Įvadas
Narkotikų vartojimas yra opi problema visame pasaulyje, o Lietuva nėra išimtis. Šiame straipsnyje apžvelgiama priklausomybės nuo narkotikų statistika Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į tendencijas, paplitimą, rizikos grupes ir galimus sprendimus. Straipsnyje remiamasi naujausiais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis, siekiant pateikti išsamią analizę ir skatinti diskusijas apie efektyvesnes kovos su narkomanija priemones.
Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas: padidėjęs skaičius ir nepakankamas paslaugų prieinamumas
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) kartu su tarptautiniais partneriais atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų skaičius yra didesnis nei prieš dešimtmetį. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje aukštos rizikos žmonių, vartojančių opioidinius narkotikus, apytikslis skaičius yra 7 500, o bendras žmonių, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, vidutinis skaičius yra apie 10 500. Palyginimui, 2007 m. šis skaičius siekė apie 5 700 asmenų.
RPLC atstovė pažymėjo, kad tyrimo rezultatai yra patikimi, nes buvo naudojama net keletas skirtingų statistinio skaičiavimo metodų ir išanalizuota apie 10 skirtingų duomenų bazių. Gauti skaičiai nestebina, nes jie išlieka panašūs kaip ir kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Tačiau, palyginti su dauguma Europos valstybių, Lietuva turi didesnį švirkščiamųjų narkotikų vartotojų skaičių, o atsakas į šią problemą yra silpnesnis.
Tyrimas taip pat atskleidė apytikslį asmenų, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, pasiskirstymą Lietuvos miestuose. Didžiausia koncentracija išlieka Vilniuje (nuo 3000 iki beveik 6000 tokių asmenų), Klaipėdoje (iki 1700), Kaune (apie 1000), Alytuje, Druskininkuose, Telšiuose ir Visagine (apie 100). Narkotikus švirkščiamuoju būdu vartojančių asmenų skaičių lemia ne tik populiacijos dydis, bet ir kiti faktoriai, tokie kaip tautinių mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių populiacija, geografinė miesto padėtis ir keliaujančiųjų per miestą srautai.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras rekomenduoja tokius tyrimus atlikti kas 2-3 metus, kad Europos šalys galėtų nuosekliai stebėti su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią padėtį, o valstybių atsakas į problemą būtų savalaikis ir veiksmingas.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Narkotikų vartojimo paplitimas ir tendencijos
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas teigė, kad narkotikų vartojimas per paskutinius metus yra padidėjęs. Anot tyrimo, populiariausias Lietuvoje narkotikas - kanapės, o vidutinis jų vartojimo pradžio amžius - 19 metų. Tačiau apklausų metu paaiškėjo, kad jauniausias kanapių vartojęs asmuo - 10 metų amžiaus. Bent kartą gyvenime narkotine arba psichotropinę medžiagą vartoję prisipažino 14,1 proc. apklaustųjų, o tai reiškia, kad narkotikų gali būti išbandę maždaug 394 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Nors narkotikų paplitimas Lietuvoje didėja, jo vartojimo rodiklis šalyje išlieka dvigubai mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį.
Alkoholio ir tabako vartojimas
Tyrimas taip pat parodė, kad alkoholio vartojimo tendencijos Lietuvoje išlieka panašios, tačiau jo suvartojimas yra mažėjantis. 1,8 proc. lietuvių alkoholį vartoja kasdien arba beveik kasdien, o vieną kartą per savaitę - 14,6 proc. (Palyginimui, 2016 m. atitinkamai: 2,3 proc. ir 20,9 proc.) Vyrai išsiskiria gerokai dažnesniu alkoholio vartojimu: daugiau nei trečdalis jų nurodė išgeriantys kartą per savaitę arba dažniau, tarp moterų tai daro tik kas dešimta.
Didelis išlieka rūkymo paplitimas: tabako ir kitus gaminius vartoja ketvirtadalis šalies gyventojų. 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad elektronines cigaretes ir kaitinamuosius gaminius vartoja kasdien. Vidutiniškai per dieną vienas rūkantysis Lietuvoje surūko 11,9 cigaretės.
Narkotikų vartojimas tarp mokinių
2019 metais atliktas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas parodė, kad 19 proc. Lietuvos mokinių (15-16 metų) bent vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų. Iš jų - 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Pats populiariausias narkotikas jų gretose yra kanapės, taip pat vartojami LSD, haliucinogenai, ekstazė, kokainas. 4 proc. šalies mokinių patenka į aukštos rizikos kanapių vartojimo kategoriją, o ketvirtadalis mokinių sako, kad jas gauti yra lengviausia.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Lietuva, pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą, viršija ES šalių vidurkį. Jų vartojimas Lietuvoje siekia 4,5 proc., kai ES šalių vidurkis sudaro apie 3,1 proc.
Narkotikų prieinamumas ir suklastoti medikamentai
Ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad narkotinių medžiagų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis. Narkotinių medžiagų pasiūla praktiškai galima net mokyklos kieme. Taip pat nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, atsiranda suklastotų medikamentų, pavyzdžiui, „Xanax“ tablečių, kurių sudėtyje randama pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga.
Požymiai, išduodantys apie narkotikų vartojimą
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras teigė, kad daugelio jo pacientų problemos su narkotinėmis medžiagomis prasideda paauglystėje. Pasak jo, jeigu vartojamos medžiagos yra naujos, kurį laiką sunku pastebėti pakitusį jaunuolių elgesį, tačiau ilgainiui jie išryškėja. Tai gali būti nuotaikų kaita, dienos nakties režimo pasikeitimas, dėmesio ir susikaupimo sumažėjimas, naujų draugų atsiradimas, įprastų interesų išnykimas ir pinigų trūkumas.
