Įvadas
Lyderystė švietimo kontekste yra dažnai aptariama tema, o tokios sąvokos kaip pasidalintoji, transakcinė ar tarnaujanti lyderystė yra plačiai vartojamos. Vis dėlto, lyderystės raiškos formos yra įvairios, o net ir panašiomis savybėmis pasižyminčių vadovų elgesys ir sprendimai gali skirtis. Norint suprasti lyderystės įvairovę, svarbu panagrinėti skirtingus lyderių elgesio tipus.
Lyderystė ir Vadovavimas: Esminiai Skirtumai
Vadovavimas ir lyderystė nėra sinonimai. Vadovavimas dažnai siejamas su formaliu statusu ir funkcijomis, o lyderystė - su gebėjimu telkti žmones bendram tikslui. Efektyvus vadovavimas neatsiejamas nuo lyderystės, kuri pasireiškia gebėjimu įkvėpti ir motyvuoti žmones siekti užsibrėžtų tikslų.
Wareno Benniso teigimu, daugelyje organizacijų per daug valdoma ir per mažai vadovaujama. Profesionalus vadovas gali būti puikus administratorius, tačiau jam gali trūkti lyderiui būtinų motyvavimo įgūdžių. Kita vertus, efektyvus lyderis gali įžiebti entuziazmą, tačiau jam gali trūkti vadovo įgūdžių nukreipti energiją tinkama linkme.
Lyderio Vaidmuo Organizacijoje
Lyderiai turi viziją ir geba numatyti organizacijos potencialą ateityje. Jie veiksmingai siekia, kad organizacijoje būtų atlikti darbai. Anot Piterio Drukerio, pirmaujančio lyderio savybės yra pačios svarbiausios, bet tuo pačiu ir rečiausiai pasitaikančios verslo aplinkoje.
Pagrindiniai Lyderio Bruožai:
- Viltis ir pasitikėjimas: Lyderiai visada yra gerai nusiteikę ir pasitiki savimi, savo gebėjimu daryti įtaką kitiems ir veikti ateitį.
- Gebėjimas įkvėpti: Lyderiai sugeba įžiebti kitų žmonių entuziazmą ir pasišventimą.
- Moralumas: Moralus lyderiavimas reikalauja atsižvelgti į vertybes ir suteikti savo pasekėjams pakankamai žinių apie alternatyvas, kad jie galėtų sąmoningai rinktis.
Lyderių Elgesio Teorijos
Paaiškėjus, kad lyderiams nebūdingi jokie išskirtiniai bruožai, tyrinėtojai pradėjo domėtis, ką daro efektyvūs vadovai. Jie bandė išskirti efektyvaus lyderio elgesio charakteristikas, tokias kaip užduočių paskirstymas, bendravimas su pavaldiniais, motyvavimas ir pan. Šis požiūris teigia, kad lyderiavimo paslapčių galima išmokti, todėl apmokyti asmenys turėtų sėkmingiau vadovauti.
Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti tinkamą lyderystės stilių?
Situacinis Lyderiavimas
Situacinis požiūris teigia, kad geriausias valdymo būdas priklauso nuo situacijos ar aplinkybių. Neįmanoma išskirti nė vieno bruožo ar stiliaus, būdingo visiems lyderiams. Todėl tyrinėtojai ėmė bandyti nustatyti veiksnius, kurie nulemdavo konkretaus lyderiavimo stiliaus efektyvumą.
Paulo Hersey ir Kennetho H. Blanchardo Situacinis Lyderiavimo Modelis:
Pagal šį modelį, efektyviausias lyderiavimo stilius kinta priklausomai nuo pavaldinių „pasirengimo“ laipsnio. Pasirengimas apibūdinamas kaip noras laimėti, siekis prisiimti atsakomybę ir įgyti užduočiai būtinų sugebėjimų bei patyrimo. Darbuotojų žinios ir tikslai yra svarbūs veiksniai, nuo kurių priklauso lyderiavimo stiliaus efektyvumas. Šis modelis siūlo dinamišką ir lankstų vadovavimo stilių. Jei pasirinktas tinkamas vadovavimo stilius, jis ne tik motyvuoja pavaldinius, bet ir padeda jiems tobulėti profesiškai. Todėl lyderis, siekiantis, kad jo pasekėjai tobulėtų ir įgytų vis daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, turi nuolat modifikuoti savo stilių.
Fredo E. Fiedlerio Modelis:
Pagrindinė Fiedlerio nuostata yra ta, kad vadovams sunku atsisakyti ar pakeisti įprastą vadovavimo stilių, atnešusį sėkmę. Kadangi stiliai yra santykinai kintantys ir nėra tokio stiliaus, kuris tiktų visoms situacijoms, tai efektyvų grupės darbą galima pasiekti tik derinant vadovą ir situaciją arba pakeičiant situaciją taip, kad ji atitiktų tą vadovą.
Fiedlerio modelis vertina vadovavimo stilių pagal paprastą skalę, žyminčią „laipsnį, kaip žmogus - palankiai ar nepalankiai - apibūdina savo mažiausiai mėgiamą bendradarbį (MPB)“.
Fiedlerio modelio kintamieji:
- Lyderio ir narių santykiai: Jų kokybė daro didžiausią įtaką vadovo galiai ir efektyvumui.
- Užduoties struktūra: Struktūrizuota užduotis yra tokia, kai galima pateikti pažangesnes instrukcijas ar smulkius procedūrų aprašymus.
- Pareigybės galia: Kai kurios pareigybės suteikia didelę galią ir valdžią.
Martino G. Evanso ir Roberto J. House‘o Būdo ir Tikslo Modelis:
Pagal šį modelį vadovai gali daryti įtaką savo pavaldiniams pačiais įvairiausiais būdais, tačiau svarbiausias iš jų - „galimybė atlyginti pavaldiniams už darbą ir nurodyti, ką jie turi atlikti, kad pelnytų tą atlyginimą“. Vadovavimo stilius daro įtaką atsilyginimui, kurį gali pasiekti pavaldiniai ir kokiais būdais galima pasiekti šį atsilyginimą.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Būdo ir Tikslo Modelio Kintamieji:
- Asmeninės darbuotojų charakteristikos: Vadovavimo stilių, kuriam pirmenybę teikia darbuotojai, iš dalies lemia jų būdo bruožai.
- Aplinkos spaudimas ir darbo vietos reikalavimai: Pavaldinių pageidavimus dėl lyderiavimo stiliaus lemia ir aplinkos veiksniai.
Victoro Vroomo ir Arthuro Jago Modelis:
Vroomas ir Jago kritikuoja būdo ir tikslo teoriją už tai, kad jai nepavyko atsižvelgti į situaciją, kai vadovai priima sprendimus apie darbuotojų įtraukimą. Jie papildo klasikinį Vroomo ir Yettono situacinio lyderiavimo modelį, papildydami jį dviem veiksniais: sprendimo kokybe ir sprendimo priimtinumu.
Vroomas ir Jago išskyrė penkis lyderiavimo stilius, kurie išsidėsto skalėje nuo autoritarinio vadovavimo stiliaus (AI, AII), iki konsultacinio (CI, CII) ir visiško dalyvavimo valdyme (GII). Jie teigia, kad sprendimų efektyvumas priklauso nuo sprendimų kokybės, įsipareigojimo jų atžvilgiu ir jiems sugaišto laiko.
Autokratinis Valdymo Stilius
Lyderis vienas priima sprendimus ir tikisi, kad kiti vykdys jo užduotis be jokių klausimų. Vadovas yra linkęs pats viską spręsti. Vadovavimo stilius priklauso nuo darbo kolektyvo ir sąlygų, kuriose jis dirba. Jei darbas yra atsakingas, reikalaujantis tikslumo ir greičio, o darbuotojai silpnai organizuoti ir neiniciatyvūs, tai juos priversti greitai ir gerai dirbti galėtų tik vadovas, pasirinkęs autokratinį valdymo stilių. Šį stilių dažnai stengiasi pritaikyti „švieži“ vadovai.
Lankstumas Lyderystėje
Kiekvienas atsargus vadovas, nujausdamas nesutarimus tarp pavaldinių ar matydamas, kad vadovaujamos grupės rezultatyvumas sumažėjo, gali išmokti nustatyti lyderiavimo situaciją ir bent šiek tiek pakeisti savo stilių, kad galėtų toje situacijoje vadovauti kiek galima efektyviau. Organizacijose, kaip ir visose gyvenimo srityse, pageidaujamas lankstumas.
Lyderystės Kompetencijų Tobulinimas
Siekiant pagerinti savo darbo efektyvumą ir santykį su kitais, lyderiai nuolat ieško būdų tobulinti savo kompetencijas per įvairias mokymosi veiklas. Norint atsikratyti nepageidaujamų elgesio modelių, juos galima tiesiog atmokti.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas