Darbas yra svarbi ir prasminga veikla, generuojanti pajamas, suteikianti saviraiškos galimybes ir pasitenkinimą. Tačiau kai jis tampa vieninteliu gyvenimo tikslu, užgožiančiu visus kitus poreikius ir interesus, galima teigti, kad tai yra darboholizmas - skausminga psichologinė priklausomybė nuo darbo. Šiame straipsnyje aptariami darboholizmo požymiai, priežastys bei būdai, kaip atpažinti ir įveikti šią priklausomybę.
Kas yra darboholizmas?
Darboholizmas - tai kompulsyvus ir nevaldomas poreikis nuolat ir intensyviai dirbti, nepaisant neigiamų pasekmių sveikatai ir santykiams. Darboholikas dažnai siekia statuso ir sėkmės arba bando išvengti emocinių problemų. Toks žmogus aukoja savo šeimą ir draugus dėl darbo, praleidžia daug laiko biure, dirba savaitgaliais ir atostogų metu, nuolat tikrina el. paštą bei telefoną, negali atsipalaiduoti ir susikaupti ties kitomis veiklomis.
VDU psichologijos profesorė Auksė Endriulaitienė pabrėžia, kad visuomenėje ir populiariojoje spaudoje asmens polinkis per daug dirbti vis dar vertinamas nevienareikšmiškai. Žavėjimasis daug ir sunkiai dirbančiu žmogumi išlieka nuo sovietinio periodo.
Darboholizmas vs. Priklausomybė nuo darbo
Nors terminai „darboholizmas“ ir „priklausomybė nuo darbo“ dažnai vartojami kaip sinonimai, remiantis naujausiomis mokslininkų įžvalgomis, jie nurodo du skirtingus reiškinius. Abiem būdingas nekontroliuojamas potraukis darbui ir pernelyg didelis darbas, tačiau priklausomybė nuo darbo yra opesnis ir platesnis psichologinis reiškinys.
Psichologijos studijų doktorantė M. Morkevičiūtė aiškina, kad priklausomybė nuo darbo reiškia patologinį, visapusiškai asmens sveikatai ir gerovei žalingą elgesį, tuo tarpu darboholizmas nebūtinai yra žalingas ir dažniausiai apibūdina trumpai trunkantį kasdieninį elgesį, kuris, keičiantis aplinkybėms, pasikeičia savaime.
Taip pat skaitykite: Kaip išsilavinimas veikia pajamas?
Svarbu atsižvelgti ir į laikinumo aspektą. Elgesys turi trukti bent 12 mėnesių, kad būtų laikomas priklausomybe.
Ar darboholizmas yra liga?
Darboholizmo ar priklausomybės nuo darbo nėra jokioje oficialioje klasifikavimo sistemoje, nei TLK (tarptautinėje ligų klasifikacijoje), nei DSM (diagnostikos ir sutrikimų statistikos vadove). Tačiau klinikinėje literatūroje ši tema tyrinėjama jau kelis dešimtmečius. Priklausomybė nuo darbo kaip prekursorius priskiriama vadinamųjų elgesinių priklausomybių kategorijai.
Darboholizmo požymiai
Darboholiką gali būti sunku atskirti nuo tiesiog darbštaus ir atsakingo žmogaus, kuris mėgsta savo darbą ir nori jį gerai atlikti. Tačiau yra keli požymiai, kurie gali padėti nustatyti, ar jūsų darbo įpročiai yra sveiki, ar vis dėlto jie jau virto priklausomybe.
- Jaučiamas nerimas, jeigu nedirbama: Net jei darbas nepatinka, darboholikui atrodo, kad darbo procesas teikia paguodos, struktūros ir prasmės, todėl nedirbdamas toks žmogus jaučiasi kaltas, bejėgis, nerimastauja.
- Darbas visada yra prioritetas: Šventės, šeimos vakarienės, net sveikata nublanksta prieš darbą. Dėl didelio darbo krūvio darboholikai dažnai turi sveikatos problemų.
- Kitiems gyvenimo aspektams skiriama nedaug laiko arba apskritai jo neskiriama: Laisvas laikas darboholikams nebūna laisvas. Jie nuolat būna pasiekiami kolegoms, yra pasirengę važiuoti į darbą, jei tik prireiktų.
- Nesuvokiama savo problema: Kaip ir visi priklausomybių turintys žmonės, darboholikai ilgai neigs savo priklausomybę, veikiau vers bėdą aplinkybėms - neva, reikia siekti paaukštinimo, kolegos - tinginiai, didelis darbo krūvis.
- Nesijaučiama laimingu: Žmonės, kurie aistringai mėgsta savo darbą, skiria savo veiklai daug energijos, jaučiasi laimingi, o darboholikai nėra laimingi, nes jaučia neįveikiamą potraukį per daug dirbti.
Kiti požymiai:
- Dirbama daugiau nei reikia arba iš jūsų tikimasi.
- Negalima atsitraukti nuo darbo.
- Nuolat galvojama ir kalbama apie darbą, net kai esate namuose, su draugais ar atostogų metu.
- Dirbama, kad sumažintumėte kaltės, bejėgiškumo, depresijos ar nerimo jausmus.
- Darbas naudojamas kaip būdas išvengti savo emocinių problemų, kurios reikalauja sprendimo ir gydymo.
- Ignoruojama savo sveikata ir nesirūpinama savimi.
- Aukojama savo miegą, mitybą, fizinę veiklą ir poilsį dėl darbo.
- Nepaisoma savo kūno signalų, kad jums reikia ilsėtis ir atkurti jėgas.
- Kenkiama savo santykiams.
- Neskiriama pakankamai laiko ir dėmesio savo šeimai, draugams ir kitiems svarbiems žmonėms.
