Šiame straipsnyje aptariami raminamieji vaistai, kurie nesukelia priklausomybės, bei pateikiama informacija apie priklausomybę sukeliančius raminamuosius vaistus ir kaip atskirti įprotį nuo priklausomybės. Taip pat aptariami antidepresantai, jų veikimo principai, rūšys, galimas šalutinis poveikis bei gydymo būdai.
Priklausomybę Sukeliantys Raminamieji Vaistai
Benzodiazepinai yra raminamųjų vaistų grupė, skirta miego sutrikimams, nerimui, alkoholio abstinencijai, depresijai gydyti. Vaistai sukelia itin stiprią priklausomybę. Specialistai pastebi, jog kas penktas lietuvis šiuos vaistus vartoja net gydytojui jų neskyrus ir tą daro ilgesnį laiką, nei rekomenduojama juos vartoti. Nerimą kelia ir statistika - kas penktas paauglys savo problemas taip pat sprendžia gerdamas gydytojo neskirtus raminamuosius preparatus.
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Svarbu suprasti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - nėra antidepresantai.
Priklausomybės Rizikos
„Tiek skausmą malšinantys opioidai, tiek benzodiazepinų grupės vaistai įeina į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) būtinųjų preparatų sąrašą. Šie vaistai turi būti vartojami atsargiai, privaloma laikytis nurodytų vartojimo rekomendacijų. Tai yra grupė labai galingų preparatų, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Gydytojai žino apie šalutinius efektus, kurie neišvengiamai atsiranda savavališkai padidinus dozę. Bet kuris iš centrinę nervų sistemą veikiančių preparatų sukelia tolerancijos fenomeną, t. y. ilgainiui dozės turi didėti, kad būtų išlaikytas status quo - esamas efektas“, - apie galimą savavališkai raminamųjų vaistų vartojimo šalutinį poveikį kalba R.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Yra kelios rizikos. Pirma - tai tolerancijos, priklausomybės rizika. Antra rizika, apie kurią privalome kalbėti, yra tai, kad nesuvokiamu greičiu daugėja padirbamų bei parduodamų vaistų, kurių pavadinimai sutampa su parduodamais vaistinėse. Į juos pridedama baisių preparatų. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EUDA) publikavo, kad Airijoje buvo aptikti preparatai, kurių sudėtyje yra nitazenų.
Statistiniai duomenys skelbia, kad kas penktas paauglys vartoja raminamuosius vaistus, nors jų neskyrė gydytojas. „Manyčiau, kad bent jau raminamuosius vaistus nemaža dalis paauglių vartoja dar blogesniu tikslu, tikėdamiesi, kad vaistai gali išspręsti jų problemas. Paaugliui taip formuojasi požiūris į tolesnį jo įprastą elgesį modus operandi, kaip jis save mato ateityje. Ankstyvas tokių preparatų vartojimas formuoja esamų problemų sprendimo metodiką“, - paaiškina R.
Kalbėdamas apie grėsmes, kylančias nesaikingai vartojant gydytojo neskirtus vaistus, R. „Tai susiję su skirtingo laipsnio rizikomis: šalutiniai poveikiai, netikėtos vaistų tarpusavio reakcijos. O svarbiausia - piktnaudžiavimas, pereinantis į priklausomybę. Preparatas, kuris buvo skirtas vienokio ar kitokio pobūdžio problemoms spręsti, pats tampa problema“, - apie kylančias grėsmes sako R.
Raminamųjų Vaistų Poveikis
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti traukulių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Kaip Atskirti Įprotį Nuo Priklausomybės?
Koks skirtumas tarp įpročio užmigti su vaistais ir priklausomybės nuo tų vaistų? Kur riba tarp įpročio ir priklausomybės? Priklausomybė yra liguista būsena. Vienas iš simptomų - auga tolerancija įprastai medžiagai. Pradedame nuo pusės tabletės, paskui dozę vis didiname, pradedame vartoti ne tik prieš miegą, bet ir rytais, imame vartoti ne pagal paskirtį. Tai jau priklausomybė. O jei vartojama pagal paskirtį nedidinant dozės - pagerinti miegui, tai ne priklausomybė. Priklausomybė nuo tam tikrų medžiagų gali išsivystyti ir gali neišsivystyti. Gydytojai daug kam skiria trankviliantus metų metais, bet jokios priklausomybės neatsiranda.
Antidepresantai: Alternatyva Raminamiesiems Vaistams
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą.
