Šokiruojanti tiesa apie priklausomybę turinčių asmenų teises Lietuvoje – ką privalote žinoti!

Šiame straipsnyje aptariamos priklausomybę turinčių asmenų teisės Lietuvoje, remiantis galiojančiais įstatymais ir teisės aktais. Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų Lietuvoje yra laikoma psichikos liga, dar vadinama priklausomybės liga. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su priklausomybę turinčių asmenų teisėmis, įskaitant nedarbingumo pažymėjimų išdavimą, konfidencialumo užtikrinimą, farmakoterapinį gydymą, psichosocialinę reabilitaciją ir medicinines apžiūras.

Nedarbingumo pažymėjimai

Gydymosi specializuotoje priklausomybės ligų stacionarinėje įstaigoje, turinčioje licenciją teikti narkologijos priežiūros paslaugas, laikotarpiu, įskaitant reabilitaciją, asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, bet ne daugiau nei 28 kalendorinėms dienoms. Ši nuostata yra svarbi, nes leidžia asmenims gauti reikiamą gydymą neprarandant pajamų ir darbo vietos.

Konfidencialumo užtikrinimas

Pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus, asmens pageidavimu, gydymo paslaugos teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Tai reiškia, kad asmenys, kurie kreipiasi dėl priklausomybės gydymo, gali būti tikri, kad jų asmeninė informacija bus apsaugota. Ši nuostata yra ypač svarbi siekiant sumažinti stigmą, susijusią su priklausomybe, ir paskatinti asmenis kreiptis pagalbos.

Konfidencialumo užtikrinimą reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V‑178 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010‑03‑16, Nr.

Farmakoterapinis gydymas

Pagal LR galiojančius įstatymus, gydymas farmakoterapija taikomas tik pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tai yra svarbu siekiant užtikrinti tinkamą vaistų skyrimą ir kontrolę. Pakaitiniai opioidiniai vaistiniai preparatai vartojami medicinos personalo akivaizdoje. Tačiau, socialinio darbuotojo (atvejo vadybininko) ir gydytojo sprendimu vaistai gali būti išduodami pacientams išsinešti šiais atvejais:

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Esant stabiliai remisijai (mažiausiai 3 mėnesius pacientas nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų (išskyrus vartojamas gydytojui paskyrus), pacientas dirba ar nuosekliai siekia įsidarbinti, noriai bendradarbiauja įgyvendinant gydymo planą).
Esant sunkiai sveikatos būklei.
Švenčių dienomis ir sekmadieniais.

Jei pacientui reikia išvykti į kitą Šengeno valstybę (dėl kitų atvejų sprendžiama individualiai, surinkus informaciją apie galimybes), preparatai jam išduodami kartu su specialia pažyma, leidžiančia vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines medžiagas. Pažyma galioja visą kelionės laiką, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

Šias nuostatas reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. V‑653 „Dėl pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“(Žin., 2007, Nr.
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymas.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymas.

Psichosocialinė reabilitacija

Į psichosocialinę reabilitaciją asmenį siunčia gydantis gydytojas psichiatras, remdamasis teisiniuose aktuose nustatytomis indikacijomis. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas. Į specialistų komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai (ergoterapeutas, kineziterapeutas, menų terapeutas ir kt.). Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Pradžioje gydytojas psichiatras kartu su asmeniu sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą, kuris, atsižvelgiant į asmens poreikius, pažangos vertinimo rezultatus ir specialistų rekomendacijas, gali būti koreguojamas ar papildomas.

Šią sritį reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas.
Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. įsakymas.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. A1‑25 „Dėl reikalavimų psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigoms, teikiančioms paslaugas asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.

Pažymos dėl sveikatos tikrinimo

Pagal LR galiojančius teisės aktus, asmenys, norintys užsiimti tam tikromis veiklos rūšimis (tarp jų - vairuotojai ir apsaugininkai), ar siekiantys įsigyti civilinį ginklą, privalo pateikti pažymą apie atliktą sveikatos tikrinimą pagal įstatymuose reglamentuotą tvarką. Sprendimą dėl pažymos išdavimo priima psichikos sveikatos centrai. Pirminių sveikatos priežiūros įstaigų (poliklinikų) gydytojai dažniausiai prašo pristatyti pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Tai reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas.