Priklausomybė nuo opiatų - tai sudėtinga ir lėtinė liga, paveikianti smegenų struktūras, atsakingas už atlygio, motyvacijos ir atminties procesus. Dėl šių pakitimų žmogus praranda gebėjimą kontroliuoti narkotikų vartojimą, nepaisant neigiamų pasekmių. Ši būklė sukelia rimtų fizinių, psichologinių ir socialinių problemų, todėl gydymui dažnai reikalinga ilgalaikė ir kompleksinė terapija.
Priklausomybės nuo opiatų priežastys
Narkomanijos priežastys yra įvairialypės ir apima tiek biologinius, tiek aplinkos veiksnius:
- Genetiniai veiksniai: Žmonės, turintys genetinį polinkį, gali būti labiau linkę tapti priklausomais nuo narkotikų. Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Manoma, kad paveldimumą lemia dešimtys skirtingų genų, kurie visi kartu reguliuoja organizmo sąveiką su daugeliu psichoaktyviųjų medžiagų. Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu. Žmogaus priklausomybių genetinius tyrimus komplikuoja sunkiai atskiriamų socialinių ir genetinių veiksnių sąveika.
- Aplinkos veiksniai: Aplinka, kurioje žmogus užaugo ar gyvena, gali turėti didelę įtaką priklausomybės vystymuisi. Tokie veiksniai kaip šeimos narių priklausomybė, socialinis spaudimas ir lengva prieiga prie narkotikų gali padidinti riziką.
- Psichologiniai veiksniai: Asmenys, turintys psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar potrauminio streso sindromas, gali naudoti narkotikus kaip būdą pabėgti nuo emocinio skausmo. Pacientams būdingas infantilumas pasireiškia narcistiniais sutrikimais, egoistišku elgesiu, pasyvumu, globos poreikiu. Psichoaktyvi medžiaga leidžia pasijusti nesamu, bet svajojamu savimi.
- Socialinis spaudimas: Ypač jauni žmonės dažnai pradeda vartoti narkotikus dėl bendraamžių įtakos arba norėdami būti priimti grupėje.
- Neurologiniai veiksniai: Narkotikai tiesiogiai veikia smegenų chemiją, sukeldami stiprų dopamino išsiskyrimą, kuris sukelia euforijos pojūtį ir skatina vartojimą. Narkotikai, alkoholis didina dopamino kiekį sinapsiniam plyšyje.
Priklausomybės nuo opiatų simptomai
Priklausomybė nuo opiatų pasireiškia įvairiais fiziniais, psichologiniais ir elgesio simptomais, kurie skiriasi priklausomai nuo vartojamų narkotikų tipo ir vartojimo trukmės:
- Stiprus noras vartoti narkotikus: Nepaisant to, kad narkotikai sukelia žalingas pasekmes, asmuo jaučia stiprų potraukį juos vartoti. Priklausomybės sindromas apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūminės abstinencijos būkle ir paprastai atpažįstamas iš paciento pasiryžimo tęsti psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimą.
- Tolerancija: Ilgainiui organizmas tampa atsparus narkotikams, todėl reikalingos didesnės dozės norint pasiekti tą patį efektą.
- Nutraukimo simptomai: Kai narkotikai nėra vartojami, atsiranda stiprūs nutraukimo simptomai, tokie kaip nerimas, drebulys, pykinimas, prakaitavimas ir depresija. Abstinencijos sindromas yra neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus PAM vartojimą, po pakartotino ir paprastai ilgalaikio vartojimo.
- Elgesio pokyčiai: Gali pasireikšti slaptumas, izoliacija, problemos darbe ar mokykloje, finansinės problemos ar nusikalstama veikla. Vartojant narkotikus (o ypač leidžiamus), labai pasikeičia žmogaus elgesys, charakteris, interesai - tampa abejingi artimiems, vienintelis tikslas tai narkotikų gavimas ir vartojimas, emocijos labilios ir dažnai nenuspėjamos, greit keičiančios. Pacientai daug meluoja, vagiliauja, nesugeba dirbti ar mokytis.
- Fiziniai simptomai: Priklausomai nuo narkotiko tipo, gali būti pastebimi svorio netekimas, odos pokyčiai, miego sutrikimai, kraujagyslių pažeidimai, dantų problemos ar infekcijos.
Opiatų klasifikacija
Opiatai gali būti klasifikuojami pagal jų kilmę ir poveikį:
- Natūralūs opioidai: Morfinas, kodeinas (gaunami iš aguonų).
- Pusiau sintetiniai opioidai: Heroinas (gaminamas iš morfino).
- Sintetiniai opioidai: Fentanilis, metadonas, tramadolis (sintetiniai skausmą malšinantys vaistai).
Ligos diagnostika
Narkomanijos diagnostika paprastai apima išsamų paciento elgesio, medicininės istorijos ir gyvenimo būdo įvertinimą:
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
- Psichiatrinis vertinimas: Gydytojas vertina paciento priklausomybės laipsnį, simptomus ir galimas psichikos sveikatos problemas.
