Transakcinė analizė (TA) - tai šiuolaikiška ir lengvai suprantama asmenybės psichologijos teorija, nagrinėjanti žmonių mąstymą, jausmus bei elgesį. Tai efektyvus psichoterapijos būdas, padedantis asmenybei bręsti ir keistis. TA teorija pateikia požiūrį, kuriame atsispindi vidinis (psichologinis), išorinis (elgesio) ir bendravimo (tarpasmeninis) lygiai. Ši teorija nagrinėja žmogaus asmenybę, komunikaciją, gyvenimo pozicijas, išskiria gerovės lygius, kalba apie paglostymų ir niuksų reikšmę, išskiria ego būsenas, pateikia laiko struktūrizavimo rūšis, psichologinius žaidimus, kalba apie autentiškas emocijas ir reketinius (autentiškas emocijas pakeičiančius) jausmus, gyvenimo scenarijus ir kt.
Transakcinės analizės ištakos ir kūrėjas
Transakcinės analizės teoriją 1950-1960 m. išvystė Ericas Berne'as ir jo kolegos. Jų nuomone, tuo metu daug dėmesio buvo skiriama žmogaus psichinių procesų tyrinėjimui ir per mažai tarpasmeninių santykių psichologijai. Iš pradžių TA teorijos kūrėjai šį mokslą pavadino socialine psichiatrija ir taikė grupiniam pacientų gydymui.
Ericas Berne (1910-1970) - amerikiečių psichiatras, didžiąją dalį savo gyvenimo dirbo privačioje praktikoje Karmelo mieste, JAV, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Jis metė iššūkį froidistinėms sąvokoms, kas jam kainavo kolegų psichoterapeutų nepasitikėjimą ir nepripažinimą. Tradicinės psichoterapijos bendruomenės atstovai nepripažino TA, nes ji nukrypo nuo S. Froido teorijos, vis dėlto iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio dėl savo gana paprasto modelio daugelis jos terminų ir sąvokų buvo priimti terapeutų praktikų kaip jų atskirų psichoterapijos metodų dalis. Šios krypties populiarumas JAV vėliau pradėjo nykti, tačiau išaugo kitose pasaulio dalyse.
Transakcinės analizės esmė ir tikslai
Transakcinė analizė (TA) - psichoterapijos sistema, padedanti žmogui pakeisti situacijos neatitinkantį elgesį, išmokti valdytis ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei savarankiškai rinktis tikslus ir kurti savo likimą. Galutinis analizės tikslas - išmokyti žmogų gyventi iki galo realizuojant save ir būti laimingam besikeičiančiame pasaulyje.
E. Berne'o nuomone, žmonių bendravimas yra transakcija - t. y., apsikeitimas tam tikromis vertėmis. Dažnai transakcijų metu žmonės siekia daugiau gauti, negu duoti, o kartais nori priversti kitus mokėti už savo klaidas. Tokias situacijas E. Berne pavadino „Žaidimais". Dvi populiariausios E. Berne knygos - tai „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ ir „Žmonės, kurie žaidžia žaidimus“.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinė gerovė: Vaido Arvasevičiaus perspektyva
Transakcinės analizės teorijos požiūriu, kiekvieną mūsų pasakytą frazę galima priskirti vienai iš trijų mūsų vidinių būsenų, kurias E. Berne pavadino Tėvu, Suaugusiu ir Vaiku. Kitaip tariant, tai yra tarsi trys ego būsenos, trys skirtingi bendravimo lygiai, vieną iš kurių mes pasirenkame konkrečioje situacijoje.
Ego būsenos transakcinėje analizėje
TA teigia, kad žmogaus psichikoje atskirai veikia trys dalys - tėvas, vaikas ir suaugęs asmuo. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad viename žmoguje vienu metu yra trys asmenybės būsenos, tačiau jos pasireiškia ne visos kartu vienu metu, o atskirai po vieną.
Kokioje Ego būsenoje konkrečiu momentu yra žmogus mes galime spręsti iš to, kaip žmogus elgiasi, kaip jaučiasi ir kokios tuo metu mintys yra jo galvoje. Grafiškai ego būsenas galime pavaizduoti, kaip trijų vienas ant kito sukeltų apskritimų darinį.
Tėvas: Iš Tėvo būsenos kreipiamės tuomet, kai remiamės žiniomis ar įsitikinimais, kuriuos mes gavome iš kitų ir patys to nesame patikrinę savo praktika. Kaip tik todėl šie mūsų posakiai formuluojami kategoriškai, iš autoriteto pozicijų, neleidžiant šiais mūsų teiginiais abejoti ar juos svarstyti, ir jie pasakomi dažniausiai kaip draudimai, nurodinėjimai ar vertinimai kitų atžvilgiu. Paprastai šie posakiai pasižymi plačiais apibendrinimais, jiems trūksta argumentacijos.
