Turbūt labiausiai artėjančių Kalėdų laukia mūsų mažieji. Vos tik iškrenta pirmasis sniegas, vaikai ima nekantriai žvilgčioti į kalendorių ir skaičiuoti, kiek dar liko dienų iki didžiųjų žiemos švenčių ir, be abejo, iki Kalėdų senelio apsilankymo. Šis laikas - tai ne tik dovanų metas, bet ir puiki proga ugdyti vaiko kūrybiškumą, emocinį intelektą ir kurti šiltus prisiminimus. Straipsnyje aptarsime Kalėdų reikšmę vaikų psichologijai, dovanų pasirinkimo subtilybes ir kūrybines veiklas, kurios padės įtraukti vaikus į šventinį procesą.
Kalėdų psichologinė reikšmė vaikams
Kalėdos vaikams - tai magijos, stebuklų ir džiaugsmo metas. Tai laikas, kai šeimos susirenka kartu, puošia eglutę, kepa meduolius ir laukia Kalėdų senelio. Šios tradicijos kuria šiltą ir jaukią atmosferą, kuri teigiamai veikia vaiko emocinę būklę.
Nuo seniausių laikų žmonės tiki daiktų magija. Tiesa, prieš tūkstančius metų talismanais dažniausiai tapdavo sumedžioto gyvūno kūno dalys, akmens, medžio dirbiniai, papuošalai. Šiandien tai gali būti bet koks emociškai svarbus daiktas, kuriam priskiriamos ypatingos savybės. Kelno universiteto (Vokietija) psichologė Lysann Damish darė prielaidą, kad talismanų poveikis yra susijęs su tam tikrų žmogaus gebėjimų ir savybių aktyvavimu. Šią idėją ji nusprendė patikrinti eksperimentuodama su savanoriais.
Ji pakvietė juos žaisti golfą, o prieš tai kai kuriems pasakė, kad jų kamuoliukai esą yra laimingi. Juos gavusiems žaidėjams sekėsi žymiai geriau - jų taiklumo procentas buvo net 35 proc. didesnis. Psichologė užfiksavo, kad ši žmonių grupė jautėsi labiau savimi pasitikinti, dėl to jų lūkesčiai teisingai atsakyti į pateiktus klausimus buvo didesni. Būtent dėl šios priežasties jie labiau stengėsi, buvo atkaklesni, skyrė daugiau laiko užduotims, ne taip greitai pasidavė, jei nežinodavo atsakymo. Žinomas JAV psichologas, knygų autorius Stuartas Vyse'as taip pat laikosi nuomonės, kad tikėjimas talismanų galia žmogui suteikia kur kas daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, be to, leidžia pasijusti saugesniam, lyg būtų globojamas likimo.
Kalbant apie laimę ir sėkmę akivaizdu, kad charakterio bruožai, asmeninės savybės, požiūris taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį jų siekiant. Pavyzdžiui, pozityvus nusiteikimas ir optimizmas. Dar vienas įdomus psichologų pastebėjimas - kai mes save vertiname kaip laimės ir sėkmės lydimus, dažniau ryžtamės iššūkiams, imamės sudėtingesnių projektų, dalyvaujame konkursuose, varžybose ir pan. Tai tokie žmonės paprastai daro nuolatos, todėl vien statistiškai jie turi daugiau šansų, kad pasiseks. Racionaliai mąstant, susieti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir laimės pojūtį sudėtinga, tačiau logiškas paaiškinimas yra. Pasak S.Vyse'o, kai galvojame, kad mums sekasi, esame labiau linkę užmegzti artimesnius santykius su kitais, būname atviresni, noriai bendraujame. Mokslininkai nustatė, kad talismanų galia žmonės labiau pasikliauja ne laikydami egzaminus ar kitais su mokymusi susijusiais atvejais, o dalyvaudami konkursuose, pasirodymuose, varžybose ir pan.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Modelis Heidi Klum visur nešiojasi maišelį, į kurį sudėti jos pieniniai dantys, iškritę vaikystėje. Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama mano, kad laimės niekada nebus per daug. Jis turi visą talismanų kolekciją - ją sudaro įvairios smulkmenos, nedideli suvenyrai, kuriuos jis yra gavęs kelionių, vizitų ir susitikimų metu. Kiekvieną dieną iš jos jis išsirenką vieną daiktą ir įsideda į kišenę. Tai tapo įpročiu, kurio jis lig šiol neatsisakė. Dizainerė Diane von Furstenberg į savo kolekcijų pristatymus niekada neina be savo laimę nešančios auksinės 20 frankų monetos, kurią ji prieš daugelį metų, būdama maža mergaitė, gavo iš savo tėvo. Karo metu jis ją nešiojosi bate. Tenisininkė Serena Williams ne tik tiki talismanų galia, bet ir turi nemažai su jais susijusių ritualų. Pavyzdžiui, vieno turnė metu ji aunasi tas pačias kojines kiekvienų varžybų metu, nors tai ir nehigieniška. Be to, visa laiką rišasi batus ypatingu, savo sugalvotu būdu. Dauguma žmonių skaičių 13 laiko nelaimingu. Tačiau tik ne popmuzikos žvaigždė Taylor Swift. Ji prieš kiekvieną koncertą ant rankos užsirašo šį skaičių, tikėdama, kad jis jai atneš sėkmę. Atlikėja aiškina, kad yra gimusi 13 dieną, 13 metų jai suėjo 13 mėnesio dieną, penktadienį, pirmasis albumas išsilaikė pirmoje vietoje 13 savaičių. Grupės "Aerosmith" lyderis rokeris Stevenas Tyleris niekur nesirodo be paslaptingo ant kaklo nešiojamo papuošalo - tai keturi dantys, suverti ant virvelės. Airių kilmės aktorius Collinas Farrellas pirmąją filmavimosi naujame filme dieną visada dėvi laiminguosius apatinius, kuriuos jam padovanojo brolis.
Kalėdų senelio fenomenas
Kalėdos yra viena laukiamiausių metų švenčių, ypač mažiesiems, kuriems ši diena yra magiška, o Kalėdų senelis atneša dovanų. Tačiau su laiku ima kilti klausimas: ar Kalėdų senelis iš tiesų egzistuoja? Kodėl aš gavau būtent tokią dovaną, o mano draugė gavo geresnę? Kiekvienu atveju tai gali būti labai individualu, bet įprastai 7-8 metų vaikai gali pradėti abejoti neįprastomis, išgalvotomis istorijomis, nes tuo laikotarpiu lavinasi kritinio mąstymo gebėjimas. Vaikai gali pradėti pastebėti tam tikrus neatitikimus, susijusius, pavyzdžiui, su dovanų atsiradimu. Tokio amžiaus vaikai taip pat gali išgirsti iš bendraamžių, kad dovanas po egle padeda ne Kalėdų senelis, o tėveliai. Istorija apie Kalėdų senelį yra daugelio kultūrų šventinių tradicijų dalis ir jos esmė nėra vaiko klaidinimas, o stebuklingos atmosferos kūrimas. Kartais norėdami suprasti, kodėl vaikas smalsauja, tėvai gali paklausti: „O ką tu pats apie tai galvoji?“. Jei tėvai mato, kad vaikui šis klausimas yra labai svarbus ir jis yra pasiruošęs išgirsti tiesą, galima pasakojimą apie Kalėdų senelį perkelti į simbolinį lygmenį.
Šis klausimas gali byloti apie tai, kad vaikas darosi brandesnis ir gali pastebėti įvairius nelygybės, neteisybės aspektus. Į šį klausimą tėvai galėtų atsakyti paaiškindami, kad dovanos visgi nėra svarbiausia švenčių dalis ir Kalėdos yra labiau apie šeimos tradicijas, buvimą su artimaisiais, dalijimąsi meile ir šiluma vienam su kitu. Kalėdų senelių būna apstu šventiniu laikotarpiu ir, jei vaikas pradeda abejoti, klausinėti, kuris iš Kalėdų senelių yra tikrasis, tėvai galėtų atsakyti, kad Kalėdų idėja ir pati esmė slypi ne viename konkrečiame žmoguje. Jei tėvai Kalėdų senelį pasitelkia kaip vaiko drausminimo priemonę ir vaiko elgesio pasekmes ima susieti su tuo, ar jis gaus dovaną, ar ne, tuomet Kalėdų šventė praranda savo reikšmę ir svarbą. Kalėdų senelis, tokiu atveju, pradedamas matyti kaip griežtas teisėjas, kuris stebi vaikų elgesį ir priima sprendimus: vaikas šiemet buvo geras ar blogas. Toks požiūris iškreipia šventės reikšmę ir prieštarauja tradicinei Kalėdų senelio koncepcijai. Vaikai gali klysti, neklausyti savo tėvų, bet tai nereiškia, kad jie neturi teisės į džiaugsmą ar šventines dovanas.
