Depresija yra dažna ir itin sekinanti nuotaikos sutrikimas, paveikiantis vis daugiau žmonių pasaulyje. Ši liga turi daug požymių: liūdesys, prislėgtumo jausmas, greitas nuovargis ir ašaros, savęs nuvertinimas ir menkavertiškumas, nepaaiškinamas nerimas ar pastovi įtampa.
Kas Yra Depresija?
Mediciniškai, depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis ne tik emocijas, bet ir kūno funkcijas, mąstymą, energiją bei motyvaciją. Tai nėra tiesiog bloga nuotaika ar silpnas savijautos periodas. Tai rimta nuotaikos sutrikimo būklė, veikianti tiek tai, kaip jaučiamės, tiek ką galvojame, ir ką veikiame. Jei liūdesys, energijos stoka ir interesų praradimas tęsiasi savaites, mėnesius, ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti depresija.
Svarbu pažymėti, kad depresija nėra charakterio silpnumas. Tai būklė, kuri apima ne tik emocijas, bet ir gali reikštis fiziniais simptomais.
Depresijos Simptomai
Klinikinė depresija (dažnai dar vadinama didžiąja depresija) gali būti įtariama ar nustatoma tuomet, kai bent penki iš žemiau išvardytų simptomų pasireiškia ne trumpiau kaip 2 savaites. Žmogus gali patirti vieną ar du klinikinės depresijos epizodus gyvenime, arba jie gali pasikartoti dažnai, ar grįžti įvykus stipresniems gyvenimo sukrėtimams.
- Ilgalaikė prasta nuotaika, kuriai būdingas gilus liūdesys, beviltiškumas ar tuštumos jausmas.
- Energijos netekimas.
- Jausmas, kad jaučiatės lėtesni nei įprastai, arba nuolatinis neramumas.
- Nesidomėjimas anksčiau mėgstama veikla.
- Per mažai arba per daug miego.
- Kaltės ar bevertiškumo jausmas.
- Sunku susikaupti, sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus.
- Mintys apie mirtį, mirtį ar savižudybę.
- Apetito ar svorio pokyčiai.
- Darbe tampa sunku susikaupti, ilgai atidėliojama darbo pradžia, sutrinka dėmesio koncentracija, aplanko įkyrios savęs apkaltinimo mintys, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
- Lėtas judėjimas arba priešingai - neramumas, įtemptumas.
- Dažnas galvos skausmas, raumenų įtampa, vidaus organų diskomfortas be akivaizdžios organinės priežasties.
Svarbu suvokti, kad ne visiems sergantiems būtinai turi pasireikšti visi simptomai. Klinikinė ar kitos formos depresija gali būti diagnozuota ir keliems iš požymių pasikartojant nuolat ilgesnį laiko tarpą. Simptomų sunkumas ir dažnumas ir tai, kaip ilgai jie tęsiasi, labai priklauso nuo kiekvieno atvejo individualiai ir nuo atitinkamos ligos fazės.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Depresijos Formos
Yra keletas depresijos formų, įskaitant:
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas (Distimija): Prislėgtos nuotaikos būsena, besitęsianti bent jau 2 metus. Žmogus, kuriam diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, gali patirti ir didžiosios (klinikinės) depresijos epizodus, nuolat lydimus periodų su mažiau pavojingais simptomais. Distimijos simptomai yra tokie pat kaip klinikinės depresijos, tik dažniausiai mažiau intensyvūs, kartais praeinantys: žemas energijos kiekis, valgymo bei miego sutrikimai. Distimija gali pasireikšti kaip stresas, irzlumas, nesugebėjimas mėgautis net ir maloniomis veiklomis. Distimijos galima išvengti ar bent sumažinti jos riziką stiprinant psichologinį atsparumą ir rūpinantis emocine gerove.
- Perinatalinė depresija: Moterys, susirgusios perinataline depresija patiria klinikinės depresijos simptomus tiek nėštumo, tiek pogimdyviniu laikotarpiu.
- Psichozinė depresija: Pasireiškia tada, kai žmogus kenčia nuo klinikinės depresijos kartu su pasireiškiančiais psichozės epizodais - kliedėjimu, balsais galvoje, haliucinacijomis.
- Sezoniniai nuotaikos sutrikimai: Pasireiškia tamsiojo sezono periodu - rudens, žiemos mėnesiais, kuomet yra mažiau natūralios saulės šviesos. Atėjus pavasariui, vasarai, sezoninė depresija paprastai praeina, ar jos simptomai reikšmingai sumažėja. Sezoninė depresija pasižymi pasitraukimu iš socialinio gyvenimo, padidėjusiu miego kiekiu, svorio priaugimu.
- Bipolinis sutrikimas (dar vadinama maniakine depresija): Šis sutrikimas šiek tiek skiriasi nuo depresijos, tačiau dažnai žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu, patiria itin didelius nuopuolius, kurie atitinka didžiosios (klinikinės) depresijos simptomus. Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdinga didelė nuotaikos kaita nuo manijos iki depresijos. Yra trys pagrindiniai bipolinio sutrikimo tipai: bipolinis I, bipolinis II ir ciklotimija.
Depresijos Simptomai Skirtingoms Grupėms
Depresija gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo amžiaus ir lyties:
- Vyrams: Dažniausiai skundžiasi nuovargio, irzlumo, miego sutrikimais, domėjimosi darbu ir hobiu dingimu. Depresija sergantiems vyrams dažniau būdingas pyktis ir agresyvus elgesys, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, pasireiškiantis rizikingas elgesys (pvz. neatsargus vairavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai). Taip pat gali varginti nemalonūs somatiniai nusiskundimai, tokie kaip galvos skausmas, pilvo ir skrandžio skausmai.
- Moterims: Ryškus kaltės jausmas, padidėjęs miego poreikis, persivalgymas, svorio priaugimas. Įtaką moterų depresijai dažnai daro ir hormoniniai faktoriai menstruacijų, nėštumo ir menopauzės periodais.
- Paaugliams: Irzlumas, pyktis - labiausiai pastebimi simptomai.
- Vyresnio amžiaus žmonėms: Jie yra linkę labiau kalbėti apie fizinius nei emocinius ženklus ir simptomus, tokius kaip nuovargis, nepaaiškinti skausmai, atminties problemos.
Kodėl Svarbu Atpažinti Vyrų Depresiją?
Reikia pripažinti, kad psichikos sveikata, emocinės ir psichologinės gerovės temomis labiau linkusios domėtis moterys. Vyrams neretai vis dar yra sunku atpažinti ir įvardinti savo vidines būsenas, jie dažniau vengia ieškoti pagalbos. Visa tai sukuria gana sudėtingą situaciją, nes vengimas ieškoti pagalbos arba kalbėtis apie problemą artimųjų tarpe veda link vėlesnio depresijos diagnozavimo ir gydymo. Negydoma depresija ne tik ženkliai mažina gyvenimo kokybę, bet ir didina savižudybės riziką bei kitų psichikos ligų, tokių kaip psichozė, išsivystymą.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastis aprašo kelios teorijos. Viena pagrindinių depresiją sieja su paveldimumu, manoma, jog tai genetiškai apspręstas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Sutrinka įvairių biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (Serotonino, Noradrenalino, Dopamino ir kt.) koncentracija galvos smegenyse.
- Biologinės priežastys: Susijusios su cheminių medžiagų veikla smegenyse, o tiksliau, sumažėjusiu serotonino, noradrenalino bei dopamino kiekiu.
- Paveldimumas: Jeigu yra giminių, kurie yra sirgę depresija, tikimybė susirgti taip pat didėja.
- Išoriniai veiksniai: Didelis stresas, t. y. pokyčiai gyvenime, liga, netektis ir kita. Nelaimingi asmeniniai santykiai, išsiskyrimas ar antrosios pusės netektis.
- Geografinis aspektas: Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonių, sergančių depresija. Yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp matomos šviesos intensyvumo ir biocheminių procesų galvos smegenyse.
