Netinkamas Paciento Elgesys: Patarimai ir Strategijos

Įvadas

Bendravimas su pacientais, ypač tais, kurie patiria sunkių sveikatos problemų, yra sudėtingas ir daugialypis procesas. Netinkamas paciento elgesys gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant agresiją, atsisakymą bendradarbiauti ar kitus destruktyvius veiksmus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia tokį elgesį, kaip jį atpažinti ir kokias strategijas galima taikyti norint suvaldyti situaciją ir užtikrinti paciento bei personalo saugumą.

Asmenybės Sutrikimai ir Netinkamas Elgesys

Specifiniai asmenybės sutrikimai - tai psichikos sutrikimai, kurie lemia ilgalaikius elgesio, mąstymo ir emocijų modelius, neatitinkančius visuomenės normų. Šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje ir dažniausiai būna lėtiniai, reikšmingai paveikiantys socialinius santykius, darbą ir bendrą asmens funkcionalumą. Asmenys, turintys asmenybės sutrikimų, dažnai patiria sunkumų santykiuose su kitais, gebėjimu prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo iššūkių ir reguliuoti emocijas.

Asmenybės Sutrikimų Klasteriai

Asmenybės sutrikimai paprastai skirstomi į tris pagrindinius klasterius, kuriuose yra skirtingos sutrikimų grupės:

• A klasteris: (keisti arba ekscentriški asmenybės bruožai)
  • Paranojiniai asmenybės sutrikimai - nuolatinis nepasitikėjimas kitais, manymas, kad kiti žmonės siekia pakenkti, neigiami ketinimai.
  • Šizoidiniai asmenybės sutrikimai - abejingumas socialiniams santykiams, mažas emocijų išraiškos lygis, socialinė izoliacija.
  • Šizotipiniai asmenybės sutrikimai - keistas ar ekscentriškas elgesys, neįprasti įsitikinimai ir mąstymo modeliai, socialinis atsiskyrimas.
• B klasteris: (draminiai, emocingi ar nenuspėjami asmenybės bruožai)
  • Antisocialiniai asmenybės sutrikimai - nuolatinis kitų teisių pažeidinėjimas, nusikalstamas ar impulsyvus elgesys, nesugebėjimas jausti kaltės ar atgailos.
  • Ribiniai asmenybės sutrikimai (borderline) - nestabilūs santykiai, impulsyvumas, stiprios emocijos, baimė būti paliktiems, savęs žalojimas.
  • Narcisistinis asmenybės sutrikimas - grandiozinis savęs vertinimas, poreikis gauti pritarimą ir pagarbą, empatijos stoka.
  • Histrioninis asmenybės sutrikimas - stiprus poreikis būti dėmesio centre, dramatizavimas, perdėtas emocijų reiškimas.
• C klasteris: (nerimastingi ar baimingi asmenybės bruožai)
  • Priklausomi asmenybės sutrikimai - nuolatinis poreikis būti globojamiems, baimė būti paliktiems, nesugebėjimas priimti sprendimų be kitų pagalbos.
  • Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas - polinkis į perfekcionizmą, perdėtas dėmesys detalėms, taisyklėms ir kontrolės poreikis.
  • Vengiantys asmenybės sutrikimai - nuolatinis baimės jausmas būti atstumtiems, vengimas socialinių situacijų, menka savivertė.

Priežastys ir Diagnostika

Specifinių asmenybės sutrikimų priežastys yra daugialypės ir gali būti susijusios su genetiniais, aplinkos bei psichologiniais veiksniais. Nėra vienos konkrečios priežasties, dėl kurios išsivysto šie sutrikimai, tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti jų atsiradimo riziką.

Asmenybės sutrikimų diagnozavimas gali būti sudėtingas procesas, nes simptomai dažnai būna ilgalaikiai ir nuolat kartojasi. Diagnozę nustato psichiatras arba psichologas, atlikdamas išsamų klinikinį vertinimą, kuriame apima paciento istoriją, elgesio, mąstymo ir emocijų analizę.

Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė už saugumą keliuose

Gydymas

Specifinių asmenybės sutrikimų gydymas yra sudėtingas ir dažniausiai ilgalaikis, apimantis tiek psichoterapiją, tiek vaistų vartojimą, priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo.

Psichoterapija - tai pagrindinė gydymo forma. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir dialektinė elgesio terapija (DBT) yra veiksmingiausios, ypač gydant ribinius asmenybės sutrikimus. Psichodinaminė terapija taip pat gali būti naudojama siekiant geriau suprasti gilumines problemos priežastis. Specifiniams simptomams valdyti gali būti skiriami antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ar antipsichoziniai vaistai.

Agresyvus Elgesys Vyresniame Amžiuje

Dažnai vyresniame amžiuje pasikeičia žmogaus elgesys, santykiai su aplinkiniais. Pagyvenusius žmones vargina įvairios psichikos problemos - elgesio, nuotaikos, miego sutrikimai, nerimas, padidėjęs dirglumas, priešiškumas, sujaudinimas. Senstant mažėja pakantumas, tolerantiškumas, gali padidėti agresyvumas. Vyresnio amžiaus žmonės tampa nepasitikintys, įtaresni, nepastovios nuotaikos, blogėja jų gyvenimo kokybė. Tokią būseną gali sąlygoti daugybė neigiamų išgyvenimų: išėjimas į pensiją, artimųjų netektis, vienišumas, nerimas dėl ateities, finansinės problemos. Lėtinės ligos ir vaistų vartojimas tik dar labiau pablogina šių pacientų psichinę būklę.

Ažitacijos, sujaudinimo ar agresijos terminas apibūdina keletą paciento elgesio sutrikimų. Tai fiziniai ir žodiniai išpuoliai, priešiški pasisakymai, grasinimai giminaičiams ar medicinos personalui, grasinamieji gestai, staigūs įniršio priepuoliai, aplinkos žalojimas ir kt. Agresyvus elgesys, kuris gali būti tiek fizinis, tiek žodinis, - tai tyčinis veiksmas, nukreiptas į objektą, kitą asmenį arba save patį.

Demencija ir Agresija

Agresija yra viena didžiausių problemų, sergant demencija. Ažitaciją ar agresyvų elgesį gali išprovokuoti bet koks galvos smegenų pažeidimas. Daug reikšmės turi pažeidimo vieta. Pažeidus galvos smegenų smilkinines skiltis, migdolinius kūnus, hipokampą, pacientų elgesys tam tikrose situacijose dažnai tampa agresyvus. Visos šios galvos smegenų sritys pažeidžiamos sergant Alzheimerio liga, todėl agresyvus elgesys šios ligos atvejais pasireiškia iki 25 proc. pacientų.

Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai

Manoma, kad pažeidus šias galvos smegenų sritis sutrikdomi agresyvų elgesį slopinantys mechanizmai, ir elgesys tampa nekontroliuojamas. Mokslininkai nustatė, kad agresyvų elgesį lemia medžiagų apykaitos sutrikimai galvos smegenyse. Manoma, kad tokių pacientų smegenų skystyje būna sumažėjęs serotonino kiekis. Kiti autoriai pastebėjo, kad agresyviai besielgiantiems asmenims būna sumažėjęs ir γ amino sviesto rūgšties kiekis, o padidėjęs cholinerginės ir adrenerginės neuromediatorių sistemų aktyvumas.

Destruktyvus elgesys pasireiškia ir esant delyrinei būsenai, kuri labai dažna vyresniems asmenims. Tokiems pacientams, o ypač sergantiems demencija, delyras gali išsivystyti susirgus daugeliu somatinių ligų ar tiesiog pablogėjus jų psichinei būsenai. Senieji vaistai nuo psichozės ir benzodiazepinai gali net pabloginti demencija sergančių asmenų elgesį, nes gali sąlygoti delyrą ir agresyvų elgesį.

