Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla diskusijos apie politikų priklausomybę vienai ar kitai partijai. Ši tema tampa ypač aktuali artėjant Seimo rinkimams, kai rinkėjai siekia kuo išsamiau susipažinti su kandidatų biografijomis ir politine praeitimi. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir patenkinti visuomenės poreikį žinoti, siūlomos įstatymų pataisos, kurios įpareigotų kandidatus į politikus deklaruoti bet kokią buvusią ir esamą partinę priklausomybę.
Priklausomybės partijoms deklaravimo būtinybė
Konservatorė Paulė Kuzmickienė teigia, kad tokį siūlymą Seimui nuspręsta teikti po to, kai paaiškėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda 1988 metais buvo komunistų partijos nariu, tačiau savo rinkiminėje anketoje šį faką nuslėpė. Pasak P. Kuzmickienės, rinkimų kodekse yra nurodoma, kokią informaciją turi kandidatai pateikti, tai tiesiog papildysime, kad šiuo atveju ir priklausymas partijai turi būti privalomai nurodomas. Tokia iniciatyva padėtų išvengti diskusijų, kilusių dėl G.Nausėdos priklausymo komunistų partijai.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė mano, kad kilusios viešos diskusijos patvirtina visuomenės poreikį žinoti apie renkamų politikų partinę praeitį. Pasak Seimo narės, svarbu, kad rinkėjas turėtų kuo išsamesnę politiko biografiją, o priklausymas partijai yra svarbus faktas. Ji pridūrė, kad tai neturėtų būti politiko apsisprendimui paliktas laukas. Įrašysime tai į įstatymą ir manau, kad tai išpildys labai svarbų rinkėjo lūkestį - suprasti, koks politikas kandidatuoja ir kokia yra jo politinė praeitis.
Politinių pažiūrų kaita ir vertybinis stuburas
Artėjant Seimo rinkimams, naujienų portalas „15min“ surinko duomenis, kurie parodė, kad iš 270 politikų, esančių parlamentinių partijų ir tų, kurioms apklausos pranašauja penkių procentų barjero įveikimą, sąrašų pirmuose trisdešimtukuose, politines jėgas, lyginant su ankstesniais rinkimais 2020 metais, pakeitė 70 kandidatų. Politologai teigia, kad įprastai Rytų Europoje partinė priklausomybė keičiama siekiant gero rezultato rinkimuose.
Tačiau partijas keičiantys politikai deklaruoja vertybinį artumą su dabartinėmis politinėmis jėgomis, gerus santykius su sąrašų vedliais. Anot jų, tai ir lemia sprendimus grįžti į politiką po pertraukos arba tęsti darbus Seime su naujomis politinėmis jėgomis.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis teigia, kad daugiausiai politikų, atėjusių iš kitų partijų, turi pirmąkart Seimo rinkimuose dalyvaujančios Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“. Jis taip pat pažymėjo, kad yra terminas tokioms partijoms atskirti, angliškai tai vadinama ne nauja partija, o recycled party, perdirbta partija.
„Demokratų“ kandidatė Irena Šiaulienė, kuri nuo 1992 iki 2020 metų dirbo Seime, paskutinįkart į parlamentą pateko su Lietuvos socialdemokratų partija, po šios skilimo 2018-aisiais prisijungė prie Lietuvos regionų partijos, kuri tuomet vadinosi Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Dabar ji Seimo narės mandato siekia su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. I. Šiaulienė tvirtino neišsižadanti praeities socialdemokratų partijoje: „Joje aš dalyvavau sąmoningai ir sąžiningai“.
Teisininkė Laura Radzevičiūtė, kuri keliolika metų iki 2020-ųjų Seime dirbo parlamentarų patarėja, taip pat ėjusi įvairias pareigas privačiame ir viešajame sektoriuose, į parlamentą siekia patekti su Lietuvos regionų partijos sąrašu. L. Radzevičiūtė teigia, kad tokie lyderiai kaip Živilė Pinskuvienė ir Jonas Pinskus įkvepia ją savo rūpesčiu žmonėmis ir realiais darbais, o ne tik pažadais.
Seimo narys Zenonas Streikus, kuris su Lietuvos regionų partija dalyvauja rinkimuose, anksčiau parlamente dirbo „valstiečių“, socialdemokratų gretose, o iki 2024-ųjų priklausęs Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, teigia, kad jam artimos pamatinės šeimos, kalbos, kultūros ir žemės vertybės. Z. Streikus taip pat sakė niekada nenorintis grįžti ir pas socialdemokratus, nepaisant to, kad jie yra artėjančių rinkimų favoritai.
Nuo 2000-ųjų su vienos kadencijos pertrauka Seime dirbantis Artūras Skardžius porą metų priklausė Darbo partijai, prieš tai - nuo socdemų atskilusiai Regionų partijai, socialdemokratams, Naujajai sąjungai. A. Skardžius tvirtino nebeketinęs tęsti politiko karjeros po šios kadencijos, bet pamatęs galimybę - naują politinę jėgą, kurios žmones pažįsta seniai.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Buvęs Seimo vicepirmininkas Mindaugas Bastys į parlamentą vėl bando patekti su Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, priklausančia rinkiminei „Taikos koalicijai“. Jis yra buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos nariu. M. Bastys teigia, kad šiandien matydamas, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, negali taikstytis su formuojama neapykanta, patyčiomis, karo kurstymu ir daug negerų dalykų, kurie mane kaip žmogų, kaip pilietį neramina.
Politologų įžvalgos
Politologas M. Jastramskis teigia, kad politikus keisti partijas motyvuoja trys pagrindiniai elementai: perrinkimo siekis, nepasitenkinimas dėl postų ir ideologinės priežastys. Pasak politologo, jei kalbame apie Vidurio ir Rytų Europos demokratijas, ten dažniausiai motyvacijos labiau būna susijusios su rinkimais ir su postais. M. Jastramskio teigimu, iš vienos pusės, galima sakyti, kad politiniai perbėgėliai neturi vertybinio stuburo. Iš kitos pusės, daugelio partijų kampanijos yra paremtos panašiais pažadais.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
tags: #priklausomybe #politinei #partijai