Lietuva, nors ir nedidelė valstybė, per savo istoriją išugdė daugybę iškilių asmenybių, kurios paliko ryškų pėdsaką ne tik šalies, bet ir pasaulio istorijoje. Šios asmenybės garsino Lietuvos vardą įvairiose srityse: mene, kultūroje, moksle, versle ir politikoje. Šis straipsnis skirtas apžvelgti žymiausias viduramžių asmenybes, atskleidžiant jų indėlį į Lietuvos ir pasaulio gerovę.
Lietuvos Moterys: Šimtmečio Pagerbimas
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo sudarytas sąrašas "100 Lietuvos moterų", kuriame pagerbtos moterys, kuriomis didžiuojasi žmonės visame pasaulyje. Šis projektas atskleidė daugybę talentingų moterų, kurių pasiekimai vertinami visame pasaulyje. Daugiau nei tūkstantis nominacijų atspindėjo platų moterų veiklos spektrą, nuo LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės iki tarptautinį pripažinimą pelniusios pianistės Mūzos Rubackytės ir pasaulinio garso operos solistės Violetos Urmanos. Į šį sąrašą pateko ir antropologė prof. Birutė Galdikas, istorinio romano „Silva rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė bei kitos žymios moterys.
Svarbu paminėti, kad į šimtuką įtrauktos ir Lietuvoje mažiau žinomos, bet talentingos moterys, dirbančios įvairiose pasaulio šalyse. Tai Niujorke įsikūrusios keliautoja-fotografė Nijolė Kudirka ir vizualaus šiuolaikinio meno kūrėja Daina Mattis, Šveicarijos finansų sektoriuje dirbanti dirbtinio intelekto ekspertė Violeta Vogel, Didžiosios Britanijos De Montfort universiteto mokslininkė imunologė Dr. Rūta Furmonavičienė ir Vašingtone gyvenanti energetikos saugumo analitikė Dr.
Projekto vadovė Evelina Kurgonaitė pabrėžė, kad vienas svarbiausių tikslų buvo atrasti moteris, garsinančias Lietuvą savo darbais, bet nebūtinai žinomas plačiajai visuomenei. Nominacijos atkeliavo iš viso pasaulio - Niujorko, Čikagos, Londono, Dubajaus, Malaizijos, Kinijos ir Australijos. Profesinės veiklos įvairovė taip pat stebina: mokslininkės, verslininkės, profesionalės, pasiekusios aukštumų tarptautinėse korporacijose ir organizacijose (NATO, JT, ES). Sąrašu „100 Lietuvos moterų“ siekta atspindėti šią įvairovę, įtraukiant moteris, aktyviai veikiančias meno ir kultūros, mokslo, išradimų ir inovacijų, valstybės valdymo, atstovavimo ir gynybos, pilietinės visuomenės bei verslo srityse.
Verslininkė Jurga Žilinskienė, Londono vertimo bendrovių „Today Translations“ įkūrėja ir vadovė, įtraukta į šimtuką „Verslo“ kategorijoje, mano, kad šis projektas yra labai svarbus, ne tik minint Lietuvos šimtmetį, bet ir įkvepia bei motyvuoja ateities kartą. Ji džiaugiasi, kad buvo įvertintos ir užsienyje dirbančios lietuvės. Violeta Vogel tikisi, kad ši iniciatyva taps tradicija.
Taip pat skaitykite: Viduramžių visuomenės bruožai
Ambasadorė Jovita Neliupšienė, įvertinta už Lietuvos atstovavimą tarptautinėse organizacijose, pabrėžė, kad reikia didesnių pastangų išsaugoti tai, ką esame pasiekę, nes laisvė, saugumas ir europietiškumas nėra duotybės. Projekto komanda siekė prisidėti prie Lietuvos žmonių garsinimo užsienyje, stiprinti ryšius tarp lietuvių visame pasaulyje bei įtraukti pasaulio lietuvius į įvairias veiklas.
Projekto organizatorė E. Kurgonaitė džiaugėsi, kad prie šios nekomercinės iniciatyvos savanoriškais pagrindais prisidėjo tiek puikių žmonių. Prie projekto taip pat prisidėjo mentorystės programos „Woman Go Tech“ komanda, Pasaulio lietuvių jaunimo Sąjungai (PLJS) ir asociacija „Lyderė“.
Žurnalistė Edita Mildažytė teigia, kad mus sieja žmonės iš Lietuvos, pasklidę po pasaulį, o ne pinigai ar daiktai. Ji mano, kad reikia gerbti tuos, kurių dėka esame žinomi visame pasaulyje, ir skatinti veikliąją visuomenės dalį. Mintį nusilenkti istorinėms ir šiandienos asmenybėms, kurios sujungė Lietuvą su kitomis šalimis, jai pamėtėjo profesorius Alfredas Bumblauskas.
Nacionalinės Vertybės: Tautos Identiteto Pagrindas
Tarp didžiųjų tautos švenčių Lietuvos televizija skelbia "Nacionalinių vertybių sąrašą". Nacionalinių vertybių sąraše - viena seniausių pasaulyje lietuvių kalba ir jos tarmės, sutartinės, dainų švenčių tradicija, kryždirbystė, Kūčios, lietuviškoji Troja - Kernavė, pasauliui Lietuvos vardą ir vėliavą iškėlę keliautojai (Matas Šalčius, Antanas Poška, Vladas Vitkauskas, Paulius Normantas), danguje žygdarbius atliekantys lakūnai (Darius ir Girėnas, Jurgis Kairys). Sąraše bus ir antroji lietuvių religija - krepšinis. Šiandienos Lietuva neįsivaizduojama ir be Vilniaus universiteto, atnešusio šviesą dar XVI amžiuje, bei unikalaus kulinarinio paveldo - juodos ruginės duonos ir balto sūrio. Akcijos šūkis - "Mūsų tik trys milijonai, bet mes įdomūs pasauliui!".
E.Mildažytė sakė, kad sudarinėti, akcentuoti tikrų nacionalinių vertybių sąrašą pastūmėjo nekenčiama Valentino diena, kuri užgožia valstybingumo dieną. Anot jos, Lietuvos valstybės kardiograma žmones turėtų dominti labiau nei įsikerojusi meilės šventė. Po didingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų šalis tai dingdavo, tai atsirasdavo pasaulio žemėlapyje. Iš stebuklų vėl atsiradome 1918-aisiais, vėliau - 1990-aisiais. Tarp šių datų - gražus 24 dienų tiltas. Nacionalinių vertybių sąrašas - savotiška dovana jaunajai kartai.
Taip pat skaitykite: Apie viduramžių socialinę priklausomybę
Į lietuvių tautą vienijančių reiškinių sąrašą E.Mildažytė buvo įtraukusi didžiausią, jos nuomone, stebuklą - lietuvių kalbą. Mūsų raštija nebuvo lietuviška iki aušrininkų ir varpininkų. Vėliau ją sunormino Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga sukūrė lietuvių kalbos mokslą. Ir štai šiandien lietuvių kalba yra nacionalinė. Tai yra stebuklas. Ar nefenomenalu? Pirmoji lietuviška knyga išleista Mažojoje Lietuvoje, vėliau lietuvių kalbos buvo atsisakyta - ponai lenkiškai kalbėjo, o mūsų kalba išsaugota trobose.
Panašų įspūdį E.Mildažytei kelia Kūčios - žemdirbystės pradžios tradicija, kurios daugiau jokia tauta neturi. Žurnalistės nuomone, Kūčių tradicija unikali tuo, kad netapo muziejų atrakcija, o išliko gyva lietuvių sąmonėje. Juk net ir šiais laikais lėktuvai parskraidina būrius emigrantų tradicinės Kūčių vakarienės. Nors dažniausiai sakoma, kad lietuviška virtuvė - nerafinuota ir apskritai skirta tik skrandžiui užpildyti, yra kuo didžiuotis. Ne cepelinais ar šakočiais lietuviai garsėjo ir iki šiol išsiskiria, o dar nuo XVI amžiaus gaminamu skilandžiu, baltuoju sūriu, juoda duona, midumi, alumi. Moteris įsitikinusi, kad tik visa tai išmanydamas gali pradėti mylėti save. Pagalvoji, kad kažkada Lietuva turėjo tiek pat pretenzijų tvarkyti pasaulį kaip prancūzai, vokiečiai ar lenkai. Žinai, kad lietuviai Konstituciją priėmė antri po amerikiečių - na ir kas, kad ji tik metus galiojo. O Kernavė turėjo gal dešimt savo civilizacijų ir nuo X amžiaus buvo visiškai civilizuotas viduramžių miestas su amatininkų kiemais.
E.Mildažytė prisipažįsta, kad jei ne visi, tai bent dauguma šiųmečio sąrašo asmenybių jai buvo didelis atradimas. Sudėtingiausia - informaciją apie jas suspausti į porą sakinių, mat apie kiekvieną atskirai būtų galima sukurti filmą. Kodėl neparodžius filmo apie animatorių Viačeslavą Starevičių, kurį kvietė dirbti net Walto Disney'aus studija, tačiau atsisakiusį šios galimybės? Kodėl nesididžiuoti Alanu Stanke (arba Aloyzu Stankevičiumi), kuris pirmas pasaulyje sugalvojo slaptąją kamerą, o jos epizoduose filmavosi pats Woody Allenas? Kodėl neprisiminti Kotrynos Jogailaitės ir Sofijos Vytautaitės, dviejų karališkųjų dinastijų - Vazų ir Rusios valdovų - pramočių? Kodėl nesidžiaugti mūsų inžinieriais - Stanislovu Kerbedžiu, kuris suprojektavo pirmą tiltą per Nevą su pasukama sveriamąja dalimi, ir Petru Vileišiu, kuris pritaikė moderniausias technologijas geležinkeliams tiesti ir tiltams statyti?
Kažin ar daug kas žino, kad prie trijų garsių slaptųjų tarnybų vairo stovėjo lietuvių išeiviai. Feliksas Dzeržinskis sukūrė slaptąją represinę policiją - ČK. Aleksandras Bielaskis (arba Bielskis) buvo antrasis FTB direktorius, o Menachemas Beginas vadovavo įtakingai Izraelio žvalgybai Mosad. Karybos istorijoje savo pėdsaką paliko Antanas Bukota. Nors tankų tėvais laikomi du anglai, kurie pirmi gavo tanko sukūrimo patentus, lietuvis šią idėją 1867 metais buvo pasiūlęs Prancūzijos imperatoriui Napoleonui III.
Su Prancūzija Lietuvą pastaraisiais metais ypač suartino rašytojo Romaino Gary kūryba. Vilniuje gimęs rašytojas pelnė net dvi Gonkūrų premijas. Ypač gausus menininkų desantas Rusijoje. Ten žmonėms nereikia pasakoti, kas yra Juozas Budraitis, Donatas Banionis, Regimantas Adomaitis, Algimantas Masiulis, Gražina Baikštytė ar Nijolė Oželytė.
Taip pat skaitykite: Apie viduramžių pasaulėžiūrą
Kaip vieną labiausiai šiandien neįvertintų asmenybių E.Mildažytė įvardija antropologą Antaną Pošką. Jis Indijoje studijavo senąsias rigvedas, kasinėjo legendinį Mohendžodarą, bendravo su Mahatma Gandhi. Net tremtį jis sugebėjo paversti naudinga - užsiėmė kraštotyra, Kirgizijoje ištyrė Erelių olą, rūdkasių kapinyną, tapo archeologu. Jo tradicijas Afganistane tęsia Aleksejus Luchtanas - vienas didžiausių archeologų autoritetų. O tiltą su Indija sėkmingai tiesė rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Lietuvą ir Kiniją taip pat sujungė religija. XVII amžiuje ten nukeliavo jėzuitų misionierius Andrius Rudamina, kuris ne tik skleidė krikščionybę, bet ir rašė veikalus kinų kalba.
E.Mildažytė pridūrė, kad jei pokeris taps olimpiniu žaidimu, taip pat pagrįstai galėsime pretenduoti į aukso medalį. Prieš dvidešimt metų iš Lietuvos į Australiją atvykęs Antanas Guoga patenka į geriausių pasaulio lošėjų penketuką. Lietuvių indėlis į Pietų Amerikos gerovę - taip pat stebėtinas. Apie ilgamečio Bogotos mero Antano Mockaus ekscentrišką elgesį išgirdo bene visas pasaulis, o miestas iki šiol džiaugiasi jo sėkmingo valdymo vaisiais. Kolumbijos ekonomiką taip pat kelia brolių Vytauto ir Algio Didžiulių įkurta viena didžiausių šalies inžinerijos ir sunkiosios pramonės įmonių Distral. Čilėje ypač gyvas Igno Domeikos prisiminimas.
E.Mildažytė aiškino norėjusi atrasti kuo egzotiškesnių šalių jungčių su Lietuva, tad į Nacionalinių vertybių sąrašą netilpo braliukai latviai. Gijų su Latvija akcijos autorė žada ieškoti kitais metais. Ji atskleidė sieksianti sudaryti Nacionalinių vilčių sąrašą ir pasididžiuoti vaikų, jaunimo laimėjimais ir perspektyvomis. Lietuvoje ji labiausiai pasigenda… Propagandos ministerijos, kuri rūpintųsi geru šalies įvaizdžiu, viešintų lietuvių laimėjimus, o ne nusikaltimus, ir keltų dvasinį pasididžiavimą.