Iš Tėvo pozicijos mes vertiname, nurodinėjame, patarinėjame, kritikuojame, pagiriame. Tėvo būsenoje mes žinome, kas yra gerai ir kas yra blogai. Mes galvojame, jaučiame ir veikiame taip, kaip elgėsi vaikystėje tėvai ar kiti mums reikšmingi asmenys. Tėvo būsena gali būti dvejopa:
Taip pat skaitykite: Psichoterapija meilės ligai gydyti
Kritikuojantis tėvas: Būdinga normos, draudimai, taisyklės.
Globojantis tėvas: Būdinga paskatinimas, patapšnojimas per petį, pasirengimas suteikti pagalbą.
Suaugęs: Suaugusio būsena - tai mūsų posakiai, kurie yra paremti mūsų patyrimu, apmastyti ir įvertinti sąmoningai. Šie posakiai dažniausiai išreiškia mūsų pastebėjimus ar išvadas, padarytas savarankiškai, nusako mūsų patyrimą ar įvykius, kurių liudytojais mums teko būti. Tokie sakiniai formuluojami konkrečiai, argumentuojami pavyzdžiais ir nėra kategoriški, o atvirkščiai - pripažįsta, kad kitas žmogus gali turėti kitokį patyrimą ir kitokias išvadas iš to patyrimo padaryti. Suaugusiojo būsenai nebūdingos emocijos. Stengiamės objektyviai įvertinti faktus ir būti nešališkais. Suaugusiojo būsena naudinga, kai tenka aptarinėti probleminius klausimus, diskusijos metu. Suaugusiojo būsena nepriklauso nuo amžiaus. Ji paremta mūsų patirtimi, turima informacija, sąmoningais sprendimais. Šioje būsenoje, anot E. Berne, veikiama įvertinant realybę, savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. Tuomet mes būname dalykiški, objektyvūs, dėmesingi, sugebame išklausyti kitą. Priimdami sprendimus, remiamės ne nuostatomis, stereotipais, o faktais, jų lyginimu. Sakiniai formuluojami be emocijų, konkrečiai, jiems būdinga argumentacija, užduodami atviro tipo klausimai.
Vaikas: Iš Vaiko pozicijos kyla pasakymai, kurie išreiškia tiesiog dabar atsiradusius pojūčius, norus ir išgyvenimus. Tokie posakiai yra spontaniški, niekaip neargumentuojami. Vaiko būsenai būdingos emocijos, kūrybinis polėkis, improvizacija, maištavimas. Šioje būsenoje mes elgiamės taip kaip elgdavomės vaikystėje. Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar berniuką, kuriais mes buvome vaikystėje. Ši būsena gali būti labai įvairi, nes ir vaikai būna labai įvairūs.
Bendravimas iš Vaiko būsenos neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. Anot E. Berne, tai asmenybės dalis, kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą, išgyventi meilę ir kt.
Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo priklausomybių per psichoterapiją
Vaiko būsenos gali būti:
Laisvas, natūralus Vaikas: Mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos, esame spontaniški, smalsūs, žaismingi, natūralūs, nelogiški, svajingi, tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas, nepaklusnumas, nekantrumas, piktdžiugiškumas, egoizmas, tingumas.
Prisitaikantis Vaikas: Mes jaučiame gėdą ir kaltę, galime būti išsigandę, bejėgiai, delsiantys, susivaldantys, galvojame apie pasekmes. Mes laikomės susitarimų, normų, esame kuklūs ir nuolankūs, trokštame pagyrimo.
,,Mažasis profesorius“ Vaikas: Būname intuityvūs, kūrybingi, originalūs, be to, sugebantys manipuliuoti kitais: mes žinome, kada reikia verkti, norint ką nors pasiekti, kada - būti ramiems ir pan.
Transakcijos: bendravimo pagrindas
Svarbus yra ne tiek pačių ego būsenų įvardinimas, kiek transakcinės analizės pastebėjimas, kad vienu metu veikia tik viena būsena. Vadinasi, kai žmonės bendrauja, tai pasireiškia viena kuri nors ego būsena. Vadinasi, bendraujant dviem žmonėms, kiekvienas kalba iš savo ego būsenos. Bendravimas TA yra vadinamas transakcija.
TA pradininko E. Berno nuomone, paprasčiausias transakcijos variantas iš dviejų dalių: stimulo, kurį sukelia vienas pašnekovas, ir iš kito žmogaus reakcijos į tą stimulą.
Transakcijos gali būti:
Paralelinės: Jei pokalbį pradėjęs asmuo orientuojasi į vieną pašnekovo ego būsenų, pašnekovas ir atsilieps iš tos būsenos. Pavyzdžiui, vienas žmogus iš Suaugusiojo (S) būsenos klausia kito Suaugusiojo būsenos (S), kiek šiuo metu yra laiko. Pašnekintas žmogus pasižiūri į laikrodį ir iš S būsenos atsako, kad šiuo metu yra dvylika valandų trisdešimt penkios minutės.
Susikertančios: Reakcija neatitinka stimulo, komunikacija nutrūksta, jai atkurti būtina, kad vienas pašnekovų pakeistų savo ego būseną. Atrodo, kad pavaldinys ieško nemalonumų ir taip kalbėdamas jis greitai išves savo vadovą iš pusiausvyros. Matome, kad transakcijos vektoriai susikirto. Antroji E. Berno komunikacijos taisyklė sako, kad, esant susikertančiai transakcijai, komunikacija nutrūksta.
Paslėptos: Vienoks bendravimas vyksta socialiniu ir visai kitoks psichologiniu lygmeniu, t. y. kai tariamoje dviejų pašnekovų komunikacijoje reiškiasi bendravimo potekstė. Kaip klasikinis pavyzdys pateikiamas pardavėjo ir pirkėjo pokalbis. Šio bendravimo schemoje juodomis rodyklėmis pavaizduotas išorinis dviejų Suaugusiųjų bendravimas socialiniu lygmeniu, o raudona linija - realioji paslėpta komunikacija, kuri vyksta psichologiniu lygmeniu.
Kaip transakcinė analizė taikoma bendravimui ir santykiams gerinti
Akivaizdu, kad bendraujant reikia vengti susikertančių transakcijų. Jei pašnekovas iš Vaiko pozicijos prašo jūsų pagalbos, tai bus natūralu, jei atsakysite iš išmintingo Tėvo būsenos. O jei pašnekovas pats bando jus įvaryti į Vaiko būseną, tai nesigėdykite atsakyti iš Vaiko pozicijos. Transakcija „Vaikas→Tėvas“ - puiki startinė pozicija manipuliuoti kitais. Bendraujant reikėtų vengti naudoti paslėptas transakcijas, žeminančias kitą žmogų. Tačiau kitą pagirti ne tik tiesiogiai, bet ir paslėptai tikrai galima.
Geriausia naudoti tiesiogines paralelines transakcijas. Transakcija Tėvas-Tėvas (TT) padeda pasikeisti įspūdžiais, pasitarti. Transakcija Suaugęs-Suaugęs (SS) leidžia racionaliai išspręsti problemą, numatyti tolesnius veiksmus. Transakcija Vaikas-Vaikas (VV) padeda lengvai ir greitai artimiau susipažinti, užmegzti betarpišką draugišką kontaktą.
Gyvenimo scenarijus ir jo įtaka
Transakcinė analizė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus pasąmonėje turi savo gyvenimo planą, vadinamąjį gyvenimo scenarijų (jis formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir nuolat vykdomas kaip tėvų programa ir atsakas į ją).
Kuriant scenarijų, 3 metų amžiaus jau būna suformuotas būsimos asmenybės modelis, 4 metų - pagrindinis viso gyvenimo siužetas, o 7 - jau ir galutinai baigtas. Nuo 7 iki 12 metų, mokantis mokykloje, tobulinamos ir tvirtinamos atskiras siužeto detalės. Paauglystėje ieškoma ir vis atrandama savo lemties patvirtinimų. Jei tai trukdo asmenybės vystymuisi, tokį scenarijų reikia išsiaiškinti ir perrašyti. Tai gali būti bet kas, kas nuolat kartojasi gyvenime - piktnaudžiavimas alkoholiu, asmeniniai santykiai su netinkamais žmonėmis, įsipainiojimas į įvairias pavojingas situacijas, įstatymo pažeidimai, darbo nesėkmės, pagaliau nuolatinis pinigų trūkumas ir t. t.
Psichologiniai žaidimai
E. Berne'as išskyrė psichologinius žaidimus, kuriuos žmonės žaidžia bendraudami. Tai pasikartojantys bendravimo modeliai, kuriuose žmonės siekia pasąmoningų tikslų, dažnai susijusių su savo gyvenimo scenarijumi. Dalyvaudami šiuose žaidimuose, žmonės gali jaustis blogai, tačiau jie ir toliau juos žaidžia, nes tai patvirtina jų įsitikinimus apie save ir pasaulį.
tags: #psichoterapeutas #transakcine #analize