- Kai kurie žmonės pasižymi taip vadinamu „depresiniu charakteriu“ - jie yra jautresni, lengviau pažeidžiami, sunkiau ištveria įvairias gyvenimiškas krizes, lėčiau iš jų išbrenda, o dėl visų gyvenime nutinkančių nesėkmių linkę kaltinti pirmiausiai save.
Rizikos Veiksniai
Nemiga arba prastas miegas. Emocinė išsekimo būsena. Mityba. Socialinis ryšys / izoliacija.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Klaidos, Kurias Daro Depresiją Išgyvenantis Žmogus
Viena iš pagrindinių klaidų yra atsiskyrimas nuo žmonių ir bandymas susitvarkyti pačiam. Galbūt jūs galvojate, kad niekas jūsų negali suprasti. Taip galvodamas ieškote patvirtinimo, kad būtent taip ir yra. Tokios mintys skatina dar labiau atsiskirti nuo kitų, ir įtikėti, kad niekam nerūpite. Todėl skatinčiau dėti pastangas palaikyti kontaktą su žmonėmis, atvirai išsakyti, kaip jūs jaučiatės ir kokios paramos jums reikia.
Žmogaus panirimas į priklausomybes visada slepia kažkokias gilesnes problemas. Greičiausiai žmogus nebegali pakelti savo sunkumų, neranda būdų, kaip juos spręsti, o medžiagų vartojimas ar pasinirimas į priklausomą elgesį tarsi gelbėja nuo nemalonios realybės, tokiu būdu nuo jos bent trumpam galima pabėgti.
Depresijos Gydymas
Net ir patys rimčiausi depresijos atvejai gali būti išgydomi. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis gali būti efektyvesnis. Paprastai depresija gydoma vaistais ir/ar psichoterapija. Deja, nėra vieno visiems tinkamo depresijos gydymo recepto.
- Vaistai (Antidepresantai): Antidepresantai - tai vaistai depresijos gydymui. Jie gali padėti pagerinti būdą, kuriuo smegenys naudoja tam tikras chemines medžiagas, kontroliuojančias nuotaiką ir stresą. Siekiant surasti jums tinkamiausią veikliąją medžiagą, gali tekti išbandyti keletą skirtingų antidepresantų, kurie gali palengvinti patiriamus simptomus be sunkiai pakeliamų šalutinių efektų. Paprastai antidepresantai pradeda veikti praėjus 2-4 savaitėms nuo vartojimo pradžios. Antidepresantų vartojimas - pradėjimas, gydymas ir sustojimas turi būti prižiūrimas gydytojo. Pasijutę geriau negalite savo noru nustoti vartoti antidepresantų, kadangi liga gali grįžti. Paprastai antidepresantai geriami 6-12 mėnesių, tuomet pamažu mažinama jų dozė, kol jie visai nutraukiami.
- Psichoterapija: Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios gali padėti žmonėms, sergantiems depresija. Kognityvinė elgesio terapija (KET) - moko atpažinti ir keisti destruktyvius mąstymo modelius.
- Alternatyvūs Gydymo Būdai: Jonažolė. CBD.
- Kiti būdai: Lengvesniais atvejais gerai padeda poilsis bei sistemingas ir kruopštus individualios „savęs mylėjimo programos“ įgyvendinimas. Raminantys preparatai skiriami gydymo pradžioje, paprastai iki 2 mėn., o antidepresantus tenka vartoti ilgai, trumpiausiai 6-8 mėn. Padeda ir pokalbiai su psichologu, psichoterapeutu.
Ką Galite Padaryti Patys?
- Būkite fiziškai aktyvūs, sportuokite: Reguliarus fizinis aktyvumas, kovojant su depresijos simptomais, gali būti toks pats efektyvus kaip antidepresantai.
- Užsibrėžkite realius tikslus: Sveikti pradėkite pamažu.
- Praleiskite laiką su kitais žmonėmis, ypač su draugais ar artimaisiais, kuriais pasitikite: Atsiskyrimas „maitina“ depresiją.
- Subalansuokite savo mitybos racioną: Sumažinkite neigiamai nuotaiką veikiančio maisto vartojimą - kava, alkoholis, hidrinti riebalai, cukrus, rafinuoti angliavandeniai (balti miltai, makaronai, balti ryžiai).