- Laboratoriniai tyrimai: Kraujo ar šlapimo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti narkotikų buvimą organizme.
- Klausimynai ir priklausomybės skalės: Specialūs klausimynai ir vertinimo skalės padeda įvertinti priklausomybės sunkumą ir poveikį paciento gyvenimui. Diagnozuojant priklausomybę Lietuvoje remiamasi TLK-10 diagnostikos kriterijais.
- Diferencinė diagnostika: Svarbu atskirti narkomaniją nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti panašius simptomus.
Priklausomybės nuo opiatų gydymas ir vaistai
Narkomanijos gydymas yra sudėtingas procesas, apimantis medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Gydymas gali būti stacionarus arba ambulatorinis, priklausomai nuo priklausomybės sunkumo.
- Detoksikacija: Pirmasis gydymo etapas, kurio metu organizmas pašalina narkotikus. Gydymo tikslas - sumažinti abstinencijos simptomus ir stabilizuoti paciento būklę.
- Psichoterapija: Individuali ir grupinė terapija padeda pacientams suprasti priklausomybės priežastis, išmokti įveikos mechanizmų ir užkirsti kelią atkryčiams. Kognityvinis vartojimo aspektas siejamas su vadinamuoju išmokimu, kurį galima prilyginti sąlyginiam refleksui. Patiriamas malonumas skatina jį lėmusį elgesį, o dėl to paties elgesio besikartojantis malonumas stiprėja (nes yra siejamas su ankstesne patirtimi).
- Medikamentinis gydymas: Naudojami įvairūs vaistai, siekiant sumažinti potraukį narkotikams, palengvinti abstinencijos simptomus ir užkirsti kelią atkryčiams.
- Opioidų antagonistai: Naltreksonas ir nalmefenas blokuoja opioidų poveikį, sumažina malonumo jausmą vartojant narkotikus. Naltreksonas blokuoja opiatų poveikį; jeigu Jūs vartojate didesnes opiatų dozes, kad įveiktumėte šį naltreksono poveikį, galite patirti ūminį apsinuodijimą opiatais, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Nutraukus gydymą Mysimba, Jūs galite būti jautresni mažesnėms opiatų dozėms.
- Opioidų agonistai: Metadonas ir buprenorfinas naudojami pakaitinei terapijai, siekiant sumažinti potraukį heroinui ir palengvinti abstinencijos simptomus. Tai pakaitinis gydymas, dažniausiai ilgalaikis (jei tai ne detoksikacija) -apie dvejus metus, kuo didesnė paciento priklausomybė tuo skiriamos didesnės opiatų pakaitalo dozės. Kiekvienam pacientui turi būti parinkta individuali dozė- priimant į metadono programą skiriama pradinė dozė (apie 30-50mg/d), vėliau dozė reguliuojama pagal paciento būklę.
- Kiti vaistai: Karbamazepinas (slopina potraukį opioidams), benzodiazepinai (trumpam naudojami abstinencijos simptomams mažinti), antidepresantai (depresijos ir nerimo gydymui).
Opioidinės abstinencijos būklės gydymas
Opioidinės abstinencijos būklės gydymas simptominis. Dažniausiai skiriamas vaistų derinys- finlepsinas (pagal schemą), truksalis nakčiai, doksepinas, nuskausminamieji (ketanov+ibuprofenas). Galima detoksikacija metadonu (trumpalaikė) -geriamas kartą per dieną (pusperiodis 24-36 valandos), paros dozė kasdien mažinama penktadalių arba dešimtadalių.
Socialinė pagalba ir reabilitacija
Svarbi gydymo dalis yra socialinė pagalba ir reabilitacija. Pacientams reikalinga parama iš šeimos, draugų ir paramos grupių, tokių kaip Anoniminiai narkomanai. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir išmokti gyventi be narkotikų.
Opioidų perdozavimas ir pagalba
Perdozavus opioidų, būtina nedelsiant suteikti pagalbą. Perdozavimo požymiai: sąmonės praradimas, apsunkintas kvėpavimas, susitraukę vyzdžiai, pamėlusi oda.
Veiksmai perdozavimo atveju:
- Iškvieskite greitąją pagalbą telefonu 112.
- Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią poziciją ant šono.
- Jei turite, suleiskite naloksono į raumenį (ranką, šlaunį, sėdmenis). Negaiškite laiko - medikamentą galima leisti per rūbus.
- Jei žmogus nekvėpuoja, atlaisvinkite kvėpavimo takus ir darykite dirbtinį kvėpavimą.
- Jei žmogus nekvėpuoja ir nebėra pulso, darykite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.
Naloksonas yra opioidinių narkotikų priešnuodis, laikinai blokuojantis opioidinius receptorius ir sustabdantis perdozavimo požymius. Jo poveikis trunka apie 30-90 min., todėl svarbu žinoti, kad perdozavimo požymiai gali pasikartoti.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
tags: #priklausomybe #nuo #opiatu