Antidepresantų Rūšys
- Tricikliai antidepresantai (TCA): Amitriptilinas, Anafranilis, Imipraminas, Doksepinas ir kt. Jie mažai selektyvūs, todėl sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi.
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Cipralex (Escitalopram), Sertralin (Asentra, Zoloft), Cipramil (Pram, Ciral). Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Agomelatinas: Veikia melatonino medžiagų apykaitą, reguliuoja biologinius dienos ritmus.
- Mirtazapinas: Antidepresantas miegui, veikia per noradrenalino alfa receptorius.
- Kitos antidepresantų grupės: NARI (Reboksetinas, Atomoksetinas), SNRI (Venlafaksinas, Desvenlafaksinas, Duloksetinas), SARI (Trazadonas - Triticco, Nefazadonas), NaSSA (Mirtazapinas) ir NDRI (Bupropionas).
- Naujos kartos serotogeninis antidepresantas: Brintellix - Vortioksetinas (Vortioxetin).
- Neuroleptikai: Flupentiksolis (Fluanxol), Aripiprazolis (Abilify), Sulpiridas (Eglonyl) ir Amisulpridas (Solian).
Antidepresantų Veikimo Principai
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantai veikia dvejopai:
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
- Tiesioginis: Veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: Pagerėjus savijautai, žmogus tampa aktyvesnis, geriau miega, normalizuojasi apetitas, atsiranda daugiau energijos.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos.
Galimas Šalutinis Poveikis
Gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėta, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.
Smegenyse greta centrų, kurie atsakingi už nuotaiką ir nerimo lygį, yra centrai, kurie reguliuoja skrandžio, žarnyno, širdies ir kitų vidaus organų veiklą, raumenų tonusą. Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo, bet ir visai greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas ir sąlygoja įvairius nemalonius pojūčius kūne.
Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę. Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Gydymo Efektyvumas
Moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą.
Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų.
Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Svarbūs Aspektai Vartojant Antidepresantus
- Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais.
- Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais.
- Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai.
- Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami.
- Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija.
Natūralūs Būdai Gerinti Miegą ir Mažinti Nerimą
Kokių taisyklių patartina laikytis siekiantiems gerai miegoti, greitai užmigti? Besiskundžiantiems nemiga reikėtų žinoti kai kurias taisykles. Reikia pasistengti gultis tuo pačiu laiku. Be abejo, nepatartina valgyti prieš pat miegą. Miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui, nelaikykime jame televizoriaus. Nežiūrėkime filmų, laidų, laukdami, kol užmigsime. Knygų skaitymas prieš naktį - taip pat ne pagalbininkas, nebent skaitomas koks nuobodus vadovėlis.
Jei jau neužmiegi, nėra ko voliotis, atsikėlimas iš lovos - jau savęs pažadinimas, ir užmigti bus dar sunkiau. Naktį reikia miegoti arba bent gulėti. Sulaukus 50 metų naktinis atsibudimas ir vėl užmigimas - normalus dalykas, bet jei žmogus ima galvoti, kad jam sutrikęs miegas, pradeda nervintis: „Reikės anksti keltis, o aš neužmiegu“, tai sureikšmina, jis padeda tiems sutrikimas tik įsitvirtinti. Daryti pastangas - stengtis žūtbūt užmigti nėra naudinga ir tikslinga. Tai reiškia įtampą.
Jei imsi galvoti apie nemalonius dalykus, reikalaujančius intelektualinių pastangų ir sprendimų, vargu ar vėl užmigsiu. Geriausia galvoti apie ką nors neutralaus ar malonaus - tuomet nepastebėsi, kaip užmigsi. Jei galvon braunasi nemalonios mintys, reikia jas keisti, grįžti vis prie neutralių gerų minčių, nesinervinti, kad neužmiegi, antraip tik padidinsi neigiamų emocijų lygį.
Neina užmigti - nesinervinkime, reikia pasakyti sau: „Jei aš neužmiegu, vadinasi, mano smegenys nepavargo ir nenori poilsio. Bet kūnas juk vis tiek ilsisi, ramus atsipalaidavęs“. Svarbu keisti požiūrį į situaciją, nustoti nervintis ir jaudintis dėl miego. Tik tuomet miegas susitvarko be pastangų. Naktį nepatartina žiūrėti į laikrodį, tuo tik sureikšmintume faktą, kad atsibudai tokią ar tokią valandą. Taip pat pastebėta, kad kojos turi būti šiltos, kitaip neužmigsi. Ir lova patogi.
tags: #priklausomybes #nesukeliantys #raminamieji #vaistai