- Tikėkite, kad jūsų nuotaika pagerės: Kaip įmanoma stenkitės neprarasti vilties.
- Atraskite sau priimtinus metodus, kaip atgal įsilieti į gyvenimą: Praleiskite laiką gamtoje, rūpinkitės naminiais augintiniais, galbūt savanoriaukite, pradėkite naują hobį ar puoselėkite seną, mėgstamą.
- Domėkitės, skaitykite apie depresiją: Suvokę, kad nesate vieni ir kad jūsų gyvenimas nėra beprasmis ir vien juodas, nusėtas nesekmėmis - tuo patikėti jus verčia depresija „sergančios smegenys“ - galbūt pamatysite šviesą tunelio gale ir galėsite pradėti judėti link jos.
- Reguliarus fizinis aktyvumas padeda natūraliai reguliuoti nuotaiką, mažina stresą ir stiprina bendrą savijautą. Kartu būtina palaikyti kokybišką miegą ir subalansuotą mitybą, nes fizinė sveikata glaudžiai susijusi su psichologine.
- Tvirtas socialinis ryšys - draugai, šeima, bendruomenė - veikia kaip apsauginis veiksnys nuo ilgalaikio emocinio atsiribojimo.
Kaip Padėti Sergančiam Depresija?
Sergančiam svarbus palaikymas. Nuoširdus išklausymas - vienas iš svarbiausių dalykų, ką jūs galite padaryti dėl savo artimojo. Nenuvertinkite jo savijautos, supraskite, kad tuo metu žmogus išties jaučiasi beviltiškai. Taip pat svarbu siūlyti jam kartu išeiti pasivaikščioti ar kažką nuveikti kartu, kadangi veikla veikia teigiamai, išjudina. Tačiau neverskite to daryti žmogaus, jeigu jis atsisako. Na ir žinoma, svarbu paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus, neužleisti depresijos praeiti savaime, kadangi ji linkusi kartotis.
Jeigu žmogus atsisako pagalbos, tuomet išties padėti sunku. Kita vertus, toks atsisakymas pagalbos greičiausiai susijęs su netikėjimu, kad kas nors jam gali padėti. Todėl svarbu sergančiajam įžiebti viltį, kad jam gali pagerėti. Galite pats paieškoti specialistų, rasti kur galima kreiptis pagalbos, pasidalinti kontaktais su sergančiu. Galima pasiūlyti jį užsiregistruoti, pasiūlyti palydėti į susitikimą su specialistu, nes pačiam žmogui tai padaryti gali būti sunku.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Ko Nereikėtų Sakyti Sergančiam Depresija?
Dažniausiai sakome „viskas bus gerai” arba kaip nors kitaip bandome „padrąsinti”, siūlydami įvairius greitus sprendimo būdus. Žmogui, kuris serga depresija, neatrodo, kad viskas bus gerai. Priešingai, gali atrodyti, kad panaši būsena tęsis amžinai ir jam niekada nepagerės. Tokie pasakymai labiau slegia nei padeda, kadangi sergantis pradeda jaustis taip, tarsi jo niekas nesupranta.
Kita dažnai pasitaikanti klaida, kai nepaklausiame, kaip galime padėti, ir vertiname pagal save, t. y. kaip mums atrodo, kas geriausiai padeda. Tiesa ta, kad kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingos paramos. Neišsiaiškinus, kokia pagalbos forma reikalinga būtent tam asmeniui, gali atsirasti nesusipratimų ir bereikalingų konfliktų.
Kai žmogus serga depresija, jis gali nerodyti didelio noro bendrauti taip, kaip bendraudavo anksčiau. Tad gali kilti noras palikti jį vieną spręstis savo sunkumų.
Kada Kreiptis į Specialistus?
Jei prislėgta nuotaika, nuovargis ar abejingumas trunka kelias savaites, svarbu neignoruoti šių signalų ir laiku kreiptis pagalbos. Jeigu kyla savižudiškų minčių - nedelskite.
tags: #prislegtos #psichikos #busena