Pagalba priklausomybei nuo narkotikų: kelias į sveikimą

Priklausomybė nuo narkotikų yra sudėtinga problema, kuri paveikia ne tik patį asmenį, bet ir jo artimuosius bei visą visuomenę. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo narkotikų gydymo galimybes Lietuvoje, pradedant nuo priklausomybės esmės ir raidos stadijų iki konkrečių gydymo metodų ir reabilitacijos programų.

Priklausomybės nuo narkotikų esmė

Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų - tai elgesio, mąstymo ir fiziologinių reiškinių rinkinys, atsirandantis dėl pakartotinio medžiagos vartojimo. Tai liga, kuri nepaiso nei lyties, nei vertybių ar religinių įsitikinimų. Priklausomybė nesirenka, ji pasibeldžia į gyvenimą nekviesta. Narkotikai, paveikdami centrinę nervų sistemą, sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.

Narkotikų rūšys, sukeliančios priklausomybę:

• Opioidai (morfijus, heroinas, metadonas ir kiti)
• Kanapės
• Migdomieji vaistai
• Kokainas
• Stimuliatoriai, taip pat ir kofeinas
• Haliucinogenai
• Lakiosios medžiagos (klijai, aerozoliai ir t. t.)

Priklausomybės raidos stadijos

Labai svarbu nustatyti, kokioje priklausomybės raidos stadijoje asmuo yra, nes nuo to priklauso, kokios pagalbos jam reikia. Vieną iš populiariausių priklausomybės raidos ir sveikimo stadijų teoriją pateikė Shaffer ir Jones.

1. Iki svarstymo stadija: Žmogus dar neturi intencijos keisti savo elgesio ir net negalvoja, kad turi problemų. Ši problema gali būti akivaizdi kitiems - šeimai, draugams. Žmogus gali sakyti: “Žinau, kad turiu trūkumų, bet keistis man tikrai nebūtina”, „Kiti geria daug daugiau už mane“ ir pan. Šioje stadijoje asmuo nelinkęs aptarinėti savo įpročių ir nesidomi jokiais elgesio keitimo/gydymo metodais.
2. Svarstymo stadija: Žmogus suvokia, kad turi problemų ir mano, kad reiktų kažką daryti. Šioje stadijoje galima būti labai ilgai. Pavyzdžiui, žmogus vis pasvarsto kompanijose, kad gal reikėtų mesti rūkyti, gal reikėtų sumažinti alkoholio kiekį. Bet elgesio keitimas atidedamas tolimesniems laikams. Šioje stadijoje asmuo įvertina visus teigiamus dalykus, kuriuos jam duoda rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas ir visas neigiamas pasekmes. Deja, teigiami dalykai „persveria“ ir asmuo nenori jų prarasti.
3. Pasirengimo stadija: Asmuo jau ruošiasi imtis tam tikrų veiksmų artimiausioje ateityje (mėnesio bėgyje) ir gali pradėti kažką daryti.
4. Veiksmų stadija:
5. Palaikymo stadija: Net ir praėjus tam tikram abstinencijos laikotarpiui, išlieka didelė tikimybė, kad asmuo vėl atkris. Nepageidaujamas elgesys įveikiamas, kai pagundos nebelieka jokiose probleminėse situacijose, o pasitikėjimas savimi maksimalus (kad nebus recidyvo).

Priklausomybės gydymo metodai

Priklausomybės ligų gydymas - tai medicinos ir psichosocialinių priemonių, skirtų psichoaktyvių medžiagų vartojimo nutraukimui arba sumažinimui bei bendros paciento sveikatos būklės pagerinimui, visuma. Ekspertai gydymą nuo priklausomybės ligų skiria į dvi kategorijas: gydymą be vaistų ir gydymą vaistais.

Svarbūs gydymo principai:

• Gydymas turi trukti tam tikrą laiko tarpą, kad būtų efektyvus. Laikas priklauso nuo individo poreikių. Daugumai pacientų reikšmingi pokyčiai įvyksta apie 3 gydymo mėnesį. Tolimesnį progresą gali sąlygoti papildomas gydymas.
• Daugumai pacientų būtinas medikamentinis gydymas. Jis naudingas kombinuojant su konsultavimu ir kitomis elgesio terapijomis.
• Asmenims, priklausomiems nuo opiatų, metadonas ir kitos jo atmainos padeda stabilizuoti jų gyvenimą, sumažinti narkotikų vartojimą. Naltreksonas irgi padeda asmenims, vartojantiems opiatus ar priklausantiems nuo alkoholio.
• Priklausomiems ar piktnaudžiaujantiems narkotikais individams, turintiems psichinių sutrikimų, turi būti taikomas integruotas abiejų ligų gydymas. Priklausomybė labai dažnai būna kartu su psichikos sutrikimu.
• Medicininė detoksikacija yra tik pirmasis priklausomybių gydymo etapas. Vien jis nelabai įtakoja ilgalaikį narkotikų vartojimą.
• Gydimosi metu turi būti užtikrinamas narkotikų nevartojimas. Gydimosi metu tikrinama, ar pacientai nevartoja alkoholio ar kitų narkotikų. Pvz. šlapimo tyrimai.
• Gijimas nuo priklausomybės gali būti ilgalaikis procesas. Gali būti būtini dažni gydimosi epizodai. Kaip ir sergant kitomis chroniškomis ligomis, išlieka labai didelė atkryčio tikimybė gydimosi metu ar po sėkmingo gydimosi epizodo.

Gydymo būdai:

• Motyvuojantis interviu: Prieš pradedant gydymą, labai svarbu asmenį motyvuoti gydytis. Tam yra sukurtas specialus metodas, kuris vadinamas motyvuojančiu interviu. Motyvuojančio interviu tikslas - padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Labai svarbu, kad pasikeitimai kiltų iš vidaus, t.y. pats asmuo suprastų būtinybę keisti savo elgesį, o ne sutiktų keistis (gydytis) priverstas artimųjų.
• Gydytojo psichiatro konsultacija: Padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
• Farmakoterapija: Gydytojas psichiatras paskiria palaikomąjį gydymą metadonu arba buprenorfinu/naloksonu. Palaikomasis gydymas - tai priklausomybės gydymo metodas, kai vietoje neteisėtai vartojamų opioidų (pvz., heroino, fentanilių, karfentanilių) skiriami medikamentai, padedantys stabilizuoti organizmo būklę ir sumažinti abstinencijos simptomus.
• Atvejo vadyba: Kiekvienam pacientui skiriamas atvejo vadybininkas, kuris teikia pagalbą atsižvelgdamas į individualius asmens poreikius.
• Psichosocialinė reabilitacija: Tai priklausomybės gydymo paslauga, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus. Programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu. Programoje mokomasi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius.
• Intensyvi ambulatorinė programa: Tai struktūruota ambulatorinė priklausomybės gydymo programa, kurios metu asmuo kasdien ne mažiau kaip 4 valandas praleidžia RPLC: dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su gydytoju psichiatru, psichologu, socialiniu darbuotoju, ergoterapeutu ir kitais specialistais. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas.
• Konsultacijos dėl opioidų perdozavimo: Tai paslauga, skirta opioidus vartojantiems asmenims ir jų artimiesiems. Konsultacijos metu gydytojas suteikia informaciją apie opioidų perdozavimo riziką, simptomus, pirmosios pagalbos teikimo principus. Konsultacijos metu taip pat išduodamas opioidų priešnuodis - medikamentas naloksonas ir paaiškinama, kaip jį tinkamai ir saugiai naudoti.
• Abstinenicijos gydymas: Tai stacionarinė paslauga, skirta abstinencijos gydymui nutraukus narkotinių medžiagų vartojimą.
• „12 žingsnių“ programa: Tai 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa, paremta „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba. Programoje derinama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, supažindinama su savitarpio pagalbos grupių principais. Gydymo metu vyksta grupiniai užsiėmimai: psichologinės grupės, psichologų ir ergoterapeutų užsiėmimai, socialinių darbuotojų paskaitos.
• Ksenono terapija: Ksenonas yra naudojamas ligoninėje, siekiant sustabdyti narkomanų ūmius abstinencijos simptomus. Ksenono inhaliacijos yra visiškai nekenksmingos kūnui ir padeda atkurti smegenų veiklą, sukuria sveiką miegą, sumažina depresijos simptomus, palengvina ūmius nerimo priepuolius ir panikos priepuolius. Kursą paprastai sudaro penkios sesijos. Tarpas tarp sesijų pacientas jaučiasi geriau, o tai palengvina psichologo darbą įtvirtinti pasveikimo motyvaciją.
• Plazmaferezė: Plazmaferezės metu paciento kraujas pašalinamas iš kūno, padalijamas į kraujo ląsteles ir plazmą, po kurio kraujo kūneliai grįžta į kūną, o plazma su susikaupusiais toksinais sunaikinama. Skysčio trūkumas organizme užpildomas specialiais steriliais tirpalais. Tai yra vienkartinė procedūra, kurią kūnas sunkiai toleruoja, palyginti su stresu ir chirurgine intervencija. Ji skiriama narkomanams daugeliu atvejų, kuriuos nustato gydantis gydytojas.
• "Elektros" miegas: Veikdami paciento smegenis nuolatiniais elektros srovės impulsais, galite jį panardinti į vadinamąjį elektrinį miegą - ypatingą psichofizinę būseną, padedančią normalizuoti visų kūno sistemų darbą.
• Fizioterapija: Kineziterapija plačiai naudojama reabilitacijos procese po priklausomybės nuo narkotikų gydymo. Tai sukuria minimalią naštą paciento kūnui ir neturi jokio šalutinio poveikio. Pagrindiniai fizioterapiniai metodai yra akupunktūra, masažas, limfodrenažas.

Reabilitacija

Reabilitacija yra svarbi priklausomybės gydymo dalis, padedanti asmeniui integruotis į visuomenę be narkotikų. Reabilitacijos laikotarpiu pacientas turėtų būti izoliuotas nuo nepalankios socialinės aplinkos, kur jis galėtų gauti narkotikų. Šiuo metu su juo turėtų intensyviai dirbti psichologas-motyvatorius, psichiatras-narkologas ir (arba) psichoterapeutas, kuris išlaikys pacientą izoliuotoje nuo įprastos visuomenės, nustatys jį tolesnei reabilitacijos programai. Būtina reabilitacija ligoninėje, nuolat prižiūrint narkologų ir psichologų.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Kaip įtikinti narkomaną kreiptis pagalbos?

Pacientas iki paskutinės priežasties paneigs patį narkotikų vartojimo faktą, tada priklausomybės nuo jų faktą ir tada būtinybę paguldyti į ligoninę.

• Ugdyti ir išsakyti vieningą šeimos poziciją dėl poreikio pradėti naują gyvenimą. Jei kai kurie artimieji primygtinai reikalauja paguldyti pacientą į ligoninę, o kiti reikalauja „apsaugoti“ jį, tai pablogins situaciją. Na, tada tegul kalbės su pacientu tas, kurio nuomonė turi jam didelę reikšmę.
• Iš anksto išsirinkite tinkamoms sąlygoms ir kainoms tinkamą reabilitacijos centrą.
• Paprściej gauti narkomano sutikimą, kai jis fiziškai serga - nutraukimo simptomų metu. Šiuo metu galite pabandyti įtikinti jį bent trumpam nuvykti į kliniką, verta paminėti tokią galimybę kaip anonimiškumas.
• Pritraukite profesionalų motyvacinį psichologą, kuris gali atvažiuoti pas jūs namo.

Pagalbos galimybės Lietuvoje

Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo. Taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Priklausomybės ligų „Alfa centras“

„Alfa centras“ siūlo ilgalaikes sveikimo programas, apimančias tiek medicininę, tiek psichosocialinę pagalbą. Jų komanda, sudaryta iš patyrusių specialistų ir buvusių priklausomų asmenų, teikia individualizuotą pagalbą, atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius.

Priklausomybės vartojimo būdai

1. Eksperimentinis vartojimas: Aprašomas kaip trumpalaikis, dažniausiai sutinkamas grupinėje veikloje. Jis yra tiriamojo pobūdžio. Šis narkotikų vartojimo būdas dažniausiai priklauso nuo narkotinių medžiagų gavimo galimybių, vartojimo vietos, kompanijos, su kuria kartu vartojama, subkultūros ir esamos mados. Eksperimentinis vartojimas yra rizikingas, pvz., dėl žinių apie narkotikų poveikį stokos. Kai kurių tyrimų duomenimis iki 25 proc. klijų ar tirpiklių uostytojų miršta pirmo bandymo metu.
2. Reguliarus vartojimas: Šiuo atveju pagrindiniu narkotikų vartojimą lemiančiu veiksniu tampa malonumo siekimas. Daug reikšmės turi tai, kad vartotojas dažniausiai mano, jog kontroliuoja narkotikų vartojimo dažnį, suvartojamų narkotikų kiekį.
3. Priklausomybė: Tai ilgalaikis narkotinių medžiagų vartojimas. Kartu pasireiškia fizinis bei psichinis poreikis vartoti narkotiką. Daugeliu atvejų vartotojas nebekontroliuoja vartojimo. Vartojama bet kuriuo metu, dideliais kiekiais, dažnai. Šioje stadijoje narkotikai dažniau vartojami pavieniui arba nedidelėse grupėse.

Psichinė ir fizinė priklausomybė

Psichinė priklausomybė dažniausiai atsiranda nuo pirmo narkotinės medžiagos pavartojimo ir pasireiškia potraukiu ją vartoti. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą), tampa gyvenimo būdu. Pasibaigus narkotiko poveikiui, žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Tarp paauglių pasireiškia grupinis psichinis potraukis. Ši priklausomybė gali būti tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje narkotinės medžiagos vartojamos, nes bendravimas tokiose grupėse yra beveik toks pat svarbus kaip ir pats apsvaigimas.

Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti. Ji pasireiškia ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais. Pakinta visos žmogaus organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Nemalonius reiškinius panaikina nauja narkotiko dozė.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Pokyčiai nutraukus vartojimą

Nutraukus narkotikų vartojimą, galima pasiekti reikšmingų pokyčių:

• Atstatyti santykiai
• Sumažėjęs nerimas
• Ramesnis miegas
• Geresnė sveikata
• Nauji tikslai
• Elgesio ir mąstymo pokyčiai

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

tags: #priklausomybe #nuo #narkotiku #kur #kreiptis