Įvadas
Profesijos pasirinkimas - vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų, turintis įtakos ne tik karjeros sėkmei, bet ir asmeninei gerovei. Straipsnyje nagrinėsime profesijas, artimas psichologijai, aptarsime, kaip asmenybės ypatumai, interesai ir rinkos poreikiai gali padėti pasirinkti tinkamą kelią. Aptarsime psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro profesijas, išryškindami jų panašumus ir skirtumus. Taip pat panagrinėsime, kaip psichologija integruojama į kitas sritis, tokias kaip sielovada, ir kaip įveikti profesijos rinkimosi klaidas.
Temperamento Įtaka Profesijos Pasirinkimui: Ar Melancholikams Yra Tinkamų Profesijų?
Nors terminas „melancholinis temperamentas“ šiuo metu nebenaudojamas, asmenybės tipas vis dar svarbus renkantis profesiją. Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigia, kad svarbiausia ne temperamentas, o vertybės, žmonių suderinamumas ir kolektyvo sutelktumas. Jis išskiria ekstravertinius ("linijinį-veržlų" bei "lankstųjį-apsukrųjį") ir intravertinius ("pusiausvyrą-stabilų" bei "jautrųjį-prisitaikantį") temperamentus, kurie apsprendžia psichinių funkcijų susižadinimo ir slopinimo slenksčius.
Svarbu, kad žmogus pažintų ir priimtų savo temperamentą, o ne jį spaustų. Net ir gilus intravertas gali jaustis laimingas, jei dirba jam tinkamą darbą. Bet jei mes paimsime tuos retesnius ryškius kraštutinius temperamentus - ar yra darbų, tinkamų tik vienam iš jų? Pasižiūrėję į realiai dirbančius kolektyvus, jūs atrasite, kad ne.
Ideali darbovietė su idealiais kolektyvais egzistuoja tik idealiame pasaulyje. Jūsų uždavinys kitoks: per klaidas ir bandymus, keičiant ir darbovietes ir požiūrį, patirti ir tokiu būdu pažinti savo vertybes, rasti savo „interesų klubą“ ir savo tikėjimą. Temperamentui įvertinti (jei jis tikrai pas jus kraštutinis) jūs galite naudotis Aizenko ar taip vadinamais „socionikos“ testais iš interneto. O jei jūs iš tiesų norite įvertinti save patį - rizikuokite išbandyti save visur, kur tik įmanoma, pamiršęs visokias etiketes, nes tai tėra žodžiai. O jūs - ne žodis; jūs - kai kas daugiau.
Praktiškai tikti gali bet koks darbas, ir jis bus idealus, jei jūs:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Palaikote tą idėją, dėl kurio čia susirinko dirbti žmonės (tarkime, mokslas, techninė kūryba; vadyba, humanitarinė veikla).
- Esate susiderinęs savo temperamentu su kitais (tarkime, visi kolektyve „stabilieji intravertai“ ir vienas-kitas „veržlusis esktravertas “).
- Aiškiai žinote savo vaidmenį ir palaikote darbo procesą tiksliais veiksmais.
- Vertinate tą patį, ką vertina jus supantys bendradarbiai ir vadovas („mes čia kuriame ateitį“; „mes čia įvedame tvarką“; „mes čia užsidirbame pinigus“; „mes čia harmonizuojame žmogų“ ir pan.).
Psichologas, Psichoterapeutas ir Psichiatras: Kuo Skiriasi Šios Profesijos?
Psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai yra panašios ir dažnai persidengiančios profesijos, tačiau jos visos yra sukoncentruotos į žmogaus emocinę sveikatą. Dėl jų panašumo dažnai kyla keblumų renkantis reikalingą specialistą.
Psichologija yra mokslas apie žmones: kaip ir ką jie galvoja, kaip elgiasi, reaguoja ir bendrauja tarpusavyje. Ji susijusi su visais elgesio bei minčių aspektais ir po jais slypinčia motyvacija, jausmais. Psichologo tikslas yra padėti žmonėms suprasti šiuos jausmus, iš jų kylantį elgesį, ir padėti jį pakeisti. Psichologai gali specializuotis daugybėje sričių, kaip emocinė sveikata, švietimas ir darbo psichologija. Psichologas gali padėti pacientams kovoti su stresu, atsigauti po patirtos traumos, priimti sunkius sprendimus, padėti, jei patiriate panikos priepuolius, kontroliuoti kitus psichikos sutrikimus ir jų simptomus. Tam pasiekti, naudojama daugybė skirtingų technikų, kurios parenkamos pagal individualius kliento poreikius, charakterį, vertybes ir aplinkybes. Į psichologą patariama kreiptis, jei norite pakalbėti apie savo gyvenimo problemas, santykius, pagerinti savo emocinę būklę, jei ieškote pagalbos naviguojant kasdieniame gyvenime jau turint psichinių ar emocinių sutrikimų.