Narkotinių medžiagų klastojimas ir pavojingi priedai
Gydytojas toksikologas dr. R.Badaras atkreipė dėmesį, kad narkotinių medžiagų pasiūla yra milžiniška bei klaidinanti - narkotinės medžiagos gali būti klastojamos ir sukelti staigią mirtį. Labai dažnai tose medžiagose randama egzotinių priedų, pavyzdžiui, žiurknuodžių, kurie įdėti į kanabinoidus, kad jų poveikis ilgiau išliktų organizme.
Problemos ignoravimas ir sprendimų paieška
Socialinių projektų iniciatorius, „Aš Esu“ bendruomenės vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas teigė, kad per daug energijos išnaudojama problemai slėpti, kai tuo metu galima būtų ją spręsti. Dažnai neigimą girdime iš pačių žmonių, iš jų aplinkos, o kartais ir instituciniu masteliu. Tiesiausias kelias į problemos sprendimą, pasak jo, yra jos pripažinimas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena
Kasmet birželio 26 d. minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Nelegalus narkotikų vartojimas bei prekyba - nesustabdomai plintantis pasaulinio masto reiškinys, darantis žlugdantį poveikį visuomenės sveikatai, saugumui ir stabilumui.
Kanapės - populiariausias narkotikas Europoje ir Lietuvoje
Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje pažymima, kad kanapės išlieka populiariausiu narkotiku Europoje: nors kartą gyvenime jo yra vartoję 21,7 proc. 15-64 m. amžiaus ES gyventojų, iš jų 11,2 proc. - 15-34 m. jaunų suaugusių asmenų. Lietuvoje šio narkotiko vartojimo lygis dvigubai žemesnis nei ES ir siekia 10,5 proc.
Nauji psichoaktyvūs produktai ir jų pavojai
Ypač didelį nerimą kelia tai, kad tradiciniai narkotikai keičiami „naujaisiais“. Tokių naujų medžiagų skaičius siekia per 350, vien per pastaruosius ketverius metus užregistruota 250. Nauji psichoaktyvūs produktai dažniausiai teisėtai gaunami iš Indijos ar Kinijos ir įvežami į Europos šalis, kur perdirbami, supakuojami ir parduodami narkotikų rinkoje kaip teisės aktais nekontroliuojamos psichoaktyvios medžiagos. Per ES valstybių sienas keliaujantys „naujieji“ narkotikai kelia rimtą rūpestį, nes jų koncentracija labai didelė, o fiziologinis poveikis daug kartų didesnis ir pavojingesnis.
Mirtys nuo narkotikų ir ŽIV atvejai
Narkotikų vartojimas - pagrindinė Europos jaunimo mirčių priežastis. Tyrimai rodo, kad Europoje nuo narkotikų perdozavimo kas valandą miršta žmogus. Lietuvoje mirtingumas dėl narkotikų perdozavimo - 34,7 mirties atvejo 1 mln. gyventojų.
Bendras užsikrėtimo ŽIV vartojant narkotikus atvejų skaičius mažėja dėl žalos mažinimo programų. Visgi nerimą kelia ŽIV protrūkiai Rumunijoje, Graikijoje, gana aukštas naujų infekuotųjų ŽIV skaičius Baltijos šalyse.
Opioidų perdozavimo prevencija ir nalaksono išdavimo programa
Lietuvoje siekiant apsaugoti opioidų vartotojus nuo perdozavimo yra vykdoma opioidų priešnuodžio - nalaksono - išdavimo narkomanams ir jų artimiesiems programa. Numatoma išdalinti 1 tūkst. ampulių. Lietuva yra tarp dešimties ES šalių, taikančių nalaksono išdavimo programas.
Priklausomybių politikos pokyčiai ir finansavimas
Specialistai pabrėžė, kad atėjo laikas pokyčiams - dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka realijų, o per pastaruosius 25 metus nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių pokyčių nematyti. Narkotinių medžiagų problema vis aktualesnė atsirandant naujoms sintetinėms narkotikų rūšims. Pastebima, kad gamyba persikelia į lokalų lygmenį - narkotikai vis dažniau gaminami vietoje.
Ekspertai diskutavo, kad reikalingas kompleksinis požiūris į priklausomybių prevenciją ir gydymą, apimantis tiek tradicines, tiek naujas priklausomybių formas.
Priklausomybių poveikis ekonomikai
Europoje vieno kalinio išlaikymas kainuoja nuo 20 iki 50 tūkst. eurų, o vidutiniškai vienas priklausomas asmuo per metus gali generuoti nuo 15 iki 30 tūkst. eurų produktyvumo praradimą. Lietuvoje trūksta išsamių bendro visų priklausomybių poveikio šalies ekonomikai tyrimų.
Islandijos pavyzdys kovoje su priklausomybėmis
Islandijos sėkmę kovoje su priklausomybėmis lėmė kompleksinis požiūris, kad reikia gydyti ne individą, bet visą visuomenę. Šalis įvedė valstybinį alkoholio prekybos monopolį, visišką alkoholio ir tabako reklamos draudimą bei aukštas kainas per mokesčių sistemą. Ypatingas dėmesys skiriamas tėvų ir bendruomenės įsitraukimui.
Tarptautinė perdozavimo žinomumo diena
Rugpjūčio 31 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė perdozavimo žinomumo diena, skirta priminti visuomenei apie psichoaktyviųjų medžiagų sukeliamas mirtis, mažinti jų skaičių ir susijusią stigmą.
tags: #priklausomybe #nuo #narkotiku #statistika