Asmenims, kurių pažintinės funkcijos dar nėra stipriai sutrikusios, agresiją gali paskatinti psichologiniai veiksniai (suvokimas, kad sergama sunkia liga, reakcija į aplinkos pasikeitimą). Vyresnių asmenų agresiją taip pat gali sukelti sumažėjęs gebėjimas bendrauti. Demencija nesergantiems vyresniems asmenims agresyvus elgesys ir padidėjęs dirglumas gali būti depresijos požymis.

Agresyvų elgesį gali sąlygoti neteisinga slaugančio asmens veiksmų interpretacija. Tokiu atveju, paprašius pacientą atlikti kokį nors veiksmą ar vos prie jo prisiartinus, galima išprovokuoti pyktį ir agresiją. Pastarąją gali sąlygoti kliedesiai ir haliucinacijos, dažnos demencija sergantiems asmenims. Ypač dažnai agresyvūs tampa persekiojimo, nuodijimo kliedesių turintys pacientai. Kliedesiai, haliucinacijos, ažitacija ir agresyvus elgesys yra dažni Alzheimerio ligos ir kitų demencijos tipų simptomai.

Vyresnių asmenų agresyvus elgesys dažniausiai yra susijęs su demencija. Kuo sunkesni pažintinių funkcijų sutrikimai, tuo agresyvesnis pacientų elgesys.

Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su netinkamu paauglių elgesiu

Agresijos Klasifikacija

Ažituotą pacientų elgesį galima suskirstyti į 4 kategorijas: verbalinę, fizinę, seksualinę agresiją ir save žalojančius veiksmus. Atsisakymas bendradarbiauti ir suteikti pagalbą yra dažniausi agresyvaus elgesio pasireiškimai, žodinė agresija yra dažnesnė už fizinę.

Aplinkos Įtaka ir Psichologinės Priemonės

Vyresnių žmonių elgesiui labai svarbi juos supanti aplinka, todėl rekomenduojama, kad ji būtų artima ir pažįstama pacientui. Pacientus, kurių kognityvinės funkijos yra mažai pažeistos, galima mokyti teisingo elgesio, valdyti kylantį pyktį, socialinių, kalbos sugebėjimų, išmokyti atsipalaiduoti, spręsti iškylančius sunkumus.

Pastebėta, kad agresyvus elgesys yra dažnesnis sergant sunkesne demencija, todėl psichologinius gydymo metodus yra sunku pritaikyti. Taip pat dažnai demencija sergantys asmenys sunkiai sugeba formuluoti prašymus, jiems sunku žodžiais išreikšti savo norus, todėl artimieji ar slaugytojai dažnai ignoruoja arba nesupranta jų pageidavimų. Nepatenkinę savo pa- geidavimų pacientai gali pradėti šaukti arba tapti agresyvūs, nes slaugantys asmenys atkreipia dėmesį tik tada, kai pradedama agresyviai elgtis. Taip vieninteliu paciento bendravimo su aplinkiniais būdu tampa fizinė ar žodinė agresija.

Slaugytojams ir kitam medicinos personalui, besirūpinančiam pacientu, vertėtų atkreipti dėmesį į bet kokį paciento ženklą, pvz., parodymą pirštu, vėliau prašymą išpildyti tik jam pasakius pirmąją objekto raidę, dar vėliau - ištarus visą žodį. Taip pacientus galima išmokyti komunikuoti ne tik agresyviu elgesiu, bet ir socialiai priimtinesnėmis priemonėmis.

Kaip Sumažinti Vizito Pas Gydytoją ir Ligos Sukeliamą Stresą?

Gydytojo ir Paciento Santykių Modeliai

Išskiriami biomedicininių ir biopsichosocialinių gydytojo ir paciento santykių modeliai. Biomedicininiu modeliu besiremianti koncepcija yra labiau orientuota į ligą, o ne į pacientą. Remiantis šiuo požiūriu, svarbiausias veiksmingos sveikatos priežiūros ypatumas - teisingos diagnozės nustatymas ir tinkamo gydymo parinkimas. Todėl socialinių, psichologinių ir kitų veiksnių aptarimas čia turi minimalią reikšmę.

Biopsichosocialiniu sveikatos modeliu besiremianti koncepcija labiau atsižvelgia į pacientą ir jo socialinę aplinką. Pacientas tampa centrine sveikatos priežiūros ašimi. Jis traktuojamas kaip gydymo strategijos formavimo dalyvis, todėl jo neprofesionalus ligos suvokimas bei elgesio ypatumai gydymo procese laikomi svarbiais aspektais, kuriuos būtina koreguoti.

Siekiant išvengti streso vizito metu, dera įvertinti, koks bendravimo modelis labiausiai priimtinas pacientui ir ko jis tikisi iš gydytojo. Tik supratus paciento lūkesčius, galima formuoti glaudų gydytojo ir paciento ryšį, išvengiant konsultacijų įtampos.

Informacijos Teikimo Svarba ir Paciento Lūkesčiai

Gydytojai, pavyzdžiui, vėžio diagnozę nuo savo pacientų jau seniai neslepia, bet apklausos rodo, kad pacientai vis daugiau nori žinoti apie savo ligą, ne vien diagnozę. Pacientai nori, kad jiems būtų pranešta apie ligą ir kuo išsamiau paaiškinta. Taip pat nori žinoti apie savo ligos prognozę, gydymo būdus ir kiek jiems liko gyventi.

Šie tyrimai rodo, kad yra spragų - nepakankamai informuojami pacientai. Žinių trūkumas ligoniui sukelia stresą, bet gydytojas, paaiškindamas, kas jo laukia, gali sumažinti nerimą. Reikia prisiminti, kad ligonis turi dvi teises: žinoti ir nežinoti apie savo ligą. Bendraujant labai svarbu „pamatuoti“, kiek pacientas norėtų gauti informacijos, ko tikisi iš gydytojo.

Ligonio lūkesčiai veikia simptomų supratimą (skausmas), būsimų simptomų suvokimą (kacheksija) ir gauto gydymo įvertinimą. Sergant sunkia liga, pacientui kyla gausybė klausimų, didinančių psichosocialinę įtampą: „Kas gali nutikti blogo?“ „Ar skaudės?“ „Ar aš gyvensiu?“

Ligonio psichologinė savijauta lemia ir gydymo įvertinimą. Ligonio lūkesčių įvertinimas trunka viso vizito pas gydytoją metu. Tai lyginamasis procesas, kai atsitikę įvykiai lyginami su ligonio patirtimi (galimu įvykio interpretavimu) ir vertybėmis (požiūriu į tam tikrus įvykius).

Jeigu gydytojas lengvai suvokia paciento lūkesčius, juos stengiasi įvykdyti, tada ligonis patiria mažiau streso, lieka patenkintas paslaugomis: gydymo, bendravimo ir paciento suvokimo kokybė atitinka paciento norus ir poreikius.

Paciento Pasitikėjimas Gydytoju ir Streso Mažinimas

Paciento pasitikėjimas gydytoju yra vienas iš svarbiausių veiksnių kuriant santykius su pacientu. Dėl geresnių santykių geriau laikomasi gydytojo nurodymų, pripažįstamas gydymo teisingumas ir gydymas lengviau tęsiamas, o ligonis lieka patenkintas. Patenkintas gydymu ir pasitikintis gydytoju ligonis patiria mažiau streso. Taip pat užsitarnavus ligonio pasitikėjimą išvengiama dažnai nereikalingų papildomų tyrimų ar netgi ieškinių ir teisminių procesų. Kiekviena intervencija, tyrimo rezultatų laukimas kelia stresą, taigi kuo mažiau įvairių tyrimų, tuo mažesnė psichologinė ligonio įtampa.

