą. Iš pradžių juntama euforija, malonumo pojūtis, paaštrėja spalvų, šviesos ir garsų suvokimas, atsiranda vaizdinių, tačiau kartu prastėja orientacija. Vėliau poveikis pereina į slopinimą, galimas net sąmonės netekimas. Prie nuolatinio lakiųjų medžiagų įkvėpimo vystosi įprotis, formuojasi psichologinė priklausomybė. Šios medžiagos toksiškai veikia smegenis ir gali pažeisti vidaus organus. Be to, didėja nelaimingų atsitikimų rizika - dažnai pasitaiko nudegimų, uždusimų ar kitų traumų. Žmogus, dažnai uostantis lakiąsias medžiagas, tampa dirglesnis, nerimastingas.
Priklausomybė nuo raminamųjų vaistų
Dažniausi vartojami raminamieji vaistai, pavyzdžiui, diazepamas, nitrazepamas, įvairūs benzodiazepinai bei panašios medžiagos. Reguliariai vartojant, organizmas pamažu prie to pripranta, todėl norint pasiekti tą patį poveikį prireikia vis didesnių dozių. Išsivysčius tolerancijai benzodiazepinams, didėja ir atsparumas alkoholiui. Ilgalaikis ir nekontroliuojamas vartojimas kelia priklausomybės riziką. Kai kurie raminamieji, švirkščiami į veną, gali slopinti kvėpavimą ir kelti pavojų gyvybei. Abstinencijos sindromas, susijęs su raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimu, laikomas pavojingesniu nei nuo heroino. Negydoma būklė gali baigtis mirtimi.
tags: #priklausomybe #nuo #adrenalino