Įžeidžiantis elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis ir turėti didelį poveikį asmens savijautai, savivertei ir santykiams. Svarbu atpažinti įžeidžiančio elgesio požymius ir žinoti, kur kreiptis pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra įžeidžiantis elgesys, kokios jo formos, kaip jį atpažinti ir kur ieškoti pagalbos.
Įžeidžiančio elgesio apibrėžimas ir formos
Įžeidžiantis elgesys - tai toks elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti ar sumenkinti kitą asmenį. Įžeidimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu ar veiksmais, viešai arba neviešai. Įžeidimas dažnai siejamas su asmens pažeminimu, jo autoriteto ar profesinio prestižo menkinimu.
Smurtas ir priekabiavimas
Smurtas ir priekabiavimas yra dvi pagrindinės įžeidžiančio elgesio formos. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra susijęs su atliekamo veiksmo trukme - priekabiavimas yra tęstinis procesas, o smurtas dažniausiai būna vienkartinis, staigus netinkamo elgesio proveržis.
Smurtas gali pasireikšti fiziniais, verbaliniais arba neverbaliniais veiksmais. Tai gali būti fizinis užpuolimas, grasinimai, šaukimas, įžeidinėjimai, užgauliojimai ir kitos formos, kuriomis siekiama įbauginti ar pažeminti asmenį.
Priekabiavimas yra nuolatinis, pasikartojantis elgesys, kuriuo siekiama sukurti nemalonią, bauginančią, žeminančią ar įžeidžiančią darbo ar kitą aplinką. Priekabiavimas gali būti įvairių formų, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir psichologinį smurtą.
Taip pat skaitykite: Elgesio sutrikimų gydymo galimybės
Esminis psichologinio smurto ir konflikto darbe skiriamasis požymis yra prievartą darbe taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.
Mobingas
Mobingas - tai specifinė priekabiavimo forma, dažniausiai pasitaikanti darbo aplinkoje. Europos parlamento mokslininkas Leymann apibrėžia mobingą kaip priešišką veiklą ir neetišką bendravimą, kuriam sistemingai vadovauja vienas ar daugiau asmenų, nukreiptą į vieną asmenį, kuris dėl mobingo yra nustumtas į bejėgę ir neapsaugotą padėtį.
Mobingui būdingi šie požymiai:
- Pakartotinumas (ne rečiau kaip kartą per savaitę);
- Ilgą laiką (ne mažiau 6 mėnesiai);
- Nefizinis pobūdis.
Svarbu atskirti mobingą nuo įprastų darbo situacijų, tokių kaip konstruktyvi kritika, vadovo reikalavimas laikytis teisės aktų reikalavimų ar tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Tačiau nepagrįstai didesni reiklumai tik vieno darbuotojo atžvilgiu gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas.
Kitos įžeidžiančio elgesio formos
Be smurto, priekabiavimo ir mobingo, įžeidžiantis elgesys gali pasireikšti ir kitomis formomis, tokiomis kaip:
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
- Žodinis įžeidinėjimas: keiksmažodžių vartojimas, negražus pravardžiavimas, nuvertinimas, grasinimai, rėkimas.
- Emocinis manipuliavimas: kaltės jausmo sukėlimas, ignoravimas, šantažas.
- Socialinė izoliacija: atskirtis nuo kitų, apkalbos, gandų skleidimas.
- Finansinė kontrolė: ribojimas prieigos prie pinigų, reikalavimas atsiskaityti už kiekvieną išlaidą.
Kaip atpažinti įžeidžiantį elgesį
Atpažinti įžeidžiantį elgesį gali būti sunku, ypač jei jis pasireiškia subtiliomis formomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Nuolatinis baimės jausmas šalia tam tikro asmens.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Nerimas, depresija, nemiga.
- Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, skrandžio problemos, nuovargis.
- Atsitraukimas nuo draugų ir šeimos.
- Sunku susikoncentruoti ir atlikti kasdienes užduotis.
Jei jaučiate, kad patiriate įžeidžiantį elgesį, svarbu kreiptis pagalbos.
Kur kreiptis pagalbos
Yra daug organizacijų ir specialistų, kurie gali padėti asmenims, patiriantiems įžeidžiantį elgesį. Štai keletas iš jų:
- Psichologinės pagalbos tarnybos: Vaikų linija (nemokamas numeris 116 111), Jaunimo linija, Pagalbos moterims linija, Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras (nemokamas numeris 1815).
- Profesinės sąjungos: gali suteikti konsultacijas ir pagalbą darbuotojams, patiriantiems mobingą ar kitokį priekabiavimą darbe. "Sandrauga" atstovai teigia, kad pagal surinktus ir susistemintus įrodymus, ginant darbuotojų interesus, iš pareigų pasitraukė ne vienas vadovas per paskutinius 2020-2022 metus.
- Teisininkai: gali suteikti teisinę konsultaciją ir padėti apginti savo teises.
- VšĮ Šilutės ligoninė: turi smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje galima rasti daugiau informacijos apie galimas smurto ir priekabiavimo formas ir jų atpažinimo būdus.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: įvertino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės inicijuoto tyrimo dėl pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims užtikrinimo srityje kylančių esminių žmogaus teisių problemų.
Ką daryti, jei patiriate įžeidžiantį elgesį darbe
Jei patiriate įžeidžiantį elgesį darbe, svarbu imtis veiksmų, kad apsaugotumėte save. Štai keletas patarimų:
- Dokumentuokite visus incidentus: užsirašykite datą, laiką, vietą, dalyvius ir tai, kas buvo pasakyta ar padaryta.
- Praneškite apie įžeidžiantį elgesį: pateikite pranešimą (skundą) ligoninėje ar kitoje įstaigoje, kurioje dirbate. Pranešimas bus nagrinėjamas pagal patvirtintą Pranešimų (skundų) apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarką.
- Kreipkitės į profesinę sąjungą: profesinės sąjungos atstovai gali suteikti konsultacijas ir pagalbą.
- Kreipkitės į teisininką: teisininkas gali suteikti teisinę konsultaciją ir padėti apginti savo teises.
- Rūpinkitės savimi: skirkite laiko sau, bendraukite su draugais ir šeima, užsiimkite mėgstama veikla.
Įžeidžiantis elgesys ir demencija
Svarbu atkreipti dėmesį, kad demenciją turinčio asmens elgesys gali pasikeisti ir pasireikšti nebūdinga agresija, susijaudinimu, nerimastingumu ar socialiai netinkamu elgesiu. Toks elgesys nėra tyčinis, o susijęs su ligos progresavimu. Todėl svarbu suprasti demencijos ypatumus ir elgtis su sergančiuoju kantriai ir supratingai.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
tags: #jo #issaukiantis #elgesys #papiktino #susirinkusius #zmones