Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama streso įtaka miego kokybei, remiantis apklausų duomenimis, ypač dėmesys skiriamas studentų populiacijai. Miego kokybė yra svarbus bendros sveikatos ir gerovės rodiklis, o stresas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių ją neigiamai paveikti. Straipsnyje analizuojami streso dažnumas, priežastys, padariniai ir įveikos būdai, taip pat nustatomas jo poveikis miego kokybei.
Tyrimų metodologija ir dalyviai
Straipsnyje remiamasi kelių tyrimų duomenimis, kuriuose dalyvavo įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Viename iš tyrimų dalyvavo 326 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto biomedicinos mokslų studentai, kurių amžius - 20,42 ± 2,01 metai. Kitame tyrime dalyvavo 240 studentų: 136 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos specialybės II kurso studentai ir 104 Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto studentai. Apklaustųjų amžius svyravo nuo 19 iki 24 metų.
Tyrimuose buvo naudojami anoniminės apklausos metodai. Streso požymiams vertinti taikyta Reederio psichosocialinio streso vertinimo skalė. Studentų miego kokybė buvo vertinama pagal Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) klausimyną. Taip pat buvo renkama bendra informacija apie tiriamąjį.
Streso paplitimas tarp studentų
Tyrimų rezultatai rodo, kad psichosocialinį stresą patiria didžioji dalis studentų. Viename iš tyrimų nustatyta, kad net 98,5 proc. Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų studijų programų studentų patiria psichosocialinį stresą, iš kurių 60,4 proc. respondentų stresą patiria dažnai ir labai dažnai. Trečdalis visų tirtų studentų (33,4 proc.) kasdien susiduria su aukšto lygio psichosocialiniu stresu.
Pastebėta, kad studentės moterys stresą patiria gerokai dažniau (65,8 proc.) nei vyrai (38,1 proc.) (p <0,001). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai stresą patiria dažniau nei kolegijoje studijuojantys medicinos studentai.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pagrindinės streso priežastys
Tyrimų duomenys atskleidžia, kad esminė studentų psichosocialinį stresą lemianti priežastis yra akademinis stresas. Dažniausias stresą sukeliantis veiksnys yra dideli mokymosi krūviai. Stresą taip pat gali sukelti egzaminai, atsiskaitymai, konkurencija su kitais studentais, laiko trūkumas ir finansiniai sunkumai.
Akademinis stresas gali turėti įtakos studentų psichoemocinei būklei, sukelti nerimą, depresiją, irzlumą ir kitus neigiamus jausmus.
Streso įtaka miego kokybei
Tyrimai rodo, kad stresas neigiamai veikia miego kokybę. Dėl patiriamo streso pablogėja miego kokybė - universitete studijuojančių studentų miego kokybė yra prastesnė negu kolegijos studentų.
Pagal Reederio skalę patiriamo psichosocialinio streso vidurkis (14,90 ± 3,42 balo) yra mažesnis blogos miego kokybės (PMKI ≤5) studentų grupėje, palyginti su patiriamo psichosocialinio streso vidurkiu (17,52 ± 3,6 balo) geros miego kokybės studentų grupėje (p <0,001). Tai rodo, kad aukštesnis streso lygis yra susijęs su geresne miego kokybe, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bloga miego kokybė, prognozuojanti miego sutrikimus, būdinga pusei tirtų biomedicinos mokslų studijų programų studentų.
Streso įveikos būdai
Studentai naudoja įvairius streso įveikos būdus, kurie gali būti tiek sveikatai palankūs, tiek žalingi. Tyrimai atskleidė, kad 9,8-34,4 proc. studentų taiko sveikatai nepalankius streso įveikos būdus, tokius kaip dažnas valgymas (34,4 proc.), cigarečių rūkymas (14,1 proc.), vaistų (13,8 proc.) ir alkoholio (9,8 proc.) vartojimas.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Sveikatai palankūs streso įveikos būdai apima fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, miego higienos laikymąsi, socialinę paramą, relaksacijos technikas ir psichologinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą