Įvadas
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra neatsiejama žmonijos istorijos dalis. Nuo seniausių laikų žmonės ieškojo būdų pakeisti savo sąmonės būseną - ar tai būtų dvasiniai ritualai, malonumo paieškos, ar tiesiog noras pabėgti nuo kasdienybės. Tačiau per šimtmečius įvairios kultūros, religijos ir istorinės aplinkybės formavo skirtingą požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas. Šiandien mes matome paradoksą: vienos medžiagos yra legalios ir plačiai priimtinos, o kitos - griežtai draudžiamos. Kaip tai atsitiko ir ką tai sako apie mūsų visuomenę? Šis klausimas verčia mus gilintis į kultūrinius, religinius ir istorinius veiksnius, kurie formuoja pasaulio požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas. Norėtųsi priminti, kad tabako rūkymas - labiausiai paplitusi priklausomybės liga, Tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardijama kaip Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką. Ši priklausomybė kelia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu kartu sudėjus visas kitas legalias ir nelegalias narkotines medžiagas.
Tabako Kilmė ir Paplitimas
Tabakas - bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis. Tabako tėvynė yra tropinė Amerika. Tabako vaisius - dėžutė, pilna labai smulkių pilkšvai rudų sėklų. Auginamas daigais, derlius - lapai. Vėliau tabako lapai ruošiami, vytinami, fermentuojami, džiovinami ir siunčiami į tabako fabrikus, kur juos atitinkamai susmulkina ir gamina cigaretes, papirosus, kt.
Europoje tabakas pasidarė žinomas, kai 1496 metais grįžę antrosios Cristoforo Colombo ekspedicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys. Iš pradžių nekaltu vaistu žaizdoms gydyti ar galvos skausmams malšinti laikytą tabaką elitas palaipsniui pradėjo rūkyti, uostyti ir kramtyti. Rūkymo žala suvokta iš karto, tačiau net ir tuomet tabakas buvo pradėtas naudoti kaip vaistas, malšinantis skausmą ir padedantis atsikratyti nuovargio, gydantis rožę ir pūlinius.
Po kurio laiko tabakas pasidarė madingas: iš pradžių - kaip uostomieji milteliai, paskui - kaip rūkalai. Tabaku prekiauti pasidarė pelninga, jo pasėliai vis plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo tradicijos. Pasidarė madingos elegantiškos uostomojo tabako dėžutės, išrastos pypkės, tabokinės, kt. Galų gale tabakas tapo tradicine žemės ūkio kultūra, kur jo pasėliams skiriamos vienos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai įėjo į daugelio žmonių gyvenimus.
Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Olandijoje ir kitose šalyse tabaką vartojo pasauliečiai ir dvasininkai, vyrai ir moterys. Kai kuriose šalyse bandyta jį uždrausti. LDK kaimynėje stačiatikiškoje Rusijoje nuo XVII a. pr. norėta tabako vartojimą uždrausti. Cerkvė manė, jog tabaką vartoti dievobaimingam stačiatikiui nedera, todėl draudimas formaliai veikė iki XVII a. Intensyvus nikotino, kaip ir alkoholio, vartojimas sukelia priklausomybę. Tabako vartojimą skatino įsitikinimas, jog jo dūmai padeda apsisaugoti nuo maro infekcijos ir gydytis užsikrėtus. Todėl daugelyje Europos šalių tabako vartojimas masiškai plito, rūkalių skaičius augo.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Vengrijoje tabako vartojimas paplito XVI a. pab. - XVII a. pradžioje. Panašiu metu tai nutiko ir Lenkijoje bei LDK. Tabakas jose tapo žinomas XVI a. II p., o XVII a. pr. prasidėjo masiškas vartojimas. Į Lenkiją bei LDK tabako vartojimas plito iš Rytų, ypač iš Turkijos, ir iš Vakarų - Anglijos, Ispanijos. Kaip ir kitose šalyse, LDK pirmiau tabakas paplito tarp bajorų, o apie XVII a. vid. ir tarp miestietijos.
Tabakas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK)
Tabakas LDK bajorijai tapo žinomas XVI a. II p., o apie XVII a. vid. paplito ir tarp miestietijos. Istorikas Jonas Matusas (1899-1962) spėja, jog valstiečiai tabaką vartoti bus pradėję XVII a. pabaigoje. Atrodo, jog iš pradžių diduomenė daugiau uostė, o prastuomenė daugiau rūkė tabaką.
Vilniaus vaivada (1762-1764, 1768-1790), kunigaikštis K. S. Nemažu tabako prekybos ir vartojimo centru buvo LDK sostinė Vilnius. Stasio Samalavičiaus surinkti duomenys rodo, jog jau XVII a. vid. pirkliai prekiavo dideliais tabako kiekiais. Jis buvo pardavinėjamas lapais ir pjaustytas. Šaltiniuose minimos įvairios jo rūšys (angliškas, braziliškas) ir kainos. Jis buvo importuojamas per Gdanską, Karaliaučių, Rygą. Pvz., tabako iš Olandijos įvežimas šiame uoste nuo XVII a. vid. ženkliai augo. XVIII amžiaus pab. LDK buvo prekiaujama jau 11 rūšių uostomuoju ir 8 rūšių rūkomuoju tabaku. Vietinis buvo pigiausias - jo svaras kainavo 18 grašių, o brangiausias buvo olandiškas „Knasteris“ - jo svaras kainavo 6 auksinus.
Tabako vartojimas nuo XVII a. pr. paskatino molinių pypkių gamybą Anglijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse. Iš čia, o XVIII a. ir iš kitų gamybos centrų Prūsijoje, jos buvo eksportuojamos į kitas Europos šalis, taip pat ir į LDK. Tai liudija rasta pypkių degimo krosnies dalis bei 132 brokuotos, penkių tipų pypkės ir jų fragmentai, pypkių degimo ir glazūravimo laikikliai. Vilniaus valdovų rūmų teritorijos kasinėjimų metu rasta per 600 molinių pypkių, datuojamų XVII a. Apskritai XVII-XVIII a. kultūriniuose sluoksniuose yra randamos tiek trumpesnės, turkiško tipo (iš rusvojo molio), tiek ilgesnės, olandiško tipo (iš baltojo molio - kaolino) pypkės. XVII amžiaus II p. Vilniaus šaltiniuose dažnai minimos „ukrainietiškos“ ir kitokios pypkės. Jų kainos svyravo nuo kelių grašių iki kelių auksinų. Paprastesnės ir pigesnės pypkės buvo gaminamos iš medžio.
Galima sutikti su tyrėjo išvada, kad „XVII a. I p. Polocke ir Vilniuje turėjo būti tabako žymi apyvarta, jei valdžia manė gausianti pelno, ją monopolizuodama - išnuomodama“.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
J. Matusas spėja, jog valstiečiai tabaką vartoti bus pradėję XVII a. pab., o „paplitęs ir įsigyvenęs“ jis turėjo būti XVIII amžiuje. Buvo daugiausia vartojamas pačių užauginamas tabakas, o tai buvo perimta iš bajorų dvarų. 1791 metų LDK iždo sutartyje su tabako tiekėjais draudžiama vietoje išaugintą tabaką apdirbti ir pardavinėti. Taigi XVIIII a. pab. tabako vartojimas buvo apėmęs visus visuomenės sluoksnius, elitą ir paprastus žmones. Tabokinė tapo vos ne privalomu vyro aksesuaru. XVIII amžiaus pab. ši takoskyra išnyko. Tabako kramtymas plačiau nepaplito.
Prekybos tabaku svarbą valstybės iždui jau XVII a. vid. liudija tai, jog daugelyje Europos šalių (1661 m. ir LDK) buvo paskelbtas prekybos tabaku monopolis, paskirtas jo administratorius. 1669 metais šis verslas buvo išnuomotas. Tabako mokesčio administravimas nesisekė. Monopolis rūkomajam ir uostomajam tabakui įvestas tik 1775 m. (Lenkija) ir 1776 m. (LDK). Didelių pajamų dėl nedidelio pardavimo bei blogo administravimo ir šį kartą jis nedavė.