Dovanų pasirinkimo svarba
Daugeliui tėvelių Kalėdų senelio apsilankymas tampa didele problema: o ką gi šiais metais padovanoti savo mažyliui? Juk paklausti kažkaip nesinori, nes dovana nebebus staigmena. Klausti jo paties kažkaip nepatogu - juk tada tai nebus staigmena. Šiandien įmonių katalogas pateikia daugybę bendrovių, kurios gamina ir / ar parduoda žaislus, drabužėlius ar aksesuarus vaikams. Neretai iš didžiulės pasiūlos išsirinkti būna tikrai nelengva. O jei dar tiksliai nežinote vaikų svajonių, tuomet išrinkit dovaną dar sunkiau. Tokiu atveju galima vadovautis bendrais principais, pvz., 2-4 metų mažyliai labiausiai džiaugiasi dideliais minkštais žaislais. Jei auginate mergaitę, galite dovanoti lėlę, jei berniuką - didelę mašiną. Didesnių vaikų poreikis išsiaiškinti kiek lengviau - parašykite kartu su vaiku laišką Kalėdų seneliui. Taip puikiai sužinosite jo svajones. Idėjų rašant laiškelį gali pasiūlyti tėvai. Juk jie geriausiai pažįsta savo mažuosius ir žino, kas jiems patinka ir labiausiai domina. Atkreipkite dėmesį ir į tai, ar jūsų dovana yra pakankamai saugi ir tinkama. Tikrai nereikėtų taupyti jo sveikatos sąskaita. Dėl šios priežasties žaislus rekomenduojama pirkti tik iš specializuotų žaislų parduotuvių (jų sąrašą pateikia bene kiekvienas įmonių katalogas).
Be abejo, dovaną galima padaryti ir savo rankomis. Jeigu jūsų vaikas dar visai mažas, dovanos jam šiek tiek skirsis. Jiems nerekomenduojama palikti jų po eglute. Visai mažam vaikučiui galima padovanoti įvairių drabužėlių. Juk mažyliai auga itin greitai, todėl drabužėlių jiems niekada nebus per daug.. Per Kalėdas galima dovanoti kiek didesnius rūbelius, kurių vaikutis dar nenešioja. Jeigu per Kalėdas norite pasveikinti kitą jauną šeimą, puikus pasirinkimas būtų vaikiškų prekių parduotuvės dovanų ar nuolaidų kuponai. Juk tik tėveliai geriausiai žino, ko jų vaikeliui labiausiai reikia, todėl dovanų kuponai - geriausiais pasirinkimas. Kūdikiui galima dovanoti įvairius jam skirtus žaisliukus, barškučius, ar kramtukus. Pastarieji ypač pravers, kai mažyliui ims dygti dantukai. Taip pat drąsiai dovanokite, patalynę, sauskelnes, vystyklus. Į dovanėlę galite įdėti ir savo rankų darbo - išsiuvinėti ant jos mažylio vardą ar datą. Jei vaikutis jau kiek paaugęs, jam galima padovanoti žaislinę palapinę ar namelį - mažyliams labai patinka ten žaisti.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Svarbu nepamiršti, kad pasiruošimo šventėms šurmulyje nesunku pasiklysti tarp gausybės reikalų ir pamiršti, kad dovanos - nėra tik dar vienas punktas, ties kuriuo reikia padėti varnelę. Aš girdžiu tave, aš esu šalia, aš palaikau ir priimu tave… Širdingos kalėdinės dovanos - tai būdas priminti brangiems žmonėms, kad jie mums svarbūs. Jos neatsiejamos nuo santykio, kurį puoselėjame diena iš dienos, ne tik sulaukus šv. Ką ir kaip dovanoti, kad dovanos būtų širdingos, o dėmesys palaikantis, priimantis ir pakylėjantis dvasią? Kol parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, brangiausia dovana, kurią galime padovanoti artimiems žmonėms, yra laikas. Rankų darbo dovanos - dar vienas širdingas būdas parodyti dėmesį ir rūpestį. Įprasta manyti, kad dovanų paieškos prasideda sulig prekybos vietų reklamos kampanijomis. Jei būsite atidūs ir iš tiesų girdėsite, ką jums sako patys artimiausieji, per metus tikrai išgirsite norų ir svajonių, kurias galėtumėte išpildyti šv. Kalėdų proga. Adventas - ramybės, susimąstymo ir kantraus laukimo laikotarpis, todėl net ir kalėdinių dovanų paieškos gali būti dvasinga, nuolankumo mokanti praktika. Mylėti žmogų visų pirma reiškia priimti jį tokį, koks jis yra. Prisiminti nuolankumą ypač svarbu renkant dovanas vyresniems žmonėms: seneliams, proseneliams ar kitiems artimiesiems. Klaidinga manyti, kad mes žinome geriau, ko jiems reikia. Tačiau net ir geriausi ketinimai neteks vertės, o dovanos nenaudojamos dulkės sandėliuke, jei pamiršime įsiklausyti į tikruosius mylimo žmogaus poreikius. Tai, kad dovana išrinkta nuoširdžiai, apgalvotai ir ne paskutinę minutę, galima įžvelgti ir iš dovanos įpakavimo. Nors atvirukai vis rečiau siunčiami paštu ar pridedami prie dovanų, verta juos prisiminti ir pasistengti rasti žodžių padėkai, artumui ir nuoširdžiausiems linkėjimams išreikšti. Dovanodami vieni kitiems dėmesį, šilumą ir bendrumo jausmą kviečiame drauge prisiliesti prie šv. Kalėdų dvasios.
Kūrybinės veiklos vaikams Kalėdų laikotarpiu
Šventinis laukimas mažiems vaikams - ypatingas metas, nes jie šventes mato kitaip nei mes, suaugusieji. Jiems stebuklas slypi paprasčiausiuose dalykuose: įvairiomis spalvomis spindinčiame rutuliuke, minkštoje, putas primenančioje tekstūroje, kartu dainuojamose dainose, jaukiame kalėdinių sausainių dekoravime. Kiekviena iš pateiktų veiklų sukurta taip, kad būtų lengvai pritaikoma pagal vaiko amžių ir gebėjimus. Galite drąsiai keisti priemones, siūlyti vaikams savarankiškai rinktis spalvas, priemones ar žaislus ir taip skatinti jų kūrybiškumą.
Eglutės dekoravimas
Kalėdinė eglutė - būtinas švenčių akcentas.
- Eiga: Nudažykite turimus makaronus žaliais maistiniais dažais ir suformuokite eglutę ant padėklo (tam tinka ir kepimo indas). Leiskite vaikui pačiam dekoruoti eglutę, kaip tik jam patinka. Papildomai naudokite įvairius indelius ir įrankius, kad vaikas galėtų pagal dydį, spalvą arba formą rūšiuoti eglutės žaisliukus, su šaukšteliu semti ir į indą berti makaronus.
- Patarimas: Kai veikla pabos, surinkite makaronus ir kitą dieną vėl iš naujo suformuokite eglutę. Taip vaikas galės džiaugtis eglutės puošimu iki pat Kalėdų. Kasdien galite keisti eglutės žaisliukus, makaronų rūšis arba naudoti vaiko mėgstamus žaislus - mašinėles, lėlytes, barškučius. Be to, tai puiki proga su vaiku kalbėtis apie spalvas, formas, skaičiavimą („kiek žaisliukų uždėjome?“).
Sniego kūrimas
- Svarbu: pasirinkite skutimosi putas, kurios būtų švelnaus kvapo, nes ne visiems vaikams patinka stiprus skutimosi putų kvapas.
- Patarimas: Jeigu nerimaujate, kad vaikas gali paragauti skutimosi putų, - jas pakeiskite muilu. Plaktuvu išplakite muilą su šlakeliu vandens ir gausite labai panašią konsistenciją, kaip skutimosi putų. Ši veikla padeda mažyliams saugiai tyrinėti naujas tekstūras, lavina sensorinius įgūdžius ir drąsina nebijoti naujų pojūčių.