Pacientai išskyrė 5 svarbiausius veiksnius, kurie lemia pasitikėjimą gydytoju:

1. Gydytojas turėtų mokėti raminti ir parodyti rūpestį pacientui.
2. Rodyti kompetenciją, nes tai skatina pasitikėjimą juo.
3. Padrąsinti pacientą ir atsakyti į jo klausimus.
4. Paaiškinti pacientui, ką ketina daryti.
5. Jeigu reikia, siųsti pas specialistus, konsultuotis su kolegomis.

Ligonės pasitikėjimas gydytoju lemia jo pasitenkinimą gydymu, o tai mažina ligos, vizitų ir net gydymo įstaigos keliamą stresą; siektinas rezultatas - draugiški gydytojo ir paciento santykiai.

Paciento Emocinė Būklė ir Metodo BATHE Taikymas Kasdienėje Praktikoje

Kad ligonis gerai jaustųsi, gydytojui svarbu ne tik kontroliuoti jo lėtinių ligų simptomus, bet ir gerinti emocinę būklę. Taip mažinama patiriama įtampa ir gerinamas pasitikėjimas gydytoju, ligonis geriau laikosi jo nurodymų. Ligoniai dažnai tikisi emocinio palaikymo ir pagalbos iš gydytojo. Taigi kiekvienam gydytojui svarbu išmanyti ne tik somatinių ligų ypatumus, bet ir šiek tiek psichologiją bei psichoterapiją.

BATHE metodas - tai psichoterapinis metodas, kuris gali tarnauti ir kaip testas nerimui, depresijai bei stresui diagnozuoti ir vertinti. Metodas susideda iš 4 klausimų apie paciento aplinką, nuotaiką, problemas, gebėjimą valdyti situaciją, jis baigiamas empatišku padrąsinimu - tai trunka tik 1 minutę. Metodo BATHE taikymas padeda užmegzti ryšį su ligoniu, aptikti galimus psichikos sutrikimus, padrąsina konstruktyviai spręsti iškilusius sunkumus.

Vizito pas gydytoją metu, patartina leisti ligoniams minutę ar dvi „papasakoti savo istoriją” neįsiterpiant: taip ligoniui lengviau perteikti informaciją. Vėliau galima paklausti rūpimų klausimų. Daugelis ligonių mano, kad tinkamas gydymas apima ne tik medicininės problemos sprendimą, bet ir psichologinės būsenos įvertinimą.

Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)

KET yra struktūruota, į tikslą orientuota psichoterapija, kurios metu daugiausia dėmesio skiriama disfunkcinių minčių, emocijų ir elgesio nustatymui ir keitimui. Ji remiasi principu, kad mūsų mintys daro įtaką mūsų jausmams ir elgesiui, o keičiant neigiamus mąstymo modelius, asmenys gali išsiugdyti sveikesnius įveikos mechanizmus.

Kognityvinis restruktūrizavimas apima iracionalių ar iškreiptų minčių, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, nustatymą ir paneigimą. KET suteikia žmogui praktinių įveikos įgūdžių, kad jis galėtų veiksmingai susidoroti su streso, potraukio ir neigiamų emocijų valdymu. KET skatina įsitraukti į naudingą ir pasitenkinimą teikiančią veiklą, kuri pakeltų nuotaiką ir gerintų gyvenimo kokybę. KET suteikia įrankių ir strategijų, kaip veiksmingai išvengti atkryčio ir jį valdyti.

KET padeda šalinti pagrindines psichologines problemas, tokias kaip trauma, depresija, nerimas ar žema savivertė, nuodugniai tiriant asmens mintis, emocijas ir elgesį. KET suteikia praktinių įgūdžių ir priemonių, kad jie galėtų savarankiškai valdyti savo priklausomybę.

