Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų: priežastys, pasekmės ir gydymo būdai

Internetas ir kompiuteriniai žaidimai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, ypač tarp jaunimo. Saikingas kompiuterinių žaidimų naudojimas gali turėti teigiamą poveikį vaikų raidai, lavinti socialinius įgūdžius, vaizduotę ir gerinti atminties procesus. Tačiau per didelis įsitraukimas į virtualų pasaulį gali sukelti priklausomybę, turinčią neigiamų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų priežastis, pasekmes ir būdus, kaip ją įveikti.

Kompiuteriniai žaidimai kaip šiuolaikinė kasdienybė

Žaidimai internetu dabar jau tapo kiekvieno jaunuolio kasdienybe. Ypatingo vartotojų dėmesio susilaukė žaidimai, kurių metu prisijungia net keletas žaidėjų. Pagrindinis šių žaidimų privalumas yra tas, jog virtualioje erdvėje žaidėjai gali imtis bet kokios jiems patrauklios veiklos ar rolės, susirasti bendraminčių bei tuo pačiu metu su jais sąveikauti, kartu įveikti įvairias misijas, įgyvendinti planus pritaikant sudėtingas strategijas, agresyvius veiksmus.

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų: kas tai?

Priklausomybė nuo internetinių žaidimų, kaip naujas šio laikmečio reiškinys, buvo skubiai ištirtas moksliniais tyrimais. Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Veikla tampa priklausomybe, kai asmens elgesys veikia psichinę ir fizinę sveikatą, yra pažeidžiami santykiai su šeima ir draugais, elgesys trukdo darbui ar mokslams, sukelia ekonominį nestabilumą ar skatina daryti nusikaltimus. Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.

Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip:

• Socialinių tinklų priklausomybė
• Kompiuterinių žaidimų priklausomybė
• Nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą
• Azartinių žaidimų priklausomybė internete
• Nuolatinis naršymas interneto naujienose

Asmenybės bruožai ir rizikos faktoriai

Nustatyta, jog į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys. Pagrindinė narcisistinių asmenybių savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, žavėjimosi jais. Internetiniai žaidimai kelia jų savivertę. Žaidimo metu įveikiant įvairias kliūtis, žaidėjai apdovanojami nuopelnais, įgyja galingesnių gyvybių bei vertybių, ir taip vis tampa stipresni bei turtingesni. Be to, laimėtojai sulaukia daug pripažinimo iš kitų žaidėjų, taip įgydami galios bei tam tikrą statusą. Manoma, jog agresyvumu pasižymintys asmenys yra labiau linkę į virtualius žaidimus, nes čia jie gali patenkinti slepiamus agresyvius impulsus, kurie realiame gyvenime yra vertinami neigiamai. Kita neatsiejama problema - silpna savikontrolė ir disciplina. Pastebėta jog asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai. Tačiau, verta paminėti, jog padidėjęs emocionalumas gali būti žaidimų pasekmė, o ne priežastis. Įtakos žaidimų intensyvumui taip pat turi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, bei stresas patiriamas realybėje. Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys. Funkcinio magnetinio rezonanso (FMRi) metodo tyrimų duomenimis nustatyta, jog taip yra todėl, kad tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu stipriau reaguoja į tariamą pavojų jų teritorijoje. Visumoje, dalyvavimas virtualiuose žaidimuose vartotojams suteikia iliuziją jog viskas jų rankose, jie visiški padėties šeimininkai, turintys pilną laisvę kontroliuoti savo įvaizdį. Taip pat, rolės kurios pasirenkamos tam tikruose žaidimuose ypač patrauklios tiems, kurie realiame gyvenime to padaryti neišdrįstų. Dėl to priklausomybė nuo internetinių žaidimų sietina su neurotiškumu, psichotiškumu, impulsyvumu bei naujovių ieškojimu.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Kaip tampama priklausomu nuo kompiuterio?

Iš tikrųjų priklausomybė atsiranda nuo malonumo. Esame priklausomi ne nuo tos dėžės, o nuo to, ką teikia buvimas su šiuo įrenginiu: žaidimai, bendravimas, kitas pasaulis, savivertės suvokimas. Ten galima daryti tai, ką nori, būti laisvu, stipriu, tokiu, koks tik norėtum būti. Toje erdvėje gali tokiu būti. Tame pasaulyje vaikas pradeda jaustis gerai, patenkina savo poreikius, kurių nepatenkina realiame gyvenime, pirmiausia, šeimoje. Jo akis užkliūna už kompiuterio teikiamų, sakykime, malonumų. Taip formuojasi priklausomybė, bet ne nuo paties įrenginio. Viskas prasideda nuo vaikystės, santykių tarp tėvelių ir vaikų. Kompiuteris - labai smagus dalykas, teikiantis daug malonumų. Taip, tu esi valdovas - viskas, kas vyksta virtualioje erdvėje, priklauso nuo tavęs. Iš prigimties visi daugiau ar mažiau esame egoistai, visada stengiamės tenkinti savo norus ir poreikius. Kompiuteris, jo galimybės, kitos šių dienų technologijos padeda mums patenkinti daugelį savo poreikių. Pajautimas, kad toje erdvėje gali būti kuo nori, labai greitai įtraukia. Realybėje yra kitaip, todėl vaikas tiesiog pasineria į tą erdvę, kurioje jam gera, kuri iš pradžių teikia geras emocijas. Kaip draugavimo, bendravimo su kompiuteriu pasekmės išlenda visi minėti dalykai, dėl kurių tėveliai dažniausiai kreipiasi. Galima sakyti, kad keičiasi vaiko elgesys. Taip, kompiuteris tam tikra prasme tampa geriausiu draugu. Tada vaikui mažiausiai reikia aplinkinio pasaulio, mažiausiai norisi bendrauti, ypač su tėvais. Netgi draugai išnyksta.

Priklausomybės požymiai

Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiškas? Žmonės, kurie yra priklausomi nuo kompiuterio, dažniausiai:

• Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
• Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką praleistą prie kompiuterio.
• Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
• Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
• Meluoja apie laiką praleistą prie kompiuterio.
• Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
• Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
• Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko praleisto prie kompiuterio.
• Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.

Yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:

• Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse.
• Nugaros ir kaklo skausmai.
• Sunkūs galvos skausmai.
• Miego sutrikimai.

Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio.

Priklausomybės priežastys

Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

• Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje.
• Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
• Socialinio santykio trūkumas: Internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.
• Atitrūkimas nuo realaus gyvenimo: Žmonės, kurie, jeigu taip galima pasakyti, įninka į socialinius tinklus, atitrūksta nuo realybės. Gyvenimas socialiniuose tinkluose iš tikrųjų yra patrauklus, jis yra lengvesnis negu realiame gyvenime - tu gali ir savo nuotrauką pasigražinti, ir pacituoti kokį nors autorių, kurio šiaip realiai nepacituotum. Po kiek laiko kai kurie žmonės pradeda bijoti susitikti realybėje, jiems yra lengviau bendrauti socialiniuose tinkluose. Kai žmonės atitrūksta nuo realaus gyvenimo, jie gyvena tik socialinėje erdvėje, tai, aišku, kad kyla labai daug problemų - jie nenori nei į paskaitas, nei į susitikimus su draugais.

Priklausomybės padariniai

Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:

• Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis, karpalinio tunelio sindromas ir nutukimas. Taip pat gali pasireikšti kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS), kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai, o ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas. Taip pat gali atsirasti "Playstation nykštys" - piršto sustingimas, dilgčiojimas piršte ir didelės atviros nuopaudos, atsiradusios nuo ilgą laiką besikartojančio veiksmo.
• Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
• Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio. Vaikams kenksminga tai, kad nesiformuoja tikrieji, realūs bendravimo įpročiai. Mes, tiesiogiai nesusitikdami su žmonėmis, negalime matyti jų emocijų, tikrų reakcijų, negalime pastebėti, kuo jie panašūs į mus, kuo skiriasi.
• Agresyvumas ir psichologinės problemos: Tyrimai rodo, kad asmenys turintys patologinių arba maniakiškų polinkių žaisdami video žaidimus bėgant laikui tampa neramesni ir impulsyvesni nei žaidimų nežaidžiantys. Vaikai gali tapti impulsyvesni, sunkiai bendraujantys ir per tam tikrą laiką priklausomi nuo žaidimų. Pagrindiniai įspėjamieji ženklai yra koncentracijos problemos, nemiga ir miego sutrikimai, padidėjęs nerimas, neracionalus pyktis ir socialinės baimės. Vaikai žaidžiantys žiaurius žaidimus tai pat kuria agresyvesnes fantazijas ir dažnai tampa agresyvesni. Jie taip pat gali tapti agresijos aukomis.
• Mirtis: Žaidėjai gali dažnai taip įsitraukti į žaidimą, kad jaučiasi įpareigoti žaisti net ir negalėdami. Geriausias pavyzdys: 28 metų vyras Pietų Korėjoje mirė po to, kai neaiškų laiko tarpą žaidė žaidimą „Starcraft“. Pasak valdžios, šis vyras per 72 valandas visiškai nemiegojo, labai mažai valgė ir vos nueidavo į tualetą.

Kaip įveikti priklausomybę?

Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse. Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti.

Štai keletas patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio:

• Pripažinkite problemą: Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad turite problemą ir norite pasikeisti.
• Nustatykite ribas: Nustatykite aiškias ribas, kiek laiko galite praleisti prie kompiuterio kiekvieną dieną. Stenkitės jų laikytis.
• Ištrinkite žaidimus ir blokuokite prieigas: Ištrinkite visus kompiuterinius žaidimus ir užblokuokite prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriuose praleidžiate per daug laiko.
• Ištrinkite socialinių medijų profilius (jei reikia): Jei esate priklausomas nuo socialinių tinklų, apsvarstykite galimybę ištrinti savo profilius arba bent jau apriboti jų naudojimą.
• Išmokite naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina: Stenkitės naudoti kompiuterį tik darbui, mokslams ar kitoms svarbioms užduotims.
• Raskite alternatyvių veiklų: Užsiimkite veiklomis, kurios jums teikia malonumą ir kurios nėra susijusios su kompiuteriu. Tai gali būti sportas, hobiai, bendravimas su draugais ir šeima. Labai svarbu ir tai, ar vaikas yra užmezgęs ryšį su tėvais ir turi kitokio - natūralaus - bendravimo patirties.
• Bendraukite su žmonėmis gyvai: Stenkitės daugiau laiko praleisti su žmonėmis gyvai, o ne internetu.
• Kreipkitės į specialistus: Jei jums sunku įveikti priklausomybę nuo kompiuterio savarankiškai, kreipkitės į specialistus, tokius kaip psichologai ar priklausomybės konsultantai.

Patarimai tėvams

• Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
• Susitarimai dėl laiko prie ekranų: tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas.
• Amžiaus apribojimai socialiniuose tinkluose: svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.
• Tėvų pavyzdys: tėvai turėtų pradėti nuo savęs. Jie dažnai sako vaikui - nesėdėk tiek daug prie kompiuterio, tačiau patys ištisai tai daro. Taigi tuos kriterijus, kuriuos keliami vaikui, turime taikyti ir sau. Tėvams į save reikėtų labai kritiškai pasižiūrėti. Jei norite, kad vaikas žaistų vieną ar kitą žaidimą, galbūt pažaiskite kartu su juo. Tada vaikui nekils minčių imtis kompiuterio, nes jam bus smagu, o kai tik pasakysite „ne, aš neturiu laiko“, tai jis sakys - duok man kompiuterį.
• Alternatyvos: jei vaikui atsiranda poreikis daugiau laiko leisti internetinėje erdvėje, o mažiau su tėčiu, mama ar broliais, seserimis, vertėtų susimąstyti. Jei tokios vaiko veiklos mes nepastebime, iš tiesų jau reikėtų susimąstyti. Jei atkreipsime dėmesį į vyresnius, mokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis požymis, kaip jau minėjau - ar jie randa kitos sau įdomios veiklos. Jei ne - tai jau negerai.
• Jeigu jūsų vaikas maistą nešasi prie kompiuterio, negeba atpasakoti perskaityto teksto ar neramiai miega - vertėtų susirūpinti.
• Tėvai turėtų sekti paskui vaikus, įsiklausyti į mažuosius. Būna, kad tėvai nė nepažįsta savo vaiko, nežino, kas vyksta jo širdelėje. Jei vaikas neturi atramos, nepasitiki, bijo tėvų, tada nesidalina savo mintimis, išgyvenimais, nes bijo būti sukritikuotas, galbūt net pažemintas.
• Būtinas suaugusiųjų dalyvavimas. Technologijos nėra blogis. Be jų dabar neapsieiname. Visgi vaikas nesuvokia ir neatrenka, kada technologijos jam naudingos, kada žalingos, todėl būtinas suaugusiųjų dalyvavimas.

Patarimai seneliams

Yra nemažai vaikų, kurie auga su savo seneliais, nes jų tėveliai galbūt išvykę į užsienį. Turime pripažinti ir tą faktą, kad močiutės, seneliai nebūtinai gali pasiūlyti tiek įdomių žaidimų, kiek kompiuteriai. Apskritai ir tėveliams, ir seneliams reikėtų žinoti, kad su draudimais, bausmėmis, kažkokiais kategoriškais liepimais, nepasieksime to, ko norime. Jeigu tie suaugusieji kreipia dėmesį ir domisi, ką vaikas veikia, kas jam įdomu, jis kitomis akimis pradės žiūrėti, nes dominamasi, kuo jis užsiima.

Saikingas kompiuterio naudojimas yra įmanomas

Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo. Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems. Tačiau daugelis žmonių geba suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo bei naudotis juos saikingai.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

tags: #priklausomybe #nuo #kompiuteriniu #zaidimu #komentarai