Šiltos sniego gniūžtės
- Eiga: Sumaišykite pakelį bulvių krakmolo su puse indelio plaukų kondicionieriaus. Kai sumaišysite masę, kartu su vaiku pauostykite, kuo kvepia šis ką tik jūsų pasigamintas sniegas! Toks „šiltas sniegas“ suteikia vaikui galimybę kurti be spaudimo - čia nėra tinkamo ar netinkamo rezultato.
- Patarimas: Kartu su vaikais kurkite dekoracijas, pieškite namelius, gaminkite ledynus, medžius. Galite panaudoti mėlynos spalvos želę ir ten „apgyvendinti“ pingvinus! Ši veikla skatina ne tik kūrybiškumą, bet ir pasakojimo gebėjimus. Vaikai kuria istorijas, įsivaizduoja pingvinų pasaulį ir mokosi žaidimo vaidmenimis, kuris itin svarbus emocinei raidai.
Piešimas guašu
- Eiga: Apverskite stalą aukštyn kojomis ir apvyniokite kojas maistine plėvele. Pasodinkite vaiką į stalo vidų (taip apsaugosite namų sienas nuo dažų) ir leiskite kūrybines tepliones.
- Patarimas: Jei nenorite naudoti stalo, sodinkite vaiką į dušo kabiną ar vonią ir leiskite guašu paišyti vonios/dušo kabinos sieneles. Ši veikla ypač tinka aktyvesniems vaikams, kuriems sunku ilgai išbūti vienoje vietoje.
Kalėdinės tradicijos Vilniaus krašte
R. Balkutė yra sukaupusi daugiau nei 20 tūkstančių vienetų įvairios medžiagos. Ji apkeliavo didžiąją dalį Lietuvos regionų, lankė lietuvių gyvenamas vietas Baltarusijoje ir Lenkijoje, o šiandien savo veiklą tęsia Vilniaus rajone, Kuprijoniškėse, kur įkūrė Tradicijų centrą „Būties ratu“. Čia atskleidžiamos ne tik senosios liaudies medicinos, bet ir senųjų apeigų, magijos paslaptys. Centre galima susipažinti visų regionų tautiniais kostiumais, čia vyksta įvairios edukacijos, pagal senovines tradicijas švenčiami mergvakariai, pinami vainikai, Užgavėnėms lipdomos kaukės, o Kalėdoms - šiaudiniai dirbiniai. Lankytojai ragauja žolelių arbatos ir ne tik klausosi pasakojimų apie užkalbėjimus, bet prisiliečia prie šios žodine magija pagrįstos unikalios tradicijos, sužino savo ateitį iš augalų. Net svečiai iš užsienio čia atranda Vilniaus krašto magiją. Rita ne tik renka pasakojimus - ji kuria antropologinius filmus apie žolininkus, užkalbėtojus, burtininkus, organizuoja konferencijas, pristato savo lauko tyrimus. Vienas iš projektų buvo skirtas deivei Žemynai - iš šio tyrimo gimė filmas, edukacijos ir net vaistinių augalų sodas, atspindintis gyvenimo ratą: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Be to, Tradicijų centre „Būties ratu“ galima pažiūrėti ir filmą „Belaukiant Kalėdų“, skirtą Vilniaus krašto Kūčių ir Kalėdų papročiams. R. Balkutės surinkti Vilniaus krašto papročiai ir pasakojimai apie Kalėdas ir Kūčias - išties unikalūs, kuriais mielai pasidalijo su Delfi skaitytojais.
Kalėdaičiais apdalindavo ir gyvulius
Visos Kūčių ir Kalėdų laikotarpio tradicijos bei papročiai labai ryškiai atspindi bendrystės jausmą. Ruošdamiesi bene gražiausioms metų šventėms vaikai puošdavo eglutę, mamos ruošdavo valgius, o tėvai rūpindavosi gyvuliais. Kalėdų rytą visiems gyvuliams nešdavo ne tik šieno, bet ir dalindavosi kalėdaičiais, kad gyvuliai būtų sveiki, gerai veistųsi ir būtų ramūs. Eglutes puošdavo dažniausiai tuo, kas buvo po ranka. Svarbiausi tradiciniai elementai - raudoni rojaus obuoliukai ar suverti į karoliukus kūčiukai. Gyvavo tradicija eglutę puošti ir šiaudiniais žaisliukais. Kai atsirado spalvoto popieriaus, išpopuliarėjo popierinės girliandos. Kas turėjo saldainių, panaudodavo ir juos. Iš popieriaus darydavo nedidelius krepšelius ir į juos prikraudavo riešutų. Įspūdingiausias Vilniaus krašte užfiksuota reta ir labai graži tradicija - Kalėdų Senis, pagamintas iš rugių pėdo. Kūčių vakarą į namus atnešdavo rugių pėdą ir iš jo sumeistraudavo Kalėdų Senį - akis gamino iš anglių, barzdą iš linų, įvairiai papuošdavo ir pastatydavo prie eglutės. Vėlesniais laikais jį puošdavo ir blizgučiais, netgi uždėdavo žvaigždę.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Prie stalo sukviesdavo vėles
Vilniaus krašte Kūčių vakarą žmonės ant lango uždegdavo žvakę ir kviesdavo vėles prie vaišių stalo. Atidarydavo duris, pasiimdavo puodelį perlinės košės, eidavo į kiemą sakydami: „Ateik, mano tėveli, ateik, mano mamyte, ateik, mano broliuk…“ Taip minėdavo mirusius artimuosius ir pasikviesdavo prie Kūčių stalo. Viename kaime Rita užrašė gražią tradiciją, kai Kūčių vakarienė prasidėdavo taip: šeimai susėdus prie stalo, tėtis atsistodavo ir kviesdavo į namus Šaltį. Ši sena apeiga, greičiausiai taip pat yra susijusi su vėlių pagerbimu. Juolab, kad Vilniaus krašte pasakojama, kad baltas iš avižų pagamintas kisielius buvo skiriamas vėlėms. Šiame krašte užrašytas ir pasakojimas, kad prie Kūčių stalo buvo kviečiami ir miško žvėrys. Įspūdinga, kad prie Kūčių stalo susėsdavo visi - ir visa šeimyna, ir tie, kurie jau iškeliavo, ir net aplinkui esančios būtybės. O štai rytinėje Vilniaus rajono dalyje į namus įnešdavo ir pakabindavo amalą: vieną kabindavo prieangyje, kitą - prie krosnies. Sakydavo, kad amalas atneša namams sėkmę, laimę ir pinigus. Po amalu, kuris kabėjo prieangyje, merginos, norėdamos ištekėti, pasibučiuodavo su vaikinu.
Kūčių valgiai - ir vištoms
Rita pasakojo, kad Vilniaus krašte buvo paprotys ant Kūčių stalo pastatyti lėkštę su įvairiais grūdais: suberdavo rugius, avižas, miežius, grikius ar kitus javus. Krosnyje mamos kepė kūčiukus. Kūčioms gamino ir kūčią - „pocytą“ iš kviečių ir aguonų pieno, taip pat perlinių kruopų košę - „pansak“. Ryte perlinių kruopų koše šėrė vištas, kad jos dėtų kiaušinius. Vienas svarbiausių patiekalų - apvalūs kaip saulutė blyneliai iš kvietinių miltų. Saulę priminė ir obuoliai, supjaustyti apvaliais gabaliukais, kepti tešloje. Stalą puošė čia pat ežere ar upėje sugauta žuvis, įvairūs silkės patiekalai. Šeimininkės virė „ausytes“, kurias valgė su burokėlių rasalu. Visi namai kvepėjo naminiais pyragėliais, įdarytais grybais, kopūstais, aguonom ar uogiene. Virdavo avižų ir spanguolių kisielių, gamino „kumušką“ - girą.
Kūčių burtai geriems metams ir turtui
Buvo tikima, kad žuvis, sugauta ir dorojama Kūčių dieną, turėjo nepaprastų savybių. Žvynelius susidėdavo į piniginę, kad metai būtų sėkmingi, o likusius mesdavo už krosnies - kad namuose netrūktų pinigų. Riešėje viena močiutė pasakojo, kaip jos mama per Kūčias imdavo obuolį, labai kruopščiai pjaudavo jį į keturias visiškai lygias dalis ir padalindavo savo keturioms dukroms, kad jų dalia tais metais būtų gera, kad visos visko turėtų po lygiai ir nė viena nebūtų nuskriausta. Tai buvo tarsi stebuklingas burtas, nuostabus rūpestis.
Kūčių burtai, skirti vedyboms
Kūčių vakaras neatsiejamas nuo gausybės burtų. Merginos pasistatydavo veidrodį, žvakę ir vidurnaktį žiūrėdavo į jį norėdamos pamatyti savo ateitį. Sakydavo, kad ne viena mergina taip išvydusi būsimą vyrą, tačiau šio burto bijodavo, nes veidrodyje galėjai išvysti nelabąjį, kuris nieko gero tai merginai nežadėjo. Rita užrašė, kad Rudaminos apylinkėse merginos po vakarienės stengdavosi paimti po nedidelį gabaliuką įvairių Kūčių valgių, suvyniodavo ir nakčiai padėdavo po pagalve, tikėdamosi susapnuoti būsimą vyrą. Pildavo vašką pro rakto skylutę ir žiūrėdavo, ką pamatys susidariusiame paveikslėlyje - kas jų laukia kitais metais. Visoje Lietuvoje paplitęs burtas merginoms - eiti į lauką ir klausytis, kurioje pusėje šunys loja: į tą pusę ir ištekės. Vilniaus krašte dar išpildavo šiukšles ir klausydavosi, stovėdamos ant jų. Iškeptus apvalius blynus, kiekviena savąjį padėdavo ant slenksčio ir įleisdavo šunį - kurios blyną šuo pastvers pirmą, ta pirma ir ištekės. Dar ant slenksčio arba kambaryje pildavo grūdų ir įleisdavo vištą - žiūrėdavo, kurios grūdus pradės pirmiausia lesti. Sumaigydavo popieriaus gabalą, sudegindavo ir žiūrėdavo, ką šešėlyje ant sienos pamatys. Dažnai išvysdavo savo ateitį - kelionę, vyrą, didelius namus. Atsitikdavo ir taip, kad namus pamačiusios ištekėdavo, juos pasistatydavo ir gerai gyvendavo. Mama slaptai, kai dukros užmigdavo, statydavo po lova dubenėlį, dėdavo ten tošies. Jei kelios dukros miegodavo vienoje lovoje, dubenėlių būdavo keli. Ryte klausinėdavo, ką jos sapnavo, ką matė. Dažnai merginos susapnuodavo būsimus vyrus. Nešdavo malkas glėbiais - skaičiuodavo, pora ar ne. Tvorą apglėbdavo ir taip pat skaičiuodavo, ar lentos sudaro porą.
Kalėdų persirengėlių laukė visuose namuose
Vilniaus krašte per Kalėdas po namus vaikščiodavo persirengėliai, sveikindavo, sakydavo prakalbas. Jie nešiodavo žvaigždę, padarytą iš blizgučių. Kai kuriose vietose „žvaigždė“ būdavo žmogus, papuoštas kaip žvaigždė. „Žvaigždė“ eidavo priekyje, o už jos sekdavo visa svita - velniukai, angeliukai, žvėrys, raguoti gyvūnai: ožka, avis, jautis ar net karvė. Atėję pasveikindavo šeimininką, o šis atvykėlius pavaišindavo. Jei procesija kokį namą aplenkdavo, šeimininkai nusimindavo, nes buvo manoma, kad persirengėliai į namus atneša sėkmę.
Kalėdos - sugrįžtančios saulės šventė
Rita užrašė, kad per Kalėdas buvo gaminami ne tik įvairūs patiekalai iš mėsos - dešrelės, kumpiai, kepdavo karką. Ypatingas Kalėdų patiekalas buvo taip vadinami kliockai arba cepelinai - Vilniaus krašte į tarkius dėdavo grikių ir lipdydavo apvalius „kliockus“. Kalėdos yra sugrįžtančios saulės šventė. Pasak R. Balkutės, dar praeitame dešimtmetyje Vilniaus krašte bažnyčiose lauke degdavo ugnį, o žmonės, parsinešę anglies gabaliukus ar net smilkstantį pagaliuką, ta ugnimi pakurdavo naujai krosnį, kad metai atneštų namams sėkmę ir gausą.
tags: #psichologija #tau #vaikams #kaledu #dirbiniai