Alzheimerio Liga ir Demencija

2019 metų duomenimis, Alzheimerio ligos ir kitų demencijų paplitimas Europoje yra 188 atvejai/100 000 gyventojų. Skaičiuojama, kad šiuo metu tame pačiame regione demencija serga apie 8 milijonai gyventojų. Šiuo metu Alzheimerio liga nėra išgydoma. Didelis dėmesys kreipiamas į ligos prevenciją, o pastebėjus pirmuosius požymius - skiriami vaistai ir priemonės, lėtinančios ligos progresavimą ir gerinančios paciento gyvenimo kokybę.

Rizikos Veiksniai ir Simptomai

• Genetiniai veiksniai: ypač APOE4 alelio buvimas. Vieną APOE4 alelį turintys asmenys (heterozigotai) Alzheimerio liga suserga 3-4 kartus dažniau nei alelio neturintys.
• Atminties sutrikimai.
• Atpažinimo ir orientacijos problemos.
• Sprendimų priėmimo problemos.
• Apatija ir socialinis atsitraukimas.
• Elgesio pokyčiai.
• Kasdienės veiklos sunkumai.
• Judėjimo ir koordinacijos problemos.

Prevencija ir Gydymas

Viduržemio jūros dieta, turinti daug vaisių, daržovių, žuvies ir sveikųjų riebalų, gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir smegenų funkcijas. Lėtinis miego trūkumas ir stresas skatina neurouždegimą ir oksidacinį stresą smegenyse, didindami Alzheimerio ligos riziką.

Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT) - tai gydymo metodas, kai pacientas kvėpuoja 100% deguonimi didesnio nei atmosferos slėgio kameroje. HBOT gali turėti teigiamą poveikį tiek demencijos prevencijos, tiek gydymo atvejais.

Alzheimerio ligos prevencija apima daugelį aspektų, įskaitant sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, protinę veiklą ir gyvenimo būdo pokyčius.

Demencijos Rūšys

Gydytoja neurologė dr. V. Valeikienė išvardijo kelis senatvinės demencijos tipus ir atkreipė dėmesį, jog visų demencijų eiga yra progresuojanti:

• Pirminės degeneracinės demencijos. Jas sukelia degeneracinės nervų sistemos ligos. Šiai grupei priklauso Alzheimerio liga.
• Kraujagyslinės demencijos. Jas sukelia galvos smegenų kraujotakos ligos arba smegenų kraujotakos sutrikimai.
• Infekcinės kilmės demencijos.
• Tūrinių procesų sukeltos demencijos.

„Baltų Chalatų Baimė“

Dėl stiprios baimės moterys dažnai atidėlioja apsilankymą pas ginekologą metų metus, o tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Todėl svarbu ne tik atpažinti šią baimę, bet ir rasti būdų, kaip ją įveikti.

Supratęs pacientės pažeidžiamumą ir jautrumą, gydytojas gali ją nuraminti, padrąsinti, paaiškinti, kas bus daroma, bei kokių pojūčių ji gali tikėtis procedūros metu. Sveikatos specialistui labai svarbu nevertinti moters baimės ir, juo labiau, nepradėti „gydyti“ gėdinant ar pamokslaujant. Toks elgesys ne tik nepadės, bet ir privers moterį jaustis kaltai, gėdingai, o baimė bei nepasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais dar labiau sustiprės.

Į pacienčių išgyvenamas baimės, drovumą, nepasitikėjimą reikėtų reaguoti neutraliai. Svarbu tai atpažinti, pripažinti ir priimti su atjauta bei supratingumu.

Patarimai Pacientams

• Pripažinti baimę sau ir nebijoti to pasakyti gydytojui.
• Išsakyti savo lūkesčius specialistui.
• Nepaisant baimės, vis tiek atlikti reikalingus profilaktinius tyrimus ir lankytis pas gydytoją bent kartą per metus, jei gydytojas nenurodė kitaip.
• Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite.
• Nebijokite klausti apie tai, ko galite tikėtis apžiūros ar tyrimo metu.
• Nebijokite pasakyti, kaip jaučiatės.
• Pasistenkite giliai kvėpuoti.

tags: #netinkamas #ligonio #elgesys #patarimai #slaugytoju #padejejoms