- Nedalyvaujama bendrose veiklose, šventėse ir tradicijose.
- Nesiklausoma ir nesuprantama savo artimųjų poreikių ir jausmų.
Darboholizmo priežastys
Darboholizmas gali išsivystyti dėl įvairių ir individualių priežasčių. Tačiau yra keli veiksniai, kurie gali padidinti darboholizmo riziką.
Taip pat skaitykite: Atlyginimo apžvalga pagal darbo stažą
- Asmenybės bruožai: Darboholikas dažnai turi perfekcionistinį, ambicingą, neurotišką ir pernelyg atsakingą charakterį. Jis yra labai kritiškas sau ir kitiems bei siekia nuolat tobulėti ir atitikti aukščiausius standartus.
- Darbo aplinka: Darboholikas gali būti veikiamas savo darbo kultūros ir lūkesčių. Jei darbo vietoje yra didelė konkurencija, spaudimas ir stresas, darboholikai gali jaustis priversti dirbti daugiau ir geriau dėl to, kad išlaikytų savo poziciją ir reputaciją.
- Šeimos ir vaikystės patirtis: Darboholizmas gali išsivystyti dėl šeimos narių darbo įpročių ir vertybių. Jei tokių žmonių tėvai ar globėjai buvo darboholikai, jie gali būti perėmę tą modelį ir įsitikinę, kad darbas yra svarbiausias dalykas gyvenime.
- Socialinis spaudimas: Sovietiniu periodu besiformavusios, šiandieninėje visuomenėje vyrauja tos pačios žavėjimosi daug ir sunkiai dirbančiu žmogumi tradicijos.
Kaip įveikti darboholizmą?
Darboholizmas yra rimta ir sudėtinga būklė, kuri reikalauja profesionalios pagalbos ir palaikymo. Jei jūs ar jūsų artimasis kenčiate nuo šios būsenos, galite imtis tam tikrų veiksmų.
- Suvokti problemą: Pirmas žingsnis, siekiant įveikti darboholizmą, yra suvokti, kad jūs turite problemą, ir kad jums reikia pagalbos.
- Kreiptis į specialistą: Darboholizmas gali būti susijęs su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas, obsesinis - kompulsinis sutrikimas ar priklausomybė nuo tam tikrų medžiagų. Jei jūs kenčiate nuo šių ar kitų problemų, jums gali prireikti kvalifikuoto psichologo ar psichiatro pagalbos, kuris galėtų jums paskirti tinkamą gydymą ir terapiją.
- Nustatyti tikslus ir vertybes: Darboholikas dažnai neturi aiškių ir realių tikslų bei vertybių, kurie leistų jam planuoti ir organizuoti savo laiką bei veiklas. Psichologas gali padėti sudaryti savo asmeninį ir profesinį misijos ir vizijos pareiškimą, kuriame apibrėžtumėte, kas yra svarbiausia ir prasmingiausia jūsų gyvenime bei kokių rezultatų ir pokyčių siekiate.
- Nustatyti ribas ir taisykles: Svarbu nustatyti savo ribas ir taisykles, kurios padėtų apsaugoti savo sveikatą ir santykius nuo darbo įsibrovimo.
- Rūpintis savimi: Darboholikas dažnai pamiršta, kad jis yra ne tik darbuotojas, bet ir žmogus, kuris turi savo poreikius ir norus. Jums reikia rūpintis savo kūnu, protu ir siela bei suteikti jiems pakankamai maisto, miego, fizinės veiklos, meditacijos, hobio, kūrybos ir kitų veiklų, kurios teikia malonumą ir džiaugsmą. Jums taip pat reikia rasti laiko atsipalaiduoti ir atkurti savo energiją bei motyvaciją.
Papildomi patarimai:
- Pirmas atvykstate į darbą, o išeinate paskutinis? Viršvalandžiai neturėtų tapti norma.
- Dirbate pietų metu? Gerai pailsėję esate produktyvesni ir galite nuveikti daugiau per mažiau valandų.
- Neturite jokių pomėgių ar hobių? Prisiminkite, tai, ką darote nuo 9 iki 17 val. nėra laisvalaikis.
- Jaučiatės įsitempęs, kai nesate darbe? Tai signalas, kad dirbate per daug arba šis darbas jums netinka.
- Niekada nesijaučiate patenkintas? Turite išmokti pastebėti savo ir kitų pažangą.
- Nuvertinate asmeninius prioritetus? Rūpinimąsi savimi bei šeima nustumkite į šoną.
- Neinate „tikrų“ atostogų? Poilsis būtinas sveikai psichinei jūsų sveikatai.
- Jūsų mintys sukasi apie darbą net tuomet, kai nesate darbe? Imkitės mintis nukreipiančios veiklos.
- Dirbate net sirgdami? Ilsėtis yra būtina.
- Jaučiatės pavargę? Darboholizmo pasekmės anksčiau ar vėliau pasireiškia sveikatos sutrikimais.
- Esate lengvai pasiekiamas? Pirmiausia turite mylėti ir gerbti save, tik tada ir kiti šalia jūsų jausis gerai bei gerbs jus.
- Kai dirbate ne darbo metu, slapstotės nuo artimųjų? Reikia rimtai susirūpinti priklausomybe nuo darbo.
- Nesidalinate darbais? Palikite žmonėms jų darbus dirbti jiems patiems.
- Savo vadovui nesate pasakęs „ne“? Tai kelia pavojų jūsų darbo kokybei ir sveikatai.
- Savo draugams retai sakote „taip“? Laikas susimąstyti.
- Jūsų darbotvarkė perpildyta? Išmokite kartais pasakyti „ne“.
- Jūs niekada nevadinate savęs darboholiku? Tikri ligoniai to niekada sau nepripažįsta.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
tags: #priklausomybe #nuo #darbo