Priklausomybė nuo maisto yra sudėtinga problema, kuri paveikia daugelį žmonių visame pasaulyje. Tai nėra paprastas persivalgymas, bet rimtas elgesio sutrikimas, turintis tiek psichologinių, tiek fiziologinių aspektų. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo maisto gydymo būdus, naujausius tyrimus, susijusius su psichodelikų terapija, ir kitus svarbius aspektus, padedančius suprasti ir įveikti šią problemą.
Priklausomybės nuo maisto neurobiologiniai pagrindai
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Valentina Vengelienė, jau daugiau nei 25 metus tyrinėjanti priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagų, teigia, kad priklausomybė tam tikrai cheminei medžiagai išsivysto, kai negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla ir dėl to prarandama elgesio kontrolė. Priklausomybė diagnozuojama, kai pasireiškia bent trys iš keliolikos simptomų, įskaitant stiprų norą vartoti medžiagą, nesugebėjimą susilaikyti, socialinių įsipareigojimų nevykdymą ir atsisakymą alternatyvių interesų.
Mokslininkė aiškina, kad evoliuciškai susiformavo, jog tam tikrų požievinių smegenų sričių aktyvavimas leidžia mums automatiškai reaguoti į aplinkos dirgiklius, kurie yra būtini išlikimui (pvz., maistas) arba kelia pavojų (pvz., plėšrūnai). Smegenys sukuria ryšius tarp naudingo ar žalingo stimulo ir su juo susijusių „užuominų“, tokių kaip vaizdai, garsai ar kvapai, kurie mums primena atlygį ar bausmę.
Tam tikrose visų gyvų organizmų smegenų srityse yra atlygio sistema, susijusi su malonumo suvokimu. Kai darome dalykus, kurie padeda mums išlikti sveikiems ir gyviems, nervinės ląstelės išskiria neuromediatorius. Vienas iš jų - dopaminas, kuris aktyvuojasi valgant mėgstamą maistą ar bendraujant su artimaisiais. „Ši smegenų atlygio sistema yra sukurta tam, kad sustiprintų tą elgesį, kurio mums reikia, kad išgyventume, pavyzdžiui, valgymą," - teigia profesorė V. Vengelienė.
Psichoaktyviosios medžiagos imituoja natūralų smegenų atlygio sistemos aktyvavimą ir skatina mokymosi procesą, užtikrinantį, kad su jų vartojimu susiję veiksmai bus kartojami. Skirtumas tik tas, kad psichoaktyviųjų medžiagų sukeliamas poveikis yra nepalyginamai stipresnis už tą, kurį suteikia mūsų išgyvenimo poreikių patenkinimas.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Valgymo sutrikimai ir jų įtaka
Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu.
- Nervinė anoreksija: sutrikimas, dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje, paveikiantis moteris. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį.
- Nervinė bulimija: pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį.
- Socialinės normos: asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai.
Tradiciniai gydymo būdai
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Profesorė V. Vengelienė teigia, kad efektyvus priklausomybių gydymo mechanizmas turėtų būti kombinuotas, sudarytas iš trijų dalių: savipagalbos, psichoterapijos ir medikamentinio gydymo. Socialinė (šeimos, kolegų, draugų) parama yra labai svarbi norint pasveikti.
Būtent socialine aplinka, psichoterapine pagalba ir vietos bendruomenės palaikymu grindžiama reabilitacija padeda pasiekti norimų rezultatų. Kasdien sužinome kažką naujo ir siekiame tobulėti.
Alternatyvūs gydymo būdai: psichodelikų terapija
Pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad psichodelinės medžiagos gali padėti žmonėms įveikti psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija, nerimas, lėtinis skausmas ar net valgymo sutrikimai. Vis daugiau duomenų rodo, kad vienas psichodelinis junginys - psilocibinas - gali gydyti sunkiai įveikiamas priklausomybes.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Niujorko universiteto Grossmano medicinos mokyklos psichiatras daktaras Michaelas Bogenschutzas, tyrinėjantis psilocibino terapiją kaip gydymą nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, sakė: “Sena taisyklė sako, kad trečdaliui žmonių pagerėja, trečdalio liga nepakinta, o trečdaliui toliau blogėja”.
Aimée Jamison, norėdama atsikratyti įpročio rūkyti, dalyvavo klinikiniame tyrime Džono Hopkinso psichodelikų ir sąmonės tyrimų centre. Po trijų pokalbių terapijos seansų jai buvo duota viena tabletė su 30 mg psilocibino. Nuo to laiko ji nebesurūkė nė vienos cigaretės. 2014 m. paskelbtame ankstyvajame šio tyrimo variante buvo pranešta apie 80 proc. sėkmės rodiklį tarp 15 rūkalių, palyginti su 35 proc.
Johnso Hopkinso universiteto psichologas Matthew Johnsonas, kuris vadovauja rūkymo tyrimui, teigia, kad po psilocibino žmonės tampa lankstesni. Nors pagal federalinius narkotikų įstatymus psilocibinas tebėra nelegalus, kai kuriuose JAV miestuose jis dekriminalizuotas. Oregonas 2020 m. dekriminalizavo psilocibiną.
Psilocibino veikimo mechanizmas
Psilocibinas, kartu su LSD ir meskalinu, vadinamas “klasikiniu psichodeliku”, kuris suaktyvina smegenų žievėje esančius jungiklius - serotonino 5-HT2A receptorius, sukeliančius haliucinacijas. Johnso Hopkinso universiteto psichofarmakologas Rolandas Griffithsas gavo Maisto ir vaistų administracijos leidimą ištirti psichologinį psilocibino poveikį su 30 savanorių. Nuo to laiko psichodelikos tyrimai suklestėjo.
Mokslininkai teigia, kad dėl ilgesnio ir intensyvesnio psichodelinio patyrimo psilocibinas yra ilgalaikė terapinė priemonė. Tačiau svarbu paminėti, kad Jon Kostakopoulos, buvęs alkoholikas, įkūręs ne pelno siekiančią organizaciją “Apollo Pact”, kuri pasisako už didesnį federalinį psilocibino tyrimų finansavimą, teigė, kad žmonėms gali būti sunku susigaudyti psichodelinėje medicinoje. Jis sakė, kad yra bendravęs su keliais žmonėmis, kurie patyrė savižudiškų minčių po to, kai psichodelikų gidai liepė jiems nustoti vartoti įprastinius antidepresantus ruošiantis psilocibino terapijai. Todėl jis pabrėžia, kad tai turi daryti tinkamai apmokyti specialistai.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
Psilocibino saugumas ir prieinamumas
Psilocibinas laikomas saugesniu už ketaminą, nes nesukelia priklausomybės, tačiau turi ir trūkumų. Didžiausia rizika kyla asmenims, kurie vartoja narkotiką vieni ir apsvaigę nuklysta į pavojingas situacijas. Kai kurie taip pat nerimauja, kad psilocibinas nėra vertinamas skurdesnėse bendruomenėse, kuriose priklausomybė sukelia didžiausią žalą.
Be to, penkių valandų trukmės patirtis sveikatos priežiūros įstaigose kainuos brangiai, o tai gali apriboti paslaugos prieinamumą mažesnes pajamas gaunančiose bendruomenėse, kurios neproporcingai kenčia nuo piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu.
Kiti priklausomybių gydymo būdai
Be psichoterapijos ir psichodelikų terapijos, yra ir kitų būdų, padedančių įveikti priklausomybę nuo maisto ir kitų medžiagų:
- Šaltas dušas: gali padidinti dopamino gamybą net iki 300%.
- Fizinis aktyvumas: net ir trumpas, gali padidinti laimės hormonų gamybą.
- Kvėpavimo praktikos: gali padėti pakeisti nuotaiką ir netgi sukelti psichodelinį efektą.
- Meditacija: padeda kovoti su stresu, nerimu ir pagerina bendrą emocinę sveikatą.
- Kulinarija: gali būti puikus būdas užimti protą ir išmokti naujų įgūdžių.
- Pasivaikščiojimai: padeda atsikratyti įtampos, mažina stresą ir pagerina bendrą savijautą.
- Socializacija: bendravimas su draugais ir artimaisiais gali padėti kovoti su priklausomybėmis.
- Naujos žinios: mokymasis naujų dalykų ne tik plečia akiratį, bet ir padeda užpildyti tuštumą.
- Kompiuterinės programos: išmokti naudotis kompiuterine programa gali atverti daug naujų galimybių.
- Užsienio kalbos: mokymasis yra vienas iš geriausių būdų įgyti naujų įgūdžių ir praplėsti savo galimybes.
- Svajonės ir hobiai: atraskite savo senas svajones ir pradėkite juos įgyvendinti.
- YouTube kanalai ir podcastai: gali būti puikūs šaltiniai, norint išmokti naujų dalykų.
- Naujas darbas: pasirinkite kryptį, kuri jus įkvepia, ir atverkite naujas duris.
- Savipagalbos knygos: gali suteikti jums vertingų patarimų ir strategijų, kaip įveikti priklausomybę.
Svarbūs patarimai norintiems įveikti priklausomybę
- Pripažinkite problemą: pirmas žingsnis įveikiant priklausomybę yra pripažinti, kad ji egzistuoja.
- Kreipkitės į specialistus: psichologai, psichoterapeutai ir priklausomybių specialistai gali padėti jums suprasti savo priklausomybės priežastis ir išmokti įveikos mechanizmų.
- Kurkite palaikančią aplinką: šeimos, draugų ir bendruomenės palaikymas yra labai svarbus norint pasveikti.
- Būkite kantrūs: priklausomybės įveikimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir atkaklumo.
- Nenusiminkite dėl atkryčių: atkryčiai yra normali sveikimo proceso dalis. Svarbu iš jų pasimokyti ir tęsti gydymą.
- Keiskite gyvenimo būdą: susigalvokite naujų veiklų, patirkite naujų įspūdžių ir iššūkių, kad pakeistumėte savo smegenų veiklą ir elgesį.
tags: #priklausomybes #nuo #maisto #gydymas