Tabako vartojimo aspektu LDK priklausė tai pačiai kultūrinei sferai kaip ir Vakarų Europa.
Tabako Vartojimas Šiandien: Pasaulinė Problema
Plintantis tabako vartojimas tampa vis aktualesne pasaulio gyventojų sveikatos problema dėl didėjančio sergamumo ir mirtingumo nuo tabako sukeltų ligų. Pasaulyje rūko apie 1 mlrd. vyrų, t. y. 35 proc. išsivysčiusių ir 50 proc. besivystančių šalių gyventojų. Rūkančių moterų yra apie 250 mln. - 22 proc. išsivysčiusių ir 9 proc. besivystančių šalių gyventojų.
Lietuvos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas paskelbė duomenimis, gautus iš įmonių, turinčių licencijas verstis didmenine prekyba tabako gaminiais: per 2014 metus įmonėms, turinčioms mažmeninės prekybos licencijas, realizuotų cigarečių skaičius, palyginti su 2013-aisiais, padidėjo net 0,4 proc.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Didėjant rūkančiųjų skaičiui, per ateinančius metus pasaulyje pranašaujama rūkymo epidemija. XX amžiuje tabako vartojimas lėmė apytiksliai 100 mln. mirčių. Manoma, kad XXI amžiuje mirčių skaičius dėl rūkymo pasieks 1 mlrd. Didelė dalis šių mirčių bus dėl plaučių, širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų bei onkologinių ligų.
Šiuo metu Lietuvoje rūko apie 53 proc. vyrų ir apie 16 proc. moterų. Per pastaruosius 5 metus vis daugiau rūko jaunų (25-29 metų) moterų ir šis rodiklis padidėjo nuo 5 proc. iki 17,9 proc. Apmaudu, bet net 61,5 proc. 15-16 metų moksleivių yra bandę rūkyti, iš jų 25 proc. rūko nuolatos.
Žala Organizmui ir Priklausomybė
Rūkant tabaką, susidaro dujų ir įvairių dalelių. Pačiuose tabako produktuose yra apie 4 tūkst. cheminių medžiagų. Iš jų 40 yra gerai žinomos medžiagos, galinčios sukelti vėžį. Svarbiausios rūkant susidariusios dujos yra: anglies monoksidas ir dioksidas, azoto oksidai, amoniakas, vandenilio cianidas ir dalelės - nikotinas, vanduo, dervos.
Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga. Prie jos priprantama kaip prie bet kokio narkotiko. Rūkantiesiems atsiranda potraukis ir priklausomybė. Taip atsitinka dėl to, kad nikotinas, stimuliuodamas galvos smegenų veiklą, trumpam sumažina nuovargį, padidina darbingumą, sukelia pakilią nuotaiką, suteikia malonumo ir pasitenkinimo jausmą. Nikotinas dalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje ir tampa būtinas.
Anglies monoksidas yra bekvapės, bespalvės ir nuodingos dujos. Jos susijungia su hemoglobinu ir taip pablogina audinių aprūpinimą deguonimi, todėl ląstelių funkcijos sutrinka. Dervos priskiriamos stipriausioms medžiagoms, galinčioms sukelti vėžį. Į jų sudėtį įeina tokios vėžį sukeliančios medžiagos kaip benzenas, toluenas, naftalinas, asilenas, kt. Ant cigarečių pakelių gamintojai paprastai nurodo maždaug 10 mg dervų kiekį, bet atlikus testus nustatyta, kad faktiškai jis būna perpus ar net 3 kartus didesnis.
Reguliaraus rūkymo padariniai sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, patenkančių į organizmą kenksmingųjų medžiagų kiekio, rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl nevisiems rūkaliams rūkymo sukelti padariniai pasireiškia vienodai. Tabako dūmai labiausiai pažeidžia kvėpavimo takus. Apie 80 proc. įkvėptos dervos susikaupia kvėpavimo takuose, daugiausiai trachėjoje ir stambiuosiuose bronchuose. Po 10-20 rūkymo metų pakinta visi bronchų gleivinės elementai. Todėl rūkymas yra vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Rizika susirgti plaučių vėžiu priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, amžiaus, kada pradėta rūkyti, rūkymo trukmės, cigarečių rūšies, dūmų įkvėpimo gylio. Santykinė mirštamumo nuo plaučių vėžio rizika rūkaliams išauga 9-14 kartų, o jei surūkoma daugiau nei 40 cigarečių per dieną - net 19-24 karto, palyginti su nerūkančiaisiais. Metus rūkyti, tikimybė susirgti plaučių vėžiu smarkiai sumažėja tik po 5 metų, tačiau išlieka didesnė nei niekada nerūkiusiems asmenims.
Tabako rūkymas tiesiogiai ir netiesiogiai sukelia lėtinį bronchitą, gerklų, burnos, lūpų, kasos, stemplės, skrandžio, šlapimo pūslės, kaulų čiulpų, gimdos kaklelio vėžį, išeminę širdies ligą, aortos aneurizmą, skatina cukrinio diabeto komplikacijas, kepenų cirozę, ūmines ir lėtines kvėpavimo takų infekcijas, skrandžio opas ir kitas sunkias ligas.
Ryšys tarp rūkymo, aterosklerozės išsivystymo bei širdies ir kraujagyslių ligų yra neabejotinas. Nustatyta, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 140 tūkst. žmonių, kurių mirties priežastimi įvardijamas rūkymas. Net 52 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos Šiaurės Amerikoje įvyksta dėl rūkymo. Tokie rodikliai aptinkami ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Miokardo infarkto rizika atitinkamai didėja su kiekviena surūkyta cigarete, priklausomai nuo nikotino dozės ir dažnio. Asmeniui, surūkančiam daugiau nei 40 cigarečių per dieną, yra 8 kartus didesnė rizika patirti miokardo infarktą.
Rūkymas nėštumo metu padidina aborto riziką pirmame nėštumo trimestre, sulėtina vaisiaus ir kūdikio raidą. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius.
Bendrasis rūkalių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų mirtingumą. Įvairių autorių duomenimis, rūkymas iki 10-25 metų sutrumpina gyvenimo trukmę. Nerūkantys žmonės vidutiniškai 7,5 metų gyvena ilgiau.
Rūkymo Neurofiziologija ir Priklausomybė nuo Nikotino
Rūkyti dažniausiai pradedama paauglystėje. Pradėjus reguliariai rūkyti, greitai adaptuojasi neurofiziologiniai mechanizmai, todėl rūkymas tampa įpročiu. Dažnai rūkant, nikotinas greitai atkeliauja į arterinę kraujotaką, patenka į galvos smegenų kamieną ir prisitvirtina prie α4β2 nikotininių acetilcholino receptorių. Šiuos receptorius veikia nikotino ligandas, dėl to aktyvinamas jonų transportas ir neuronų stimuliacija. Nervinė stimuliacija smegenų kamiene skatina dopamino ir kitų neurotransmiterių (serotonino, gliutamato ir γ-amino sviesto rūgšties) atsipalaidavimą smegenų pusrutuliuose. Žmogaus smegenys greitai pripranta prie reguliarios nikotino receptorių stimuliacijos ir padidėjusių dopamino, kitų veiksnių organizme. Sumažėjus nikotino stimuliacijai ir dopamino bei kitų neurotransmiterių koncentracijai, kyla noras vėl užsirūkyti.
Priklausomybę nuo bet kurios narkotinės medžiagos iš dalies lemia medžiagos vartojimo greitis. Įkvėpus tabako dūmų, nikotinas greitai atgabenamas į arterinę kraujotaką. Tokį pristatymo procesą palengvina specialiai sukurta cigaretė. Rūkant nikotino koncentracija arterinėje kraujotakoje yra 10 kartų didesnė nei veninėje.
Priklausomybės nuo nikotino simptomai išsivysto jau po kelių valandų užrūkius paskutinę cigaretę. Simptomai būna skirtingi: vieni gali pasireikšti labai trumpai, kiti užtrunka kelis mėnesius.
Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su tabako vartojimu, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Tabako sudėtyje esanti nikotinas veikia smegenų neurotransmiterius, tokius kaip dopaminas, kuris yra atsakingas už malonumo jausmą. Ši medžiaga gali sukelti priklausomybę, o tai lemia pakitimus smegenų struktūroje, ypač tose srityse, kurios yra atsakingos už emocijas, atmintį ir elgesį. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką apima įvairius psichologinius ir elgesio pokyčius, kurie atsiranda dėl nikotino vartojimo ir priklausomybės.
Klinikinė Problema - Didėjantis Tabako Vartojimas
Blogiausia, kad į šį žalingą įprotį mūsų visuomenė žiūri pro pirštus ir nepagalvoja, kad tai yra viena narkomanijos formų. Nepaisant to, kad tiek žiniasklaidoje ar televizijoje, tiek viešose vietose dažniau kalbama ir perspėjama apie rūkymo pavojų, gydytojai nepastebi pacientų iniciatyvumo mesti rūkyti. Tikėtina, kad neurofiziologinių žinių nesupratimas ir neteisingas suvokimas apie nikotino veiksmingumą lemia nesidomėjimą rūkymo žala. Kiekvieno gydytojo pareiga yra suteikti suprantamą ir tikslią informaciją apie rūkymo poveikį organizmui, nes rūkymas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis daugelį plaučių bei širdies ir kraujagyslių ligų.
Tabako Pramonės Įtaka ir Apgaulės
Atrodo, kad šįkart socialinė reklama neperspaudžia, o tabako kompanijos iš tiesų pasiryžusios užtikrinti savo verslo sėkmę bet kokiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, jei atsiverstumėte kompanijos „Philip Morris“ interneto svetainę ar socialinių tinklų paskyras, pamatytumėte, kad dabar jos moto yra „ateitis be dūmų“ (angl. smoke-free future). Skamba kiek ironiškai, tiesa? Tabako kompanijos mėgsta pūsti dūmus į akis ne tik vartotojams, bet ir politikams.
Visgi bene garsiausiai nuskambėjęs tabako industrijos lobizmo atvejis nutiko tūkstantmečio pradžioje Čekijoje. Tąkart kompanija „Phillip Morris“ parengė analitinę studiją, kurios išvada skelbė, kad Čekijos Respublika gauna finansinės naudos dėl ankstyvų rūkalių mirčių. Tokia išvada buvo grindžiama teiginiais, kad valstybės biudžetas sutaupo lėšas, kurias turėtų skirti velionių sveikatos priežiūrai, pensijoms ir apgyvendinimo išlaidoms.
Dar vienos skandalingos istorijos centre šiemet atsidūrė kitas tabako industrijos banginis - „British American Tobacco“. Kompanijai buvo skirta 635 milijonų dolerių bauda už tai, kad ši, nepaisydama tarptautinių sankcijų, dešimtmetį pardavinėjo cigaretes Šiaurės Korėjoje. Tai buvo didžiausias Šiaurės Korėjai nustatytų sankcijų pažeidimas istorijoje. Šiems veiksmams kompanija buvo sukūrusi sudėtingą schemą, kurioje dalyvavo kitos bendrovės, ir tokiu būdu uždirbo daugiau nei 400 milijonų dolerių.
Taigi vartodami tabako gaminius netampate šauniu herojumi, panašiu į kaubojų. Veikiau kenkiate savo ir aplinkinių sveikatai, o galbūt dar ir prisidedate prie organizuoto tarptautinio nusikalstamumo ar remiate autoritarinius režimus.
Gydytojo Pareiga - Padėti Mesti Rūkyti
Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kurią įveikti be pagalbos pajėgia tik maža dalis rūkalių, todėl daugumai reikalingas gydymas. Pagalba metantiesiems rūkyti yra vienas veiksmingiausių būdų, padedančių sumažinti mirčių skaičių. Kiekvienas gydytojas, nesugaišęs daug laiko, gali padėti rūkantiems pacientams. Įrodyta, kad vien gydytojo patarimas padidina tikimybę, kad mesti rūkyti pavyks sėkmingai. Ketinančiojo mesti rūkyti konsultacijai reikėtų skirti kuo daugiau laiko. Tyrimais patvirtinta, kad tarp konsultacijos trukmės ir metimo rūkyti sėkmės yra tiesioginė priklausomybė. Net minimali konsultacija (iki 3 min.) sėkmės tikimybę padidina iki 1,6 karto, o intensyvi (ilgesnė kaip 10 min.) - iki 2,7 karto.
Pacientui nerūkius 6-8 val., nikotino koncentracija kraujyje sumažėja 75 proc., žmogus pajunta abstinencijos požymius: nerimą, įtampą, dirglumą, depresiją, nuovargį, sutrikusį miegą ir dėmesio koncentraciją, pagerėjusį apetitą, padidėjusį kūno svorį, prakaitavimą, galvos svaigimą. Nikotino abstinencijos simptomai greitai progresuoja, stipriausi būna praėjus 24-36 val. po paskutinės surūkytos cigaretės. Ryškiausi nikotino abstinencijos simptomai trunka 7-10 dienų. Maždaug per 2 savaites jie pamažu išnyksta, todėl rūkaliams reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti jų motyvaciją, kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti rūkyti, reikalinga įvairaus lygio medicininė ir psichologinė pagalba (gydytojo konsultacija, farmakologinis gydymas, psichoterapija, anoniminės grupės, pagalbos telefonai, kt.).
Medikamentinis priklausomybės nuo nikotino gydymas padidina sėkmingų bandymų mesti rūkyti skaičių ir sumažina nikotino abstinencijos simptomus. Vaistais rekomenduojama gydyti vidutinę ir didelę priklausomybę nuo nikotino. Pacientai, kurie surūko mažiau kaip 10 cigarečių, nėščios moterys, vaikai ir paaugliai turėtų mesti rūkyti be medikamentų. Pirmo pasirinkimo vaistai: pakaitinė nikotino terapija, bupropionas, vareniklinas.
Pakaitinę nikotino terapiją sudaro pleistrai ir kramtomoji guma. Paskyrus pakaitinę nikotino terapiją, rūkyti negalima. Jei pasirenkamas gydymas nikotino pleistrais, būtina gydyti 8 savaites, dozę mažinti po 4, 2 ir dar po 2 savaičių.
Tyrimai parodė, kad rūkantys žmonės labiau linkę į depresiją, juos dažniau vargina bloga nuotaika. Bupropionas yra atipinis dopaminerginį ir adrenerginį poveikį turintis antidepresantas. Mokslininkai išsiaiškino, kad buropionas antagonistiškai veikia nikotino receptorius ir blokuoja sustiprintą nikotino poveikį, todėl jis gali būti vartojamas norint mesti rūkyti. Bupropionas tinka pacientams, norintiems sumažinti rūkymo dažnį arba visiškai nustoti rūkyti. Pradėti vartoti vaistą reikia 2 savaites iki rūkymo metimo datos
Vareniklinas, dalinis α4β2 nikotininių acetilcholino receptorių agonistas, yra veiksmingas vaistas pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Stimuliuojant šiuos receptorius, vareniklinas sukuria į nikotiną panašų poveikį ir, manoma, mažina norą rūkyti bei kitus su rūkymo metimu susijusius simptomus. Skirtingai nei pakaitinė nikotino terapija, vartojant vareniklino, jaučiamas mažesnis malonumas rūkant cigaretę. Vartoti vareniklino pradedama 1 savaitę iki rūkymo metimo datos. Jei pacientui nepavyksta mesti rūkyti po 12 savaičių, vareniklino skiriama dar tokį pat gydymo laikotarpį, siekiant palaikyti didesnę rūkymo abstinencijos trukmę.
Sveikatos Pokyčiai Metus Rūkyti
- Po 20 min. susinormalizuoja kraujo spaudimas ir pulsas.
- Po 8 val. kraujyje perpus sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsisotinimas deguonimi, pradeda mažėti širdies priepuolio tikimybė.
- Po 24 val. anglies monoksidas pasišalina iš organizmo, plaučiai pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo.
- Po 48 val. nikotinas pasišalina iš organizmo, todėl pagerėja uoslės ir skonio jutimai.
- Po 72 val. pagerėja kvėpavimas, atsiranda daugiau energijos.
- Po 2-12 savaičių pagerėja kraujo cirkuliacija organizme.
- Po 3-9 mėnesių sumažėja kosulys, dusulys, švokštimas.
- Po 5 metų perpus sumažėja širdies priepuolio tikimybė.
- Po 10 metų perpus sumažėja plaučių vėžio tikimybė, o širdies priepuolio tikimybė tampa tokia pat kaip ir niekada nerūkiusio žmogaus.
Alternatyvos ir Naujos Formos: Ar Jos Saugesnės?
Kad kaitinamasis tabakas ir elektroninės cigaretės yra priemonės, kurias renkasi ir tie, kurie ilgus metus rūkė įprastas cigaretes, tikėdami, kad ši naujovė yra saugesnė alternatyva - šiandien jau nieko nestebina. Gausu įvairių reklaminių žinučių ir triukų, sakančių, kad šios priemonės ne tik yra sveikesnės, bet gali ir padėti atsikratyti priklausomybės. Vis dėlto, realybė yra visai kitokia. Kiekviename tokiame prietaise galima rasti tabako veikliosios medžiagos nikotino, kuris būtent ir sukelia priklausomybę. O ir tyrimų dėl žalos sveikatai trūksta, apie tai, medikų bendruomenės vertinimu, bus galima kalbėti tik praėjus keliems dešimtmečiams. Tad norintys mesti rūkyti apsirinka - bėgdami nuo vilko, „užšoka“ ant meškos.
„Jokie alternatyvūs nikotino tiekimo produktai nėra patvirtinti kaip sveikesni ar veiksmingos priemonės norint mesti rūkyti. Tam trūksta patvirtinančių mokslinių įrodymų. Bet koks rūkymas yra žalingas, todėl žmonės turėtų visiškai mesti rūkyti, o ne ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų“, - pabrėžia G. Belian.
Lygindamas įprastas cigaretes su alternatyvomis, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius aiškina, kad uždegus įprastą cigaretę ir tabakui įkaitus iki itin aukštos, daugiau nei 600 laipsnių temperatūros, vyksta begalė cheminių reakcijų, kurios suformuoja tūkstančius cheminių medžiagų, kurių didžioji dauguma yra nuodingos. Viena tokių - dervos, kurias gydytojai pripažįsta kaip vieną kenksmingiausių cigarečių dūmuose randamų medžiagų. O štai kaitinamojo tabako gaminiai, kaip nurodo ir pats pavadinimas, ne dega, o kaista. Kadangi nevyksta degimo procesai, pavyksta išvengti kenksmingųjų dervų. Vis dėlto, gydytojas skuba pastebėti, kad šis gaminys nebūtinai yra sveikesnis. Tas pats pasakytina ir apie elektronines cigaretes - aišku viena, kad skysčio, kurį garų pavidalu traukia tiek jaunimas, tiek užkietėję rūkaliai, sudėtyje yra begalė įvairiausių cheminių medžiagų, kurios neigiamai veikia žmogaus organizmą. O tyrimų čia taip pat nėra tiek, kad būtų galima teigti, jog ši alternatyva ne tik sveikesnė, bet ir padės išgydyti priklausomybę.
tags: #priklausomybe #nuo #tabako #istorijos