Kauno Indėlis: Apdovanojimai Už Nuopelnus
Kaunas minint Valstybės atkūrimo dienos 106 metų sukaktį, tradiciškai įteikė dovaną - Vasario 16-osios koncertą su iškilminga apdovanojimų ceremonija „Aš - dalis Tavęs“. Sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nusilenkta išskirtinius nuopelnus pasiekusiems ir miesto vardą bei visą Lietuvą garsinantiems herojams, organizacijoms. Šventinį koncertą „Žalgirio“ arenoje papuošė jau septintus metus skaičiuojanti Kauno miesto iniciatyva - iškilminga apdovanojimų ceremonija „Aš - dalis tavęs“. Savo dalyvavimu pagerbė ir visus susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Pirmasis apdovanojimas „Laisva šalis“ skirtas meno ir kultūros mecenatui dr. Pranui Kizniui už iškilias iniciatyvas puoselėjant tautiškumą, išsaugant Lietuvos istorinį paveldą ir paramą kultūriniam palikimui. Nemuno saloje gausių plojimų sulaukė ir dr. Vilija Dabrišienė.
„Unikalios šalies“ laurai atiteko paraiškos „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919-1939“ sudarytojų komandai. Tarpukario architektūrą, pastatų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties bei ateities kartoms. Apdovanojimų vakarą pratęsė garbingi įvertinimai organizacijoms. „Stiprios šalies“ apdovanojimu įvertinta Lietuvos policija. Visos šalies pareigūnų bendruomenei padėkota už kasdienį darbą, ištikimą tarnybą bei kilnią misiją „Ginti. Saugoti. Padėti“.
Taida Balčiūnienė: Vaikystės Iliustracijų Magija
Šiemet žymiai vaikų knygų iliustratorei Taidai Balčiūnienei būtų sukakę 95 metai. Vyresniajai kartai atstovaujanti dailininkė - puikiai atpažįstama, juk jau ne viena vaikų karta užaugo su jos iliustruotomis knygelėmis. Autorė kuria realistinį vaikystės paveikslą - jos guvių, judrių, apskritaveidžių ir didžiaakių, aprengtų kiek per striukais ir trumpais drabužėliais mažylių nesupainiosi su niekuo. Lyg ir vienas į kitą labai panašūs vaikai, tačiau pažvelgę į juos įdėmiau matome, kad skirtingos jų veido išraiškos rodo vis kitokią nuotaiką - džiugius išgyvenimus ar nusiminimą, nuostabą ar išgąstį. Vis dėlto vyrauja šypsenos. T. Balčiūnienė siekė, kad iliustracijos būtų kuo aiškesnės ir suprantamesnės vaikui, rėmėsi pasaulyje paplitusiu, mažųjų pamėgtu vaizdavimo būdu, kai ir vaikai, ir gyvūnai iliustracijose primena patrauklius, spalvingus žaisliukus. Menininkė laikėsi principo, kad svarbiausia, jog iliustracijose vaikai atpažintų save. Kad spalvos nebūtų purvinos.
Taip pat jaukiai nuteikia ir iliustruotojos daugiau ar mažiau personifikuoti gyvūnai. Ji sukūrė ir knygose apgyvendino įvairiausio plauko paukščius bei žvėrelius. Knygų puslapiuose šnara, bruzda, tipena, klausia, stebi ir stebisi bei savo nuotaikingas istorijas porina kiškeliai, katinėliai, voveraitės, šuneliai, paukšteliai ir dar daugelis kitų žvėrelių… Kartais jie veikia savarankiškai, kartais yra vaikų pagalbininkai, guodėjai, užtarėjai, bet niekuomet - tik pasyvi dekoracija. T. Balčiūnienės gyvūnėliai primena viso pasaulio vaikų labai mėgstamus Walto Disney'aus animacinių filmų veikėjus, tačiau nepraranda autorės stiliaus bruožų.
T. Balčiūnienė buvo produktyvi menininkė. Ji ne tik iliustravo knygeles vaikams, vadovėlius, bet ir sukūrė ekslibrisų linoraižinio (šia technika sukurtiems estampams būdinga moderni tautodailės stilizacija) ir oforto technika. Taip pat iliustravo vaikų žurnalą „Genys“, vaikų žaidimus, atvirukų serijas, plakatus, mokymo priemones, diafilmus ir kt.
2021-ieji: Atminties Metai
Lietuvoje 2021 metai buvo skirti nusipelniusioms asmenybėms - poetams, rašytojams, mokslininkams, Bažnyčios atstovams, visuomenės veikėjams ir ypatingą reikšmę mūsų šalių ir tautų istorijai turėjusiems įvykiams atminti. Atsižvelgdamas į tai, kad tais metais sukako garsaus Lietuvos ir Lenkijos karo vado ir Lietuvos valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus 400-osios mirties metininės, Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2021 metus vieno iškiliausių XVII amžiaus Europos karo vadų Jono Karolio Chodkevičiaus metais.
2021 metus Lietuvos Seimas paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, atsižvelgdamas į tai, kad tais metais sukako 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo ir siekdamas paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu. Minint 100-ąsias pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje metines 2021 metai paskelbti Archyvų metais.
tags: #viduramziu #zymiausios #asmenybes