Psichoterapija yra vykdoma tiek individualiai, tiek grupėms (poroms, šeimoms). Jos tikslas yra gilintis šiek tiek „giliau”, padedant išspręsti labai panašiais problemas, kaip ir dirbant su psichologu. Pavyzdžiui, atsikratyti streso, emocinių ir santykių problemų ar žalingų įpročių. Vis dėlto, kaip ir psichologas, psichoterapeutas gydymo procese negali išrašyti vaistų ir gydymo tikslo siekia terapinio pokalbio priemonėmis. Skirtingos terapijos gali padėti atsiverti apie savo patirtus išgyvenimus, išsilaisvinti nuo sukauptų negatyvių emocijų.
Psichiatrija yra mokslas apie psichinės sveikatos sutrikimus ir jų diagnozę, kontroliavimą, išvengimą. Psichiatrai yra medikai, turintys psichiatrijos kvalifikaciją, jie gali nustatyti ir vertinti sutrikimus tiek iš psichologinės, tiek fizinės perspektyvos. Tai leidžia jiems atlikti įvairiapusius paciento tyrimus ir surasti problemos šaknis šeimos sveikatos istorijoje ar praeities emocinėse ir fizinėse traumose. Psichiatrai gali skirti vaistus, o psichologai ir psichoterapeutai - ne.
Kad ir kurį specialistą nuspręstumėte pasirinkti, svarbiausia - išdrįsti ieškoti pagalbos, kai esate tamsioje vietoje.
Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika
Psichologija ir Sielovada: Dialogas Ar Priešprieša?
Psichologija ir sielovada - dvi sritys, besirūpinančios žmogaus siela, tačiau skirtingais metodais. Psichologas Antanas Mockus teigia, kad svarbu integruoti psichologijos žinias į krikščionių gyvenimą, nepatologizuojant sunkius išgyvenimus, bet ir neignoruojant psichikos sutrikimų. Jis pabrėžia, kad tikintis žmogus taip pat patiria jausmus, mąstymo sunkumus ir kvėpuoja tuo pačiu kultūriniu, socialiniu „oru“.
Anot Jono Pauliaus II enciklikos Fides et ratio, psichologija yra mokslas, kuriam svarbu pažinti žmogaus sielos ir elgesio pasaulį ir kuris pažinimui taiko mokslinius tyrimo metodus. Tai būtų priskirta prie mėginimo pažinti tiesą prigimtiniu protu, o ne tikėjimu. Taigi, psichologijos mokslas turi savo pažinimo būdą, apibrėžtą tyrimų lauką, kuriame ir ieškoma atsakymų, jam nelabai rūpi suteikti žmogui vientisą, išbaigtą pasaulėžiūrą, kuo reiktų tikėti, kaip gyventi, kas yra tiesa, koks mano gyvenimo tikslas, kas bus po mirties… Psichologijoje esama daug įdomių teorijų apie žmogų, aiškinimų, dėl ko jis vienaip ar kitaip elgiasi, tačiau sykiu ji išlieka fragmentiška. O krikščionybė pateikia pakankamai vientisą pasaulėžiūrą apie žmogų, pasaulį, vietą ir tikslą jame, duoda nuorodų, kaip elgtis yra teisinga.
Psichologijos ir sielogydos dialogą matyčiau labiau kaip procesą, nes visame tame išties nelengva susigaudyti ir rasti bendrus vardiklius.
Psichologijos istorikų, filosofijos sritis. Greičiausiai nuo tada, kai filosofija tapo atskiru mokslu nuo teologijos ir išsilaisvino nuo teologų tarnaitės vaidmens. Turint galvoje filosofijos raidos kontekstą, takoskyra tarp psichologijos ir sielogydos atrodo natūrali, tik gal per mažai apmąstoma.
Krikščionys katalikai perspėjami nedaryti iš tikėjimo „supermarketo religijos“, t. y. „nesirankioti“ iš kitų religijų, judėjimų ar praktikų dar kažko, kas pasirodo priimtina ar šiaip patinka. O psichologija turi daug teorijų, kurios gali paaiškinti daug dalykų, ir jos gali tapti dar vienu ar keliais „pirkiniais į krepšelį“ ir taip jau fragmentiškame pasaulėvaizdyje.
Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas
Svarbu, kad tiek sielogyda, tiek psichologija neįlįstų ne į savo daržą, gerai nepažindamos ne tik viena kitos terminijos, bet ir įrankių, ką jau kalbėti apie turinius. Pavyzdžiui, yra rimta rizika vidinio išgydymo tarnystėje, atliekant anamnezę (sielovada gal sakytų „gyvenimo peržvalgą“), pasielgti neatsargiai, kai yra susiduriama su itin sunkiomis, skausmingomis patirtimis, baudžiantis viską pavesti Dievui, bet neįvertinant, kad žmogui tai galėtų išprovokuoti krizę, iš kurios vėliau dvasios palydėtojas ar konsultantas tiesiog nesugebės išvesti, nes neturės tam tinkamų žinių.
Psichologas, kalbėdamas dvasinėmis temomis su giliai tikinčiu žmogumi ir susidurdamas su savo ribotumu, greičiausiai rekomenduos kreiptis į dvasininką.
Kaip Teisingai Pasirinkti Profesiją: Patarimai Būsimiems Specialistams
Norint tinkamai pasirinkti profesiją ir padaryti sėkmingą karjerą, reikia investuoti daug pastangų bei laiko. Renkantis profesiją labai svarbu atsakingai įvertinti savo galimybes, gebėjimus, išanalizuoti rinką, o svarbiausia - save.
Dažniausiai yra išskiriamos profesijos rinkimosi klaidos, kurias galima apibūdinti taip:
- Prioritetas - gera profesija. Tai profesijos rinkimosi klaida, kai svarbiausiu kriterijumi yra laikoma draugų, tėvų ar kitų aplinkinių nuomonė apie tam tikros profesijos populiarumą, jos prestižą.
- Prioritetas - draugystė. Tai profesijos rinkimosi klaida, kai svarbiausiu kriterijumi yra pasirenkama mokytis profesijos, kurią pasirinko draugas.
- Prioritetas - slaptas pasirinkimas. Tai profesijos rinkimosi klaida, kai pasirenkama nesakyti, nepasakoti apie savo pasirinkimą, dažniausiai vengiant klasės draugų, tėvų, mokytojų ar kitų svarbių žmonių pašaipios nuomonės dėl daromo profesinio pasirinkimo.
- Prioritetas - kuo greičiau. Ši profesijos rinkimosi klaida, kai pasirenkama profesija, kurią galima įgyti kuo greičiau.
- Prioritetas - neskubėti. Yra sudėtinga apsispręsti, kai panašiai traukia keletas profesijų. Tačiau ši profesijos rinkimosi klaida yra susijusi ne su sprendimo sunkumu, o su pasyvumu ir neskubėjimu spręsti, dažniausiai dėl auklėjimo spragų.
- Prioritetas - likimas. Tai profesijos rinkimosi klaida, kai sprendimus paveikia atsitiktinės aplinkybės, pvz.: pamatytas filmas, TV laida apie tam tikrą profesiją, dažniausiai sutampantys su laikotarpiu, kai aplinka jau spaudžia padaryti pasirinkimą.
Taigi, prieš renkantis profesiją, yra svarbu žinoti:
- Savo profesinius interesus, vertybinius prioritetus, polinkius, gabumus ir gebėjimus, kitus asmenybės ypatumus.
- Profesijos turinį - profesinius reikalavimus, profesijos ypatumus, o taip pat ir šios srities specialistų poreikį dabartinėje darbo rinkoje.
- Kaip ir kiek asmeniniai ypatumai atitinka profesinės veiklos reikalavimus ir t.t.
Žinių apie konkrečias profesijas galėtų suteikti profesijos konsultantai. Tam tikros profesijos specialistų poreikį dabartinėje darbo rinkoje galėtų žinoti darbo biržų specialistai. Be to, naudingos informacijos galima rasti internete. Asmenines savybes, interesus, tam tikrus profesijai svarbius gabumus, bene profesionaliausiai gali padėti nustatyti psichologai. Vėliau gautas žinias reikėtų integruoti ir rinktis profesiją.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto (VVF) prodekanė dr. Milena Seržantė pataria:
- Išanalizuoti savo gebėjimus ir pomėgius.
- Sudaryti galimų profesijų sąrašą.
- Atlikti rinkos analizę.
- Atsižvelgti į savanorystės patirtį ir turėtą praktiką.
- Jeigu norite uždirbti daug pinigų ir tai yra pagrindinis prioritetas - rinkitės pelningą profesiją. Tik tuomet, jeigu neišsiryškinsite savo asmeninių gebėjimų ir neįvertinsite savo asmenybės tipo, būkite pasiruošę emociniam disbalansui.
tags: #kokios #profesijos #yra #panasios #i #psichologija