Šiame straipsnyje nagrinėjama priklausomybės tema, apimanti ne tik tradicines priklausomybes nuo medžiagų, bet ir naujas priklausomybės formas, atsirandančias dėl šiuolaikinių technologijų ir gyvenimo būdo. Taip pat aptariamas žmogaus gebėjimas prisitaikyti prie ekstremalių temperatūrų ir šių sąlygų poveikis organizmui.
Žmogaus adaptacija ekstremalioms temperatūroms
Žmogaus organizmas yra nuostabiai prisitaikantis prie įvairių aplinkos sąlygų, įskaitant didelį šaltį ir karštį. Nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros, žmogaus kūno temperatūra išlieka pastovi - apie 36,6 °C. Tačiau ekstremalios temperatūros reikalauja, kad organizmas aktyvuotų įvairius mechanizmus, padedančius išlaikyti homeostazę.
Adaptacija prie šalčio
Žemėjant oro temperatūrai, didėja skirtumas tarp kūno ir aplinkos temperatūrų, o tai lemia didesnį šilumos praradimą. Organizmas reaguoja į šaltį keliais būdais:
- Periferinių kraujagyslių susiaurėjimas (vazokonstrikcija): Tai pagrindinė organizmo reakcija, siekiant sumažinti šilumos praradimą. Kraujagyslės, esančios arčiau odos paviršiaus, susiaurėja, ypač galūnėse, sumažindamos kraujo srautą ir šilumos perdavimą į aplinką. Kojų ir rankų pirštų kraujotaka gali sumažėti net iki 100 kartų. Dėl šios priežasties galūnės yra labiausiai pažeidžiamos nušalimų.
- Šilumos gamybos suaktyvėjimas: Organizmas pradeda drebėti, nes raumenys gamina šilumą. Kuo intensyvesnis drebėjimas, tuo daugiau šilumos pagaminama. Šaltoje aplinkoje deguonies suvartojimas ramybėje padidėja, o vidutinio intensyvumo fizinio krūvio metu deguonies suvartojama dar daugiau.
- Galvos kraujagyslių susitraukimas: Galvos kraujagyslės susitraukia mažiau nei galūnių, todėl per galvą galima prarasti iki 25% kūno šilumos.
Fizinio darbo metu susidaro didelis kiekis metabolinės šilumos, kuri sušildo kūną ir palaiko darbingumą. Maksimali dinaminė jėga tiesiogiai susijusi su aplinkos temperatūra (tam tikrose ribose). Subjektyvus šalčio jutimas priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo vėjo stiprumo.
Adaptacija prie karščio
Sporto šakose, kur reikalinga ištvermė, varžybų ir treniruočių metu net ir komforto aplinkos temperatūroje kūno temperatūra gali pakilti iki 40°C. Adaptacija karščiui yra specifinė, o tai reiškia, kad adaptacija karštai aplinkai nereiškia adaptacijos karštai ir drėgnai aplinkai. Be to, adaptacija lengvo intensyvumo darbui karščio sąlygomis negarantuoja normalaus darbingumo vidutinio ar didelio intensyvumo darbe. Karščio poveikis sustiprėja didėjant aplinkos drėgnumui.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Priklausomybės: nuo tradicinių iki šiuolaikinių formų
Iki XX a. vidurio alkoholizmas ir narkomanija dažniausiai buvo laikomi moralinėmis ydomis arba valios trūkumu. Tačiau šiandien pripažįstama, kad priklausomybė yra sudėtingas neurologinis sutrikimas. Naujosios priklausomybės - nuo socialinių tinklų, žaidimų, impulsyvaus pirkimo ar net darbo - vis dar nėra taip lengvai pripažįstamos, nors jos turi panašų neurologinį pagrindą, kaip ir alkoholis ar lošimai.
Naujųjų priklausomybių iššūkiai
Skirtingai nei priklausomybė nuo tabako ar alkoholio, kur žala matuojama ligomis ir poveikiu sveikatos sistemai, socialiniai tinklai ar perdegimas palieka psichologinį pėdsaką, kurį sunku įvertinti. Reguliavimas ateityje taps iššūkiu, nes tradiciniai įrankiai, tokie kaip akcizai, čia neveiks. Reikalingas momentinis atoveiksmis, o ne sąskaita, atsiųsta po mėnesio.
Pagalba keičiant elgesį
Priklausomybės įveikimas yra ilgas ir sunkus procesas, kuriam reikalingas pripažinimas, atsiribojimas nuo šaltinio ir pasiruošimas diskomfortui. Svarbu suprasti, kad priklausomybės prasideda nuo poreikio "užtildyti" diskomfortą. Jei nuolat bandysime būti laimingi ir patenkinti, ignoruodami, kad neigiamas jausmas taip pat yra būtina gyvenimo dalis, neturėsime jėgų jam atlaikyti.
Priklausomybių etiologija ir patogenezė
Priklausomybių etiologiją ir patogenezę aiškina biopsichosocialinis modelis. Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Manoma, kad paveldimumą lemia dešimtys skirtingų genų, kurie visi kartu reguliuoja organizmo sąveiką su daugeliu psichoaktyviųjų medžiagų (PAM). Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu.
PAM vartojimą galima aprašyti kaip tam tikro kultūrinio-socialinio konteksto reiškinį. PAM vartojimo esmę sudaro siekis pajusti laukiamą psichikos pokytį bei atsirandanti psichinė ir fizinė priklausomybė. Patogenezei svarbios tiek psichologinės prielaidos, tiek biologiniai mechanizmai.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Biologiniai mechanizmai
Galvos smegenų dalyse yra opioidiniai receptoriai, kurie reaguoja į opioidus - endorfinus ir enkefalinus. Manoma, kad organizmui ėmus gauti išorinius opioidus, nuslopinama endorfinų sintezė, o jų sintezė sutrinka. Kita hipotezė teigia, kad esant egzogeninių opioidų pertekliui, centrinės nervų sistemos (CNS) neuronuose daugėja opioidinių receptorių, todėl didėja opioidų poreikis. Priklausomybė nuo alkoholio sietina su serotonino stoka. Lėtinis alkoholio vartojimas padidina dopamino išsiskyrimą, mažina serotonino išsisk., stimuliuoja opioidinius receptorius, aktyvina endorfinų išsiskyrimą. Narkotikai ir alkoholis didina dopamino kiekį sinapsiniame plyšyje.
Priklausomybės sindromas
Priklausomybės sindromas apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūmine abstinencijos būkle ir paciento pasiryžimu tęsti PAM vartojimą. Požymiai: potraukis, vartojimo pastovumas, abstinencijos reiškiniai.
Abstinencijos sindromas
Abstinencijos sindromas - tai neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus PAM vartojimą po pakartotino ir paprastai ilgalaikio vartojimo.
Ūminė intoksikacija
Ūminė intoksikacija - tai praeinanti būklė, kuri atsiranda pavartojus alkoholį arba kitą PAM, dėl kurių sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos funkcijos bei reakcijos. Apsvaigimas paprastai yra susijęs su vartota doze. Intoksikacijos intensyvumas, laikui bėgant, silpnėja, ir poveikis, jei medžiaga toliau nevartojama, pagaliau išnyksta.
Priklausomybė nuo alkoholio
Priklausomybė nuo alkoholio dažnis susijęs su absoliučiu išgeriamo alkoholio kiekiu: kuo daugiau išgeriama gryno etanolio, tuo didesnė tikimybė tapti priklausomam. Priklausomybė nuo alkoholio glaudžiai susijusi su savižudišku elgesiu, depresijomis, nusikaltimais ir nelaimingais atsitikimais.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Priklausomybės nuo alkoholio stadijos:
- Pradinė stadija: atsiranda potraukis išgerti, kuris išlieka visą priklausomybės laikotarpį; pamažu atsiranda poreikis apgirsti; dažnai padidėja tolerancija alkoholiui; prarandama vartojimo kontrolė, išgeriama daugiau nei ketinta; žmogus stengiasi kontroliuoti vartojimą.
- Akivaizdžios priklausomybės stadija: padidėja tolerancija; susiformavęs abstinencijos (pagirių) sindromas; nesugeba kontroliuoti išgeriamo kiekio ir gėrimo trukmės; dažnėja kompulsyvus vartojimas; sutrinka socialinis funkcionavimas, dažnai atsiranda somatinės ligos alkoholio kilmės.
- Trečioji stadija: sumažėja alkoholio tolerancija, alkoholinės abstinencijos sindromas.
Alkoholio sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai:
- Alkoholio sukeltas priklausomybės sindromas
- Alkoholio sukeltas abstinencijos sindromas
- Abstinencijos sindromas su delyru
- Psichozinis sutrikimas
- Amnezinis sutrikimas
Alkoholio sukeltų psichikos sutrikimų gydymas
Priklausomybė nuo alkoholio gydoma pagal bendruosius principus, nors skiriami ir specifiniai vaistai. Gydymą vaistais būtina derinti su psichoterapija. Gydymui vartojamų vaistų klasės:
- Pasibjaurėjimą sukeliantys vaistai (sukelia pykinimą, vėmimą, bendrą intoksikacijos būseną)
- Potraukį ir ūminį alkoholio poveikį mažinantys vaistai
- Vaistai abstinencijai gydyti
- Vaistai alkoholio sukeltiems psichikos sutrikimams gydyti
Priklausomybė nuo opioidų
Visi opioidai pasižymi kryžmine tolerancija. Jie gaunami iš Papaver somniferum. Gryname opiume vyrauja morfinas, kodeinas ir tebainas, dar vadinami natūraliais opioidais. Jiems giminingi pusiau sintetiniai opioidai - kodeinas, heroinas ir kiti. Visi opioidai veikia agonistiškai opioidinius receptorius.
Opioidinės abstinencijos būklė
Opioidinės abstinencijos būklė atsiranda nutraukus kelias savaites ar ilgiau trukusį opioidų vartojimą. Ją gali sukelti opioidų antagonistai net po trumpo narkotikų vartojimo laikotarpio. Abstinencijos pradžia priklauso nuo narkotiko veikimo trukmės ir dozės. Tęsiasi apie 5-10 dienų.
Opioidinės abstinencijos gydymas
Medikamentinis gydymas - pirmenybė teikiama ambulatorinei detoksikacijai, ir tik jai nepavykus prireikia gydymo ligoninėje. Skiriami skirtingi vaistai - benzodiazepinai (tačiau trumpai, tik kelias dienas), karbamazepinas (slopina potraukį prie opioidų).
Priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų
Nomofobija (nesugebėjimas gyventi be mobiliojo telefono) tokia pat pražūtinga, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio, tabako, narkotikų ar azartinių lošimų. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje mobiliuosius telefonus turi daugiau nei 90 proc. mokinių, įskaitant ir pradinukus.
Priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų pasekmės
- Laiko švaistymas
- Sumažėjęs produktyvumas
- Socialinė izoliacija
- Psichologinės problemos
Žąsies oda (Keratosis Pilaris)
Keratosis pilaris, dar kitaip vadinama žąsies oda, yra lėtinė odos būklė, pasireiškianti mažais, šiurkščiais gumbeliais, dažniausiai matomais ant rankų, šlaunų ar skruostų.
Žąsies odos priežastys
- Sausas oras
- Keratino kaupimasis aplink plauko folikulus
- Storos, sintetinės ir aptemptos drabužiai
Žąsies odos gydymas
- Odos drėkinimas
- Šlapalo turinčios priemonės
- Pieno rūgštis
- Retinoidai
tags: #priklausomybe #nuo